Pagal pranešimą, susitikime su Kanados ministru pirmininku J. Trudeau kalbėta apie saugumo situaciją Baltijos šalyse, transatlantinę darbotvarkę, apsikeista vertinimais dėl Rusijos keliamų grėsmių euroatlantiniam saugumui. Aptarta situacija Ukrainoje, Minsko susitarimų įgyvendinimo iššūkiai, taip pat liepos mėnesį rengiama Ukrainos reformų konferencija Vilniuje. „Padėkojau Kanadai, kuri, būdama atsakinga transatlantinės šeimos nare, reikšmingai remia Baltijos šalių saugumą, dalyvaudama EFP misijoje“, – sakė Lietuvos vadovas.

Susitikime su Šiaurės Makedonijos vadovu Lietuvos prezidentas pareiškė paramą šios šalies europinei integracijai ir pabrėžė reformų, susijusių su teisės viršenybe ir žmogaus teisėmis, būtinybę. Prezidentas pasiūlė tęsti dalijimąsi gerąja patirtimi, ypač strateginės komunikacijos srityje, ir pareiškė palaikymą Šiaurės Makedonijos provakarietiškai politikai. Lietuvos vadovas dar kartą pabrėžė, kad visiškai pritaria, jog Šiaurės Makedonija yra pasirengusi pradėti derybas dėl narystės ES.

„Vakarų Balkanų valstybių integracija į Europos Sąjungą ir NATO yra geopolitinės svarbos žingsnis, prisidėsiantis prie visos Europos valstybių stabilumo ir saugumo regione sustiprinimo“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda: be JAV ir kitų NATO sąjungininkių paramos negalėtume efektyviai atgrasyti Rusijos grėsmės

JAV karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir Baltijos regione yra stiprus Rusijos atgrasymo veiksnys, pažymėjo prezidentas G. Nausėda Miuncheno saugumo konferencijoje surengtoje ekspertų diskusijoje „JAV karinės pajėgos Baltijos šalyse: atgrasymas ar provokacija“.

„Be JAV ir kitų NATO sąjungininkių paramos negalėtume efektyviai atgrasyti Rusijos grėsmės. Mūsų geografinė padėtis ir geopolitinė situacija įpareigoja maksimaliai efektyviai išnaudoti turimus resursus. Svarbu siekti, kad NATO pajėgos Lietuvoje būtų kuo aukštesnės parengties, nuolat apmokomos, kartu su Lietuvos karinėmis pajėgomis dalyvautų pratybose ir, prireikus, sulauktų greito pastiprinimo. Svarbiausia – efektyvaus atgrasymo neįsivaizduojame be JAV dalyvavimo“, – sakė Lietuvos vadovas diskusijos įžanginėje kalboje.

Pagal pranešimą, šalies vadovas pabrėžė, kad itin svarbus atgrasymo veiksnys yra stipri, kartotinė ir aiški žinutė potencialiam agresoriui, jog bet kokį, net menkiausią Baltijos šalių saugumo ir suvereniteto pažeidimą lydės neatidėliotina, griežta reakcija ir atsakomosios priemonės.

G. Nausėda: Lietuva – geriausias pavyzdys, kaip saugumo grėsmės padeda kurti inovatyvius sprendimus

Lietuva yra geriausias pavyzdys, kaip šalies patiriamos saugumo grėsmės tampa ekonominės ir inovacijų plėtros prielaida, pažymėjo prezidentas G. Nausėda 56-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje surengtoje aukšto lygio investuotojų diskusijoje, skirtoje Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominės plėtros temai.

„Kasdien tobuliname kovos su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis priemones ir sprendimus, nes jėgos, veikiančios prieš mūsų valstybę, taip pat nesnaudžia. Aktyvus inovatyvių sprendimų kūrimas ir tobulinimas šioje srityje tapo mūsų konkurenciniu pranašumu visoje Europoje, verslo bendruomenės netruko pastebėti pranašumą ir pritaikyti šalies infrastruktūrą verslo procesuose“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad Lietuvoje sparčiai plečiasi karinės technikos (Miltech) inovacijų rinka. Lietuvoje jau įkurtas karinių technologijų startuoliams skirtas rizikos fondas, organizuojami tarptautiniai inovacijų plėtros renginiai. Lietuva aktyviai palaiko ryšius su NATO ir ES saugumo bei specialiųjų pajėgų politikos formuotojais, karinių technologijų inovatoriais visame pasaulyje.

Pagal pranešimą, potencialiems investuotojams pristatyti Lietuvos pasiekimai finansinių, lazerinių, informacinių technologijų, gyvybės mokslų sektoriuose, akcentuota palanki infrastruktūra startuolių steigimui ir efektyviai verslo plėtrai.

Diskusijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 30 tarptautinių finansų ir investicijų valdymo korporacijų, rizikos kapitalo fondų įkūrėjų ir vadovų, dalytasi mintimis apie regiono saugumo iššūkius bei jų įtaką šalių ekonomikos plėtrai ir verslo galimybėms. Prezidentas akcentavo išaugusį kibernetinių ir hibridinių grėsmių pavojų, patiriamą Lietuvos ir kaimyninių valstybių, bei mūsų šalies pasiekimus kovoje su šiais iššūkiais. Šalies vadovas priminė, kad Lietuva pripažinta 4-ta geriausiai su hibridinėmis grėsmėmis susidorojančia valstybe pasaulyje („Global Cyber Security Index“) ir yra įkūrusi vieną pažangiausių Europoje kibernetinių grėsmių prevencijos ir kovos su kibernetinėmis grėsmėmis centrą Europoje.

Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose prezidentas susitiko su kompanijos BMW vadovu Oliveriu Zipse, su kuriuo aptarė galimybes plėtoti automobilių gamybos verslą Lietuvoje, taip pat daugiau sužinoti apie šalies siūlomas fotonikos klasterio vertes. Šalies vadovas pasiūlė įvertinti Lietuvos siūlomą infrastruktūrą informacinių technologijų plėtros centrams kurti, plėtoti inovacijas bei automobilių testavimo technikas. Susitikime skirta laiko aptarti ir Lietuvos tikslus žaliosios ekonomikos srityje. Investuotojams priminta, kad Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m., taip pat šalis viršija ES vidurkį pagal atsinaujinančios energetikos panaudojimą, aktyviai palaiko dabartinį Europos Komisijos žaliąjį kursą, skatina žaliąsias investicijas.