Mokamų testų likimą spręs etikos sargai

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas, kuris per lemiamą balsavimą buvo priskaičiuotas kaip užsiregistravęs, nors pats tikina, kad balsavimo metu kortelę buvo ištraukęs. Būtent jo priskaičiavimas nulėmė, kad įstatymas būtų priimtas. Mat balsavimui užsiregistravo 71 parlamentaras - lygiai tiek, kad būtų kvorumas. Jei
A.Gedvilas nebūtų priskaičiuotas, balsavimas būtų buvęs paskelbtas neįvykusiu.

Balsavimas antradienį vyko pačioje rytinio plenarinio posėdžio, kuriam pirmininkavo konservatorius Jurgis Razma, pabaigoje.

Paskelbęs, kad įstatymas priimtas, J.Razma trinktelėjo į gongą ir paskelbė posėdžio pabaigą, nė nesiteikęs leisti pasisakyti to norėjusiems kolegoms, nors Seimo statutas numato parlamentarų teisę į replikas po balsavimo ir tokia praktika nuolat taikoma.

„Seimo plenarinių posėdžių salėje, balsuojant dėl apmokamų COVID-19 testų, įvyko neregėto masto afera, kurią nedelsiant turės išnagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Man pasisakius PRIEŠ mokamą COVID-19 testavimą, dėl šio klausimo vyko balsavimas, į kurį klaidingai buvo įtraukta informacija apie mano dalyvavimą balsavime, kas leido posėdžiui pirmininkavusiam konservatorių atstovui J.Razmai konstatuoti, kad balsavime buvo 71 balso kvorumas.

Iš karto po balsavimo, pastebėjęs, kad balsavime buvo užfiksuota ir mano registracija, paprašiau žodžio, norėdamas pareikalauti perbalsuoti dėl šio įstatymo. Tačiau žodis man nebuvo suteiktas, o posėdis nutrauktas.

Seimo posėdžiui pirmininkavęs J.Razma skubiai pasišalino iš salės ir taip buvo pažeistas Seimo statutas bei užfiksuota klaidinga balsavimo procedūra. Kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad šis pažeidimas nedelsiant būtų išnagrinėtas, o balsavimo rezultatai panaikinti", - pareiškė A.Gedvilas.

Prašo vetuoti

Įtardamas, kad valdantieji neketina laukti etikos sargų verdikto ir teiks įstatymo projektą pasirašyti prezidentui, politikas viešai kreipėsi į Gitaną Nausėdą, kad šis projektą vetuotų.

Į šalies vadovą kreipėsi ir visa Seimo Darbo partijos frakcija, prašydama abejotinai priimtą įstatymą vetuoti arba į jį įtraukti pataisas, numatančias, kad visiems darbuotojams, besimokantiems ir studijuojantiems, atliekami testai bei sveikatos patikrinimai būtų finansuojami valstybės lėšomis.

Veto reikalauja ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas".

„Pastaruoju metu pastebime, kad labiausiai COVID-19 platina nuo jo pasiskiepiję gyventojai, kurie, skirtingai nei pasiskiepiję, nesilaiko saugumo priemonių ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų, klaidingai manydami, kad nesusirgs ir neužkrės aplinkinių. Todėl susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius auga tiek tarp nepasiskiepijusių, tiek tarp pasiskiepijusių asmenų.

Tai rodo, kad vien Galimybių pasas pandemijos plitimo nesustabdys, o testavimas dėl
COVID-19 yra labai svarbi priemonė laiku užkertant kelią viruso plitimui" - rašoma profsąjungos kreipimesi į šalies vadovą.

„Anot „Solidarumo", įstatymas būtų socialiai neteisingas, užkraunantis visą testavimo išlaidų naštą ant darbuotojų pečių.

„Lietuvos darbuotojų atlyginimai nėra tokie dideli, kad jie galėtų nenuskriaudžiant savęs ir savo šeimų už juos sumokėti.

Mūsų manymu, priėmus šį įstatymą vieni darbuotojai išeis iš darbo, o kiti emigruos į ES šalis, kuriose už testus nereikės mokėti", - įspėja „Solidarumas".

Balsuotų ar perbalsuoti

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė „valstietė" Aušrinė Norkienė „Vakaro žinias" informavo, kad pirmadienį rengiamas skubus komisijos posėdis, nes teisės aktai numato, jog išvada dėl su įstatymo priėmimu susijusio skundo turi būti priimta per 5 darbo dienas.

Politikė sako kaip pirmininkė negalinti išduoti savo išankstinės nuomonės, tačiau paaiškino tvarką: jei komisija pritars skundui, Seimo pirmininkė privalės Seimui teikti siūlymą perbalsuoti dėl įstatymo. Ar bus perbalsuojama, ar ne - dėl to... Seimas balsuotų.

Pagal Konstituciją, šalies prezidentas priimtą įstatymą turi pasirašyti ne vėliau nei per 10 dienų po įstatymo įteikimo arba jį vetuoti, tačiau parlamento vadovė turi teisę įstatymo, dėl kurio priėmimo kilo abejonių, neteikti, kol abejonės nebus išsklaidytos. O jos bet kokiu atveju bus negreitai išsklaidytos arba neišsklaidytos - geriausiu atveju lapkričio 4 d., nes iki to laiko plenariniai posėdžiai nevyks.

Nepaaiškinamas poelgis

Beje, viso to net nebūtų reikėję ir A.Gedvilo užskaitymas užsiregistravusiu būtų beprasmis, jei visi opozicijos atstovai būtų laikęsi susitarimo ir būtų „balsavę kojomis". Tačiau į valdančiųjų pusę perbėgo ir dar du opozicijos nariai, kurie ne tik užsiregistravo, bet ir balsavo - Lietuvos regionų frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas susilaikė, socialdemokratas Liudas Jonaitis balsavo „prieš", tačiau vis tiek šiuo savo balsu padėjo kvorumui susidaryti.

Pastarojo motyvų „Vakaro žinioms" sužinoti nepavyko: telefonu atsiliepęs L.Jonaitis paskyrė laiką pokalbiui, tačiau jam atėjus mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomą mobilųjį telefoną buvo išjungęs.

O štai V.Valkiūnas, kalbėdamas su portalu respublika.lt., aiškino:

„Aš išreiškiau savo nuomonę, jog situacija yra bjauri, bloga - tai negerai ir iš tos, ir iš anos pusės. Todėl ir balsavau susilaikydamas, nes ir vienoje rankoje blogai, ir kitoje blogai."