Migrantų dalybos Lietuvai tinka, o konkrečiau ministras neprisimena

Atsisakius naštos, brauks pinigus

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron), atsiliepdamas apie diskusiją su ES vidaus ir užsienio reikalų ministrais, sakė, kad 14 valstybių pareiškė pritarimą atitinkamam projektui, kuris įtvirtintas Prancūzijos ir Vokietijos dokumente. Iš tų 14-os šalių 8-ios (Prancūzija, Vokietija, Suomija, Portugalija, Liuksemburgas, Kroatija, Lietuva ir Airija) pažadėjo būti aktyvios pastangose. Italija, kurioje migrantų daugiausiai, tokią diskusiją ignoravo. Italijos vidaus reikalų ministras Matėjus Salvinis (Matteo Salvini), vadovaujantis kraštutinių dešiniųjų partijai „Lyga“, palaiko griežtą šalies politiką prieš migrantus. Italija skundžiasi prisiimanti didžiausią naštą dėl pabėgėlių ir sako, kad Europa šiuo klausimu jai visai nepadeda.

Pasak Prancūzijos lyderio E.Makrono, valstybės, kurios atsisakys prisiimti migrantų naštą, negaus ES struktūrinių fondų lėšų.

Tačiau apie kokius konkrečiai įsipareigojimus kalbama - informacijos nepateikiama.

Apie įsipareigojimus kalbėti anksti

„Vakaro žinios“ dėl migrantų temos teiravosi Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tačiau ministras, argumentuodamas, kad visko, dėl ko kalbėtasi ir tartasi, prisiminti negali, paprašė klausimų raštu. Iš Užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atskriejo atsakymas, kad bendradarbiavimo susitarimas nei vidaus reikalų ministrų susitikime Helsinkyje, nei susitikime Paryžiuje nebuvo priimtas, todėl apie formalius Lietuvos įsipareigojimus kalbėti dar anksti. Tačiau visi žino, kad dažnai neformalūs susitarimai būna daug svarbesni.

„Lietuva remia solidarumo mechanizmo paieškas ES darbo grupėse, ministrų tarybose bei kitais ES formatais. Manome, kad prieglobsčio prašytojų perkėlimas ES turėtų vykti savanoriškais pagrindais, atlikus saugumo patikrinimus, pagal kiekvienos valstybės narės galimybes. 2019 metais kovą iš Italijos perkelti 4 asmenys, artimiausiu metu ketiname priimti po keletą asmenų iš Italijos ir Maltos.

Pagal galimybes, savanoriškais pagrindais svarstysime galimybę prisidėti prie pasidalijimo našta ir ateityje“, - ramina Užsienio reikalų ministerija.

Tūkstančiai migrantų per Viduržemio jūros regioną mėgina patekti į Europą. Migruojama daugiausia iš Libijos. Nuo 2017 metų vidurio migrantų kelionių skaičius smarkiai sumažėjo daugiausiai dėl to, kad Italija ir kitos Europos šalys skatino Libiją stabdyti migrantus ir neleisti jiems kirsti Viduržemio jūros.

Visgi daug tarptautinėms organizacijoms priklausančių laivų gabena migrantus iš jų šalies į Senąjį žemyną, nors galėtų grąžinti atgal.

Situaciją komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Jeigu galutinis sprendimas lieka migrantus priimančiai šaliai, jeigu yra sukurtas mechanizmas, kaip vykdomas priėmimas, bent jau dėl laikino prieglobsčio, tai suprantama. Laikinam prieglobsčiui pasibaigus, kai jiems tiesioginis pavojus dingsta, jie išvažiuotų, aišku, dauguma migrantų nenorės išvažiuoti. Turi būti susitarta, kaip veikia išsiuntimas. Jeigu tai būtų migrantai kaip darbo jėga, tuomet jau būtų kalba apie integracinius procesus. Kaip turėtų vykti ta integracija, neaišku.

Paprastas pavyzdys, kai išvažiuoja mūsų lietuviai į kitas šalis, mes sakome, kad išlikite lietuviai, išlaikykite identitetą ir ištikimybę Lietuvai, o kai atvažiuoja žmonės iš musulmoniškų, probleminių šalių, mes norime, kad jie pasikeistų, visiškai integruotųsi į visuomenę. Tai čia prieštara. Pati integravimo politika turi labai aiškiai apspręsti, kas yra integracija. Čia labai rimti klausimai.

Manau, neturint aiškaus supratimo apie tokius dalykus, nereikėtų pulti pasirašinėti dokumentų, rodant lojalumą. Galima pasirašyti, jeigu paskutinis žodis paliekamas pasirašiusiai šaliai, kad būtų galima pasakyti: ne, čia prieštarauja mūsų nacionaliniams interesams arba mes tokiu lygiu esame nepajėgūs. Tada nieko blogo taip elgtis, siekiant Prancūzijos prezidento paramos kituose klausimuose, kurie naudingi Lietuvai.