1 nuotr.Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė nedramatizuoja šių metų pirmo ketvirčio smukusio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio šalyje. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.
„Situacija dėl BVP kritimo nedžiugina, bet nėra dramatiška. Tikrai esame ne ten, kur buvome 2009 m., kai BVP metinis kritimas buvo -15 proc. Didžiausias BVP sąstingis pramonėje: kritusi išorės paklausa, trūkstant eksporto užsakymų pagrindinėse prekybos partnerėse. Atsigaunant paklausai ES šalyse metų eigoje, tikėtina dinamika bus palankesnė“, – Eltai teigė M. Lingė.
Politikas pabrėžė, kad šiuo metu yra regimos ir buvusių aukštų energetinių kainų pasekmės, kurios galėjo turėti reikšmingos įtakos pramoninėje gamyboje. Anot jo, dabar, kai energetikos kainos grįžusios į „normalumo rėmus“, pasekmes turėtume matyti kituose ketvirčiuose.
„Vieniems sektoriams patiriant nuosmukį, kiti išgyvena pakilimą. Ypač dirbantys aukštųjų technologijų srityje ir kuriantys aukštą pridėtinę vertę. Svarbu stebėti darbo rinką. Tai vienas greičiausių ekonominės situacijos pokyčių atspindžių, kuris nerodo nerimą keliančių ženklų“, – sakė konservatorius.
„Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo rinka išlieka atspari ir aktyvi – kovo mėn. augo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius (5,5 tūkst.), mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, augo darbo pasiūla. Be to, prasideda sezoniškumas. Metas, kai daugiau žmonių dirba sezoninius darbus ir ekonomikai suteikia didesnio impulso. Taigi matome aplinkybes, kurios į ateitį leistų žvelgti su santūriu optimizmu“, – į situaciją optimistiškai žvelgė politikas.
Tačiau M. Lingė tikino, kad didesnis BVP susitraukimas nei prognozuota įpareigoja santūriau žvelgti į ateitį, ypač planuojant kitų metų biudžetą.
„Fiskalinė drausmė ir deficito rėmai, ekonominė situacija, įsipareigojimų vykdymas ir strateginės svarbos tikslai sparčiau stiprinti šalies gynybą – įrėmina labai atsakingai valdyti lūkesčius ir aiškiai nusistatyti prioritetus“, – aiškino BFK pirmininkas.
„Taiklių sprendimų paieškos išliks svarbios švelninant infliacijos padarinius, ypač socialiai jautrioms visuomenės grupėms. Infliacija, nors ir mažėja, bet išlieka aukšta, o vidutinio darbo užmokesčio augimas gali siekti 10 proc. taigi sprendimai dėl MMA ir NPD patenka tarp infliacijos priekalo ir BVP susitraukimo kūjo“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. Eur, o palyginus su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo neigiamas ir sudarė -3,7 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką -3,6 proc.
