Iš 60 savivaldybių merų, savo mobilaus telefono numerį viešai skelbia daugiau nei pusė - 44 merai. 16 miesto vadovų nelinkę savo numerio skelbti viešai.

Tačiau pasirodo, kad ir tai dažnai gyventojams yra ne kliūtis paskambinti savo miesto vadovui. „Vakaro žinios“ pabandė susisiekti su keliais merais. Reikia pripažinti, daugelis jų iš karto atsiliepė į skambutį ir mielai sutiko papasakoti, kokių problemų ar džiaugsmų užklupti gyventojai skuba rinkti mero mobilaus telefono numerį.

Marijampolės merė Irena LUNSKIENĖ:

Mane išrinko gyventojai, todėl jie turi teisę žinoti mano telefono numerį. Yra daugybė klausimų, kuriais jie nori pasikalbėti su manimi. Ypač dažnai, kai užpusto kelius ar nutinka kitos nelaimės. Visada maloniai paaiškinu, kad aš kelių nevalau, tačiau nurodau seniūno kontaktą ar įmonės, kuri turi atlikti pavestus darbus. Štai neseniai rajone už miesto, kuriame gyvenu ir pati, buvo nukirpti elektros kabeliai. Ir prasidėjo... Buvo jau vakaras, o man skambina gyventojai ir klausia, ar aš žinau, jog nėra elektros. Atsakiau, kad žinau, nes ir pati namuose su žvake sėdžiu.

Dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl pašalpų, kasdienių problemų, kartais paskambina vieni kitus paskųsti. Meras visų situacijų negali išspręsti, bet kartais žmonės neturi kam daugiau paskambinti, jei valdininkai neatsiliepia į skambučius, meta ragelius ar neatsako į klausimus. Tiesa, būna ir tokių, kurie skambina labai dažnai. Gal tai liga, gal vienatvė. Bet aš turiu tą žmogų išklausyti ir nuraminti. Kartais nusibosta, tačiau pagalvoju, gal ir aš pati ateityje galiu tokia tapti.

Zarasų rajono meras Nikolajus GUSEVAS:

Rajone mane daug kas pažįsta, tad nemanau, kad reikėtų slėpti telefoną. Gyventojai paskambina dažnai ir visada stengiuosi jiems atsakyti. Darbui tai netrukdo. Jeigu negaliu pakelti ragelio, nes esu posėdyje, visada perskambinu. Kartais gyventojai nustemba, kad meras jiems paskambino, ne visada patiki, jog čia tikrai aš.

Vieni skambina su skundu, kiti pasidžiaugti, padėkoti. Gyventojai skambina dėl socialinių problemų, žiemos laikotarpiu - dėl kelių. Pirmiausia stengiuosi išklausyti gyventojus, tuomet sprendžiu, kaip padėti. Dažnai primenu seniūnams, kad jie taip pat yra savo teritorijų merai ir turi spręsti savo gyventojams iškilusias problemas.

Neringos meras Darius JASAITIS:

Manau, privalu merui skelbti savo kontaktinius duomenis. Tiesą sakant, jeigu ir slėpčiau, vis tiek visi turi mano telefono numerį. Mūsų mieste gyventojai įpratę į merą kreiptis daugeliu klausimų: duobė gatvėje, nukritęs medis ar užtrukęs greitosios pagalbos automobilis. Kartą man paskambino pranešti, jog laksto pabėgęs šuo Pervalkoje ir klausė, kodėl aš jo negaudau. Teko važiuoti. Pagavome šunį, suradome šeimininkus. Po gyventojų skambučių dažnai tenka pabarti pavaldinius, kurie ne visada atsakingai žiūri į gyventojų bėdas.

Per ketverius metus ant rankų pirštų būtų galima suskaičiuoti kartus, kiek žmonės skambino padėkoti ar pasidžiaugti. Dažniausiai sulaukiu skambučių dėl santechnikos problemų: gyvatukas nešyla, vanduo blogai bėga arba yra rudos spalvos. O kartais gyventojai, išgirdę sirenas, skambina paklausti, kur nuvažiavo greitoji ar policija. Gali būti, kad Neringoje esu žmogus, kuris vienas pirmųjų sužino naujienas.

Visai neseniai skambino žmogus, prašydamas paskolinti jam pinigų dantų tvarkymui. Deja, teko atsiprašyti ir pasakyti, kad neturime savivaldybėje tokios programos. Negalime padėti ir tuomet, kai gyventojai prašo pakeisti jiems stogus.

Klaipėdos miesto meras Vytautas GRUBLIAUSKAS:

Nors viešai mobilaus telefono neskelbiu, visi norintys mano telefoną visada lengvai suranda. Tačiau esu vienas iš nedaugelio merų, į kurio kabinetą gyventojai gali patekti praktiškai iš gatvės.

Gyventojai tiek socialiniame tinkle parašo, tiek telefonu paskambina dažnai, būna, kad net ir 3 valandą nakties ar 5 valandą ryto. Esu sulaukęs skambučio apie 1:30 val. nakties, kai važiuodami keliu klaipėdiečiai pamatė, kaip po viaduku nukrito konstrukcija. Šokau į drabužius ir lėkiau pasižiūrėti. Dažnai sulaukiu skambučių dėl nemalonių kvapų, pernai lapkričio mėnesį vykstant potvyniams taip pat sulaukiau daug gyventojų skambučių.

Toks yra mero darbas, nes gyventojai visada kelia didesnius lūkesčius merams, nei jiems priskiriamos funkcijos. Todėl jei blogai valomi keliai ar nutiko nelaimė, dažniausiai žmonės pirmiausia informuoja merą. Kiek tik pavyksta, visada stengiuosi reaguoti. Esu sulaukęs netgi vieno jaunuolio prašymo sutaikyti su mergina po nepavykusių piršlybų, kurioms nepritarė merginos mama. Susitikau, pasikalbėjau, emociškai nuraminau, bet teko suprasti, kad meras tikrai ne viską gali. Šiandien štai gavau prašymą iš vieno klaipėdiečio padėti, nes nekilnojamojo turto jam nepavyksta parduoti už norimą kainą.

Ukmergės rajono meras Rolandas JANICKAS:

Sulaukiu nemažai skambučių su nuomonėmis, pastabomis, klausimais. Ypač tuomet, kai valdininkai laiku neatsako žmogui.

Neslepiu, jog skambučių skaičius ir pobūdis kartais priklauso nuo mėnulio fazės. Tačiau piktnaudžiavimo nepastebėjau ir stengiuosi kiekvieną žmogų priimti rimtai. Manau, meras nieko negali „nurašyti“, kiekvieną skundą turi patikrinti. Toks yra mero darbas. Jis negali apsistatyti barjerais, kad ir koks jo užimtumas būtų.

Kaip paskambinti miesto valdovui?