Ministerija apsigalvojo dėl NT mokesčio

„Įvertinus NT verčių skirtumus savivaldybėse ir siekiant didinti savivaldybių savarankiškumą, siūloma iš viso gyventojo nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto išskirti pagrindinį gyvenamąjį būstą, jį apmokestinant atskirai, ir pajamas iš šio mokesčio įskaityti į savivaldybių biudžetus", - dėsto ministerija.

Ji siūlo nustatyti, kad savivaldybės taryba pirmajam būstui galėtų patvirtinti neapmokestinamąjį dydį, bet ne mažesnį nei 10 tūkst. eurų, atsižvelgiant į vieną ar kelis iš šių kriterijų: NT mokestinę vertę, fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį. Taip pat siūloma pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.

Likusio gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto bendrą vertę apmokestinti atskirai, taikant tokius mokesčio tarifus bei jų taikymo ribas: 0 procentų tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 tūkst. eurų; 0,1 proc. - vertei nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. eurų; - 0,2 proc. - vertei nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų; 0,5 proc. - vertei nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų; 1 proc. - vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.

Pajamos iš pirmojo gyvenamo būsto apmokestinimo būtų skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš antrojo, trečiojo ir kitų - gynybai.

Finansų ministerija antradienį Seimui siūlė projektą, kad savivaldybės savo nuožiūra pirmajam gyventojų būstui galėtų nustatyti neapmokestinamą kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus - intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Likusį nekomercinį NT siūlyta neapmokestinti iki 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifus taikyti tokiame pat intervale, kaip ir pagrindiniam būstui. Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų buvęs taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų - 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų - 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų - 1 proc.

Tačiau Seimas tokiam pasiūlymui nepritarė. Už balsavo tik 62 Seimo nariai, 40 pasisakė prieš, dar 24 susilaikė.

Tarp NT mokesčio nepalaikiusiųjų buvo ir valdančiosios koalicijos atstovų. Balsavimo metu susilaikė viena socialdemokratė, 7 „Nemuno Aušros" atstovai pasisakė prieš, dar 3 susilaikė.

Nevieningai pasisakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" atstovai - tik 7 frakcijos nariai projektą palaikė, vienas balsavo prieš, 2 susilaikė. Kai kurie valdančiųjų atstovai išvis nebalsavo, nors posėdyje dalyvavo.

Premjerui Gintautui Paluckui piktinantis, jog dalis „Nemuno Aušros" atstovų nepalaikė Seimui pateikto NT mokesčio įstatymo projekto, „aušriečių" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, jog apie tai kalbėsis su frakcijos kolegomis.

Pats R.Žemaitaitis antradienį vykusiame balsavime dėl NT mokesčio nedalyvavo, mat tuo metu buvo teismo posėdyje.

Po tokių balsavimo rezultatų ministras pirmininkas pabrėžė - valdančiosios daugumos partnerių laukia griežtas pokalbis dėl koalicinių įsipareigojimų.

„Pamėginsime išsiaiškinti priežastis ir bus griežtas pokalbis. Arba mes bendradarbiaujame ir dirbame, arba neimituokime tokio bendradarbiavimo, nes, galų gale, jeigu žmogus yra skiriamas į Seimo vicepirmininkus ir sugeba nesilaikyti koalicinės programos ir susilaikyti arba nebalsuoti, tai aš manau, kad tai nėra tvarus bendradarbiavimas", - apie „aušriečių" deleguotą Seimo vicepirmininkę Daivą Žebelienę, kuri balsavimo metu susilaikė, teigė G.Paluckas.

Pati D.Žebelienė aiškino projekto nepalaikiusi, nes yra įsitikinusi, jog pirmas būstas žmonėms išvis neturėtų būti apmokestinamas.

G.Paluckas „nedideliu nesusipratimu" pavadino tai, kad projekto nepalaikė ir dalis valdančiųjų. Dažnai kalbėjęs, jog balsavimų metu pasimatys, ar koalicija yra tvari, ministras pirmininkas vis tik nėra linkęs konstatuoti, jog pateikimo stadijoje atmetus NT mokesčio projektą kyla klausimų dėl valdančiosios daugumos tvirtumo.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nekomentavo tokio parlamentarų sprendimo, tik pareiškė, kad ketvirtadienį bus pateiktas patobulintas projektas. O Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad fiasko projektas sulaukė dėl prasto ministro komunikavimo.

Tačiau buvo politikų, kurie antradienį aktyviai agitavo už Finansų ministerijos pateiktą projektą. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad dėl pirmojo būsto apmokestinimo (tarifo dydžio ir grindų, nuo kurių būstas turėtų būtų apmokestintas) buvo siūloma leisti apsispręsti savivaldybių taryboms bei merams, o politikė neabejoja, kad niekas savų žmonių nenorėtų skriausti.

O štai esą tie, kurie turi daugiau nei vieną būstą, juos turi ne tik tam, kad turėtų stogą virš galvos. Be to, neva turtingieji atėjo ne į dykrą - atėjo ten, kur ankstesnių kartų sąskaita buvo nutiesti elektros, interneto kabeliai, vandentiekis, todėl, pasak B.Vėsaitės, normalu, kad būtent jie būtų įpareigoti prisidėti prie šalies gynybos.