Papildomi pinigai į įstaigų biudžetus turi atkeliauti todėl, kad vidutiniškai 15 proc. didinamos paslaugų kainos. Esą tai dar vienas žingsnis link Sveikatos apsaugos ministerijos įsipareigojimo iki 2020 metų II pusmečio pasiekti, jog gydytojų vidutinis atlyginimas būtų 3250 eurų, o slaugytojų - 1625 eurai. Tačiau galimybių tokiems planams tapti realybe medikų atstovai nemato.

„Vis dėlto, kiek realiai didės atlyginimai, priklauso ne tik nuo papildomo finansavimo, bet ir nuo pačių gydymo įstaigų administracijų ūkiškumo. Tad asmeniškai kviečiu gydymo įstaigų vadovus bei savivaldybių administracijų, kurios yra daugelio mūsų šalies gydymo įstaigų steigėjos, vadovus elgtis socialiai atsakingai - tikslingai naudoti ir papildomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas medikų darbo užmokesčiui didinti“, - sakė ministras A.Veryga. Ministras ne pirmą kartą kviečia medikus būti aktyvius kovoje dėl algų. Pernai A.Veryga prašė medikų siųsti į ministeriją anoniminius algalapius, jeigu algos įstaigose taip ir nebuvo padidintos.

Tačiau medikai neslepia, kad tokie vieši pasisakymai situacijos nekeičia. „Gauname nemažai signalų, kad atlyginimai nekis, o įstaigos iš didesnio biudžeto „dangstys“ turimų skolų skyles. Kai kurių įstaigų administracijos medikus jau įspėjo“, - „Vakaro žinioms“ sakė Medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė. Ji įsitikinusi, kol ministro kvietimas iš didėjančių pajamų didinti algas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tikėtis įstaigų vadovų geranoriškumo nereikėtų: „Kol tai yra rekomendacija, įstaigos vadovas pinigus nukreips ten, kur jam patogiau. Trūksta analizės, kur tie pinigai buvo panaudoti. Jeigu būtų aiškiai numatyta, kad šie pinigai skirti tik medikų atlyginimams, neatsirastų ir šių dviprasmybių.“

Ž.Gudlevičienė tikina, kad medikai pernai jungėsi į iniciatyvą siųsdami savo algalapius ministerijai, tačiau daugiau taip rizikuoti neketina: „Nes tie, kas siuntė pernai, sulaukė grįžtamojo ryšio. Nesudėtinga atsekti, kas atsiuntė savo algalapį. Žinome, kad po to medikai sulaukė nuobaudų ir netgi susidorojimo. Po tokių bauginimų šiemet, manau, algalapių niekas nebesiųs.

Buvo grupių, kurioms padidėjo algos, daugiausia toms, kurios iki tol negaudavo net algų „grindų“. Arba buvo didinami tokiu pagrindu, kad buvo grąžinti anksčiau nuimti priedai“. Medikų atstovė tikina, kad profesinės sąjungos ketina ieškoti kitų išeičių kovoje dėl didesnių algų. „Pavyzdžiui, tai galėtų būti audito užsakymas įstaigai, kuri nesugeba tvarkyti biudžeto“, - sakė Ž.Gudlevičienė.

Situaciją komentuoja Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė MARGELIENĖ:

- Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad praėjusiais metais slaugytojų atlyginimai didėjo vidutiniškai 23 proc. Ar pajuto slaugytojai tokį algų kilimą?

- 23 proc. padidėjimą pajuto tikrai nedaugelio įstaigų slaugytojai, daugiausia atlyginimai buvo didinami didžiosiose įstaigose. Savo organizacijos viduje, kalbėdami su regionų atstovais, gauname žinias, kad atlyginimai didinami, tačiau gauname ir nepasitenkinimo signalų - žinome pavyzdžių, kuomet po padidinimo įstaigos slaugytojų darbo užmokestis nesiekia net 600 eurų. Taip pat teko girdėti skundų, kad įstaigoje sumažintas slaugytojų skaičius, siekiant padidinti atlyginimą likusiems darbuotojams, kuriems tenka dirbti didesniu krūviu. Įstaigos tvarkosi labai skirtingai.

- Ministras vis kviečia siųsti ministerijai anoniminius algalapius, iš kurių matytųsi, ar algos įstaigose kilo. Ar jungėsi slaugytojai į šią iniciatyvą?

- Slaugytojai taip pat dalyvavo šioje iniciatyvoje, siuntė algalapius į ministeriją bei mūsų profesinės organizacijos regionų direktoriams su informacija, kokia yra situacija iš tikrųjų. Taip pat mūsų organizacijos vadovė dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos monitoringo darbo grupėse, kuriose buvo vertinami ir aptariami medicinos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo klausimai. Rezultatai parodė, kad darbo užmokesčiai didėja, tačiau retkarčiais tarp eilučių buvo nutylėta, kad pinigai uždirbami su viršvalandžiais, naktiniu darbu, priedais, atostoginiais ir pan., dėl ko oficialiai viešinami skaičiai padidėja. Teko ne kartą konferencijų, susirinkimų, diskusijų metu, asmens sveikatos priežiūros įstaigų auditorijoje darbuotojams paviešinus oficialius duomenis, išgirsti nepasitenkinimo šurmulį ir pastabas, kad pateikti skaičiai gerokai viršija realius atlyginimus.

- Neseniai ministras kreipėsi į įstaigų ir savivaldybių vadovus bei medikų bendruomenes, sakydamas, kad 15 proc. padidinus sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, šiuos pinigus įstaigos skirtų darbuotojų algoms. Ar galima tikėtis, kad taip ir bus?

- Labai norime tikėtis, kad skirtas papildomas finansavimas pasieks darbuotojus ir darbo užmokesčiai didės, tačiau iš patirties žinome, kad lengva nebūna. Profesinių sąjungų atstovams tenka eiti tartis, kalbėtis, derėtis su darbdaviu ir jo atstovais, kad būtų peržiūrima darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, kad lėšos būtų skiriamos būtent su pacientais tiesiogiai dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.  Labai priklauso nuo pačių darbuotojų atstovų aktyvumo ir siekio derėtis.