Kviečiu paklausyti Harvardo epidemiologo, profesoriaus Martin Kulldorff interviu, kuriame jis pasakoja apie galimybių pasus, delta atmainą ir valstybinės sveikatos apsaugos sistemos fiasko suvaldant iškilusius iššūkius. Taip pat drauge su komanda surinkome aktualią informaciją apie COVID-19 situaciją ir jos valdymą kitose šalyse (nuorodos straipsnio pabaigoje). Ją skaitant kyla aktualūs klausimai:

Kodėl Lietuvai visuomet reikia sekti blogiausiais pavydžiais?

Kodėl, siekiant nuraminti ir įtikinti visuomenę nepateikiama tiksli statistika? Kodėl nenurodoma, kiek tiksliai serga ir miršta nevakcinuotų, pilnai vakcinuotų ir dalinai vakcinuotų (pagal jų skaičiavimą vieną kart skiepyti ar du kartus, jei nepraėję 2 savaitės)?

Tokiu atveju žmonės patys galėtų įvertinti grėsmes ir priimti sprendimus. Nuo rugsėjo 13 dienos įvedus neskiepytiems griežtus apribojimus, sergamumas per 2 savaites išaugo keturgubai! Tai akivaizdžiai rodo, kad Vyriausybės pasirinkta strategija atnešė didžiulę žalą ir pavertė Lietuvą viena iš ES lyderių pagal užsikrėtimus ir mirtis nuo COVID. Vietoje to, kad taisyti akivaizdžias savo pačių klaidas, Vyriausybė ir G.Landsbergis kaltina aktyviausius opozicijos politikus, kad jų rankos kruvinos.

Faktai sako, kad net kai kuriuose labiausiai vakcinuotose šalyse susiduriama su labai sudėtingomis sveikatos apsaugos sistemos krizėmis dėl COVID.

Pažvelkime į Singapūrą. New York Times rašo: „Pradiniame koronaviruso suvaldymo etape šis Pietryčių Azijos miestas-valstybė buvo laikomas sėkmės istorijos pavyzdžiu. Valstybė uždarė savo sienas, vykdė masinį testavimą, atsekinėjo atvejus ir buvo viena pirmųjų Azijos šalių, užsisakiusių vakcinas." Šios šalies politikai visuomenei sakė, kad norint pilnai atsidaryti reikia suskiepyti 80 proc. populiacijos. Dabar Singapūras visiškai suskiepijo 83 procentus savo gyventojų, tačiau užuot atsivėrusi ši šalis elgiasi priešingai.

Singapūro finansų ministras ir šalies COVID-19 darbo grupės pirmininkas Lawrence'as Wongas pasakė, kad tokios šalys kaip Singapūras, Naujoji Zelandija ir Australija, turi būti pasirengę didelėms infekcijų bangoms, „nepriklausomai nuo vakcinos aprėpties".

Persikeliame į Izraelį. Kai kurie šios šalies sveikatos apsaugos ministerijos epidemiologijos skyriaus sveikatos apsaugos pareigūnai rekomenduoja asmenims vengti įtempto fizinio aktyvumo vieną savaitę po antrosios MRN skiepų nuo COVID-19 dozės, dėl miokardito rizikos.
Skiepų efektyvumas nėra toks kaip buvo žadėta. Kaip rodo Izraelyje atliktas tyrimas, antikūnų lygis sumažėja po dviejų Pfizer vakcinos dozių. Ištyrus 5000 skiepytų asmenų nustatyta, kad antikūnai gerokai sumažėjo po 3 mėnesių.

Pagal Jungtinėje Karalystėje kas savaitę skelbiamą labai detalią informaciją matosi, kad pasiskiepiję šiuo metu serga jau net labiau nei neskiepyti. Vadinasi vakcinų efektyvumas Delta atmainos atveju nėra pakankamas. Kur logika naudoti (ne)galimybių pasus ir segreguoti žmones tada!?

Ne kartą kėliau klausimą: kodėl Lietuva neseka tomis šalimis, kurioms garai sekasi pandemijos valdymas? Norvegijoje, Švedijoje ir netgi Jungtinėje Karalystėje pastaruoju metu mirštamumas nuo COVID-19 nėra didelis.

Sėkminga šių šalių patirtis rodo, kad veiksmingos yra kompleksinės apsisaugojimo priemonės su kuo mažesne prievarta visuomenės atžvilgiu. Jose visose testai yra nemokami, o testuotis rekomenduojama turint simptomus, nepriklausomai nuo to, žmogus skiepytas ar ne.

Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra patvirtintas nė vienas trijų gerai pasaulyje žinomų, pigių ambulatorinio COVID-19 gydymo vaistų? Kodėl nepradedama gydyti kuo anksčiau kaip tai daroma prie bet kokios kitos ligos? Kodėl laukiama kol žmonių būklė tiek pablogėja, kad sukeliami dažnai negrįžtami pažeidimai arba žmonės netgi miršta.

Viso to patvirtinimus gauname iš COVID sirgusių žmonių ar jų artimųjų. Laukiame Jūsų istorijų komentaruose Telegram platformoje (https://t.me/MindaugasPuidokas). Junkitės.

Informaciją apie pašalines reakcijas po skiepų reikia raštu fiksuoti ir kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą: https://www.vvkt.lt/index.php?3206255524

Galite rašyti ir man: mindaugas.puidokas@lrs.lt