Mokykloj atostogos bus trumpesnės

Švietimo ir mokslo ministerija ir kai kurių šalies mokyklų vadovai siūlo ilginti mokslo metus, kurie pradinukams paprastai baigiasi birželio 1-ąją, o vyresnėliams - birželio viduryje. Tokie siūlymai išsakyti praėjusią savaitę, trečiadienį, Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vykusiame ministro susitikime su gimnazijų, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų atstovais.

Kol kas kalbama apie palaipsnį mokslo metų ilginimą: iš pradžių vasaros atostogos moksleiviams trumpėtų 5 dienomis, po metų būtų pridėtos dar 5 dienos. Iš viso mokslo metai ilgėtų 10 dienų.

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Edmundas Grigaliūnas pritaria idėjai trumpinti mokinių vasaros atostogos, nes esą jos ir taip ilgos. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad birželį dešimtokams prasideda pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, abiturientai laiko brandos egzaminus. Mokytojai dalyvauja egzaminų vertinimo komisijose. Visai tai suderinti su pamokomis esą būtų sudėtinga.

„Suderinti tuos du procesus yra neįmanoma. Mokslo metai ir buvo patrumpinti dėl to, kad kirtosi šie du procesai. Pavyzdžiui, mano gimnazijoje didelė dalis mokytojų eina vykdyti egzaminų, dalis yra vertintojai ir vyksta į Nacionalinį egzaminų centrą. Jie tuo metu tikrai turi daug veiklos ir ją būtų sunku suderinti su pamokomis“, - kalbėjo mokymo įstaigos vadovas.

Jo nuomone, mokslo metus reikėtų paankstinti, pavyzdžiui, juos pradedant rugpjūčio 15 dieną, o ne rugsėjo 1-ąją.

„Aš tikrai nemanau, kad mokiniai bus labai laimingi, jei jiems pailgins mokslo metus. Žinoma, kad kiekvienas norime ilgiau ilsėtis. Mokytojai irgi. Darbas, kai vyksta pamokos, jiems įtemptesnis, o kai nėra pamokų, nors ir reikia į darbą, jie jaučiasi laisvesni. Kiekvienas žmogus nori ramiau gyventi. Tačiau kalbant apie ugdymo turinį, iš tiesų trūksta valandų giliau pereiti visą kursą. Man atrodo, blogai, kai vaikai turi tokias ilgas atostogas. Ypač kalbant apie pradines mokyklas ir progimnazijas. Įsivaizduokite, jei vaikas nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. neturi ką veikti... Jis pamiršta tai, ką žinojo, o vėliau sudėtinga vėl įsitraukti. Kitose valstybėse tos vasaros atostogos yra kur kas trumpesnės“, - kalbėjo E.Grigaliūnas.

O štai Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius laikosi priešingos nuomonės. Anot jo, mokslo metų ilginti nėra reikalo.

„Jau ne pirmi metai toks sumanymas sklando. Bet aš nei kaip mokytojas, nei kaip profesinės sąjungos atstovas nesuprantu motyvų. Suprantu, kad mes žiūrime į užsienį ir į tas šalis, kuriose mokslo metai ilgesni. Tačiau šiandieninėje Lietuvoje mokslo metai, pamokos iš tikrųjų vyksta trumpiau, nei numatyta. Yra apie 10 dienų netradicinio ugdymo veiklai numatyti. Todėl sumanymas dar ilginti mokslo metus abejotinas. Klausimas, ką, pailginus mokslo metus mokykloje, veiks mokiniai. Ar jie ugdysis, ar tiesiog leis laiką? Klausimų yra daugiau nei atsakymų“, - siūlymu abejoja profesinės sąjungos atstovas.

„Sakyti, kad mokytojai birželį vis vien nieko neveikia, o valstybė jiems moka atlyginimus, - tai nusikaltimas, - pridūrė jis. - Mokytojai dirba taip, kaip mokyklos administracijos jiems sugeba organizuoti darbą. O tai, kad vaikai per vasarą viską pamiršta, manau, jokiais tyrimais neįrodyta.“

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ramina, kad dėl mokslo metų ilginimo kol kas tik diskutuojama.

„Planai yra, diskusijos tokios vyksta, bet sprendimų jokių dar nėra. O kodėl dėl to diskutuojame? Mes sakome, kad net nespėjame įvykdyti programų, vaikai pervargę kiekvieną dieną, nes daug pamokų, o iš tikrųjų, sudėjus visas atostogas, jie kokius keturis mėnesius net nesimoko. Jei žiūrėtume į ES vidurkį, mes esame vieni iš trumpiausiai besimokančių šalių. Mums trūksta laiko ir lietuvių kalbos, ir matematikos programoms išdėstyti. Neturime iš kur paimti valandų patriotinio ugdymo programoms. Aš įvardijau problemą, o visuomenė dėl to turėtų diskutuoti.“

„Gal savaite, gal dviem savaitėmis, bet tikrai ne mėnesiu“, - paklaustas, kiek, jo manymu, turėtų ilgėti mokslo metai, sakė ministras.

D.Pavalkis įsitikinęs, kad mokiniai šiek tiek ilgesnius mokslo metus sugebės ištverti: „Su mokiniais viskas bus gerai, bet greičiau labiau nepatenkinti bus mokytojai. Todėl kad jie įpratę, kai nėra kontaktinių valandų, pamokų, būti gana laisvi. O kiekvienas laisvės suvaržymas nėra priimamas aplodismentais.“

Ministras sako, kad pamokas ir birželį vykstančius egzaminus įmanoma kuo puikiausiai suderinti, o tai priklauso nuo pačių mokytojų kūrybingumo: „Taip, kai vyksta egzaminai, mokyklos būna uždarytos. Tačiau niekas netruko tą dieną pamokas vesti ir muziejuje ar kokiame nors kitame istoriniame pastate. Kad ir aplankyti Valdovų rūmus. Čia reikalinga mokytojų išmonė.“

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“