1 nuotr.Europos Parlamentui (EP) ir Europos Sąjungos Tarybai pasiekus preliminarų susitarimą dėl ES klimato įstatymo, planuojama sutarti dėl įsipareigojimo iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu. Kontraversiškai vertinamas ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad norint įgyvendinti šiuos įsipareigojimus, Lietuvai būtina sumažinti taršą transporto sektoriuje, o tam reikalingas ir automobilių taršos mokestis. Tuo tarpu su konservatorių sąrašu į europarlamentarą patekęs Liudas Mažylis aiškino, kad ES klimato įstatymas yra reikalingas ES Žaliojo kurso strategijos įgyvendinimui.
„Europos klimato teisės aktas tiesiogiai seka iš Žaliojo kurso, kuris yra strateginis dokumentas. Jis yra priimtas mūsų kadencijos, tai yra 2019-aisiais išrinktų EP narių. O iš Žaliojo kurso išplaukiantis teisės aktas buvo pristatytas, jame yra Žaliojo kurso tikslai, o pagrindinis iš jų, kad iki 2050 metų Europa turi būti klimatui neutrali“, – penktadienį EP biuro Lietuvoje spaudos konferencijoje kalbėjo, su konservatorių sąrašo į EP patekęs L. Mažylis.
Kitas liberalas Petras Auštrevičius atmetė kritiką, kad siekiant įgyvendinti šį teisės aktą ir įvedant tam tikrus aplinkosauginius reguliavimus, galėtų pabrangti žemės ūkio produkcija. P. Auštrevičius teigia, kad nutikti gali priešingai – klimato kaita reikalauja daug didesnių produkcijos gamybos kaštų.
„Klimato kaita yra dar radikalesnis veiksnys, veikiantis žemės ūkio produktų kainas, dėl sausrų, dėl kylančių gamtos stichijų ar perteklinio lietaus. Suvesti Žaliąjį kursą vien į maisto produktų pabrangimą yra neteisinga“, – tikino P. Auštrevičius.
S. Gentvilas teigė, kad nuo 2005 metų transporto sektorius Lietuvoje savo taršą išaugino 50 proc., todėl būtent į jį Lietuvai reikėtų orientuotis, o norint įgyvendinti ES klimato įstatymą, yra reikalingas ir automobilių taršos mokestis.
„Kalbant apie tikslus Europoje, jų įgyvendinimas atsirems į paprastą klausimą: kaip mes pakeisime savo judumą Lietuvoje. Aš matyčiau dvi konkrečias priemones: automobilių taršos mokestį, kad lietuviai persėstų ne į brangius kažkur kitur gaminamus elektromobilius, o iš esmės pirktų bent trečdaliu mažiau taršų automobilį už tą pačią kainą. Antra, masiškai elektrifikuoti viešąjį transportą. Mūsų priemonės ir tikslai atsiremia į transporto taršos mažinimą“, – teigė S. Gentvilas.
Naujo taršos mokesčio klausimu, tarp politikų vienareikšmiško sutarimo nėra. Regionų frakcijos Seime pavaduotoja Rita Tamašunienė naujų mokesčių entuziastams atkerta, kad mokestinių priemonių aplinkos taršos klausimu yra daugiau negu pakanka. Politikė taip pat pažymi, jog taršos sumažinimą reikėtų pradėti nuo gyventojų ekonominės padėties gerinimo.
„Jau anksčiau nepalaikėme šio mokesčio idėjos, nes jis jau yra įskaičiuotas į akcizus ir kelių mokestį. Žmonės pirkdami degalus sumoka už taršą. Taip pat papildoma priemoka yra sumokama registruojant automobilį. Taigi mokesčių šiuo klausimu yra daugiau nei pakanka", - teigia LLRA-KŠS atstovė Seime R. Tamašunienė.
Norint pagerinti užterštumo rodiklius Lietuvoje, buvusi vidaus reikalų ministrė siūlo pradėti nuo ekonominės padėties gerinimo ir viešojo transporto sistemos tobulinimo
„Pradėkime nuo to, kad žmonės ne iš gero gyvenimo naudoja senus automobilius, negana to dabar juos norima apkrauti papildomais mokesčiais. Visų pirma reikia pagerinti ekonominę padėtį ir sudaryti papildomas sąlygas tam, kad žmonės sugebėtų įsigyti naujus, netaršius automobilius ir tada aplinkosauginė situacija savaime pagerės. Kitas aspektas yra viešasis transportas - šiuo metu jis nėra pakankamai patrauklus, kad jį didžioji dalis gyventojų rinktųsi vietoj automobilio. O ką kalbėti apie tuos regionus, kur viešojo transporto apskritai nėra?
Siūlau nešokti nuogiems į dilgėles su naujais mokesčiais. Kitų instrumentų kurie grysti paskatinimu, o ne mokestinės naštos didinimu manau yra pakankama",- reziumavo Seimo narė Rita Tamašunienė
