Nors savivaldybės ir ankščiau pagal galimybes prisidėdavo prie mokyklų išlaikymo, pernai, kartu su etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu, buvo priimta ir griežtesnė tokio prisidėjimo tvarka. Pavyzdžiui, jeigu mokykloje mokosi 1-4 mokiniai, nuo šių metų rugsėjo savivaldybė būtų turėjusi dengti beveik 70 proc. tokios klasės finansavimo. Paskutinę akimirką valdantieji atsitokėjo ir persigalvojo, pratęsdami tokią tvarką, kokia galiojo iki šiol.

Piktinasi skubotumu

Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, tai reiškia, jog dabar ministerija ir toliau bent dalinai finansuos net ir tokias klases, kuriose mokosi vos po vieną vaiką. „Buvo sutarta, kad pernai Vyriausybė finansuoja visas klases, o nuo šių metų rugsėjo prie mažakomplekčių klasių turėtų prisidėti ir pačios savivaldybės. Visi žinojo, kad taip bus, savivaldybės jau priėmė sprendimus, viskas suderinta. Dabar likus kelioms dienoms iki tvarkos pasikeitimo, išlindo projektas, įtariame, „užlaužus ministerijai rankas“, kad ši teiktų tokį siūlymą Vyriausybei. Slapta ir niekam nežinant“, - sakė E.Milešinas. Profsąjungos tokiai tvarkai nepritaria.

Jis tikina, kad projektas su profesinėmis sąjungomis nesuderintas: „Neaišku, kaip bus vykdomas finansavimas. Ar iš gerai sukomplektuotų mokyklų bus imami pinigai dengti mažakomplektėms mokykloms? Negali būti daromi tokie pakeitimai, kai savivaldybės jau suplanavusios biudžetus ir priėmusios sprendimus. Apie 20 mokyklų per šiuos metus buvo uždarytos arba reorganizuotos, mokytojai neteko darbo. Kaip turėtų dabar jaustis šių mokyklų pedagogai, jas lankiusių vaikų tėvai.

Situacija atrodo daugiau nei keista ir juokinga. Tai - absurdas. Atrodo, lyg tai tėra populistinis priešrinkiminis pasiūlymas. Pakišamas ministras, nes pakeitimas užregistruotas ministerijos vardu, nors manome, jog tai yra dviejų Seimo narių - Ramūno Karbauskio ir Valiaus Ąžuolo iniciatyva, gelbėjant savo gimtąsias mokyklas.“

Naisių mokykloje pernai mokėsi 60 mokinių bei 10 ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtinių. Pateiktoje 2018 m. mokyklos vadovo ataskaitoje rašoma, kad 2019-2020 mokslo metais mokykloje planuojama neformuoti 9 klasės, kurioje turėtų mokytis 5 mokiniai.

Rūpinasi ne tik savais

„Vakaro žinių“ kalbintas R.Karbauskis sakė nesuprantantis profesinių sąjungų pozicijos: „Kiek žinau, Naisiuose kyla poreikis steigti darželį. Reikia žiūrėti daug plačiau - kuo rajone išlaikome daugiau mokyklų, darželių, tuo ši vieta bus patrauklesnė gyventi. Jeigu mano gimtuosiuose Naisiuose tėvai nuspręstų nevesti savo vaikų į mokyklą, mokykla užsidarytų. Nes taip natūraliai vyksta. Skaičiavome, kad griežtesnė tvarka galimai paliestų 170 Lietuvos mokyklų. Tiek jų galėjo užsidaryti dėl pasikeitusios finansavimo tvarkos.

Man sunku suprasti šį pasipriešinimą. Ar profesinėse sąjungose dirba tik pedagogai iš didelių mokyklų ir jau buvo suplanuota, kad didelės mokyklos pasipildys vaikais iš kaimo mokyklų? Kitų motyvų aš nežinau.“

Jis įsitikinęs, kad centrinė valdžia neturėtų spręsti, kaip gali būti optimizuojamas mokyklų tinklas Lietuvoje. „Optimizavimas turi vykti savivaldoje, kur ir matoma reali situacija. Lietuvoje turbūt nebėra mokyklų, kur būtų prasta mokymo kokybė, o tėvai ir toliau ten vestų vaikus. Turime pasitikėti savivalda ir bendruomenėmis“, - sakė R.Karbauskis.

Mokyklų uždaryti neketina

Jam antrina ir Seimo narys Valius Ąžuolas. Jo gimtoji Akmenės rajono Kruopių pagrindinė mokykla nurodo, kad 2017 m. pabaigoje mokykloje buvo 10 klasių komplektų, iš viso mokėsi 70 mokinių. Dar 10 ugdytinių 5-6 metų ir 17 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tačiau politikas tikina, jog mokyklomis rūpinasi ne dėl to.

„Griežtesnė tvarka turėjo būti panaikinta su etatiniu apmokėjimu, tačiau ministerija jos nepanaikino, o nukėlė įsigaliojimą metams. Idėja nebūtų bloga, kad savivaldybės prisidėtų daugiau, tačiau turime suprasti savivaldybių galimybes. Jos turi prisidėti prie švietimo pagalbos specialistų išlaikymo, mokyklų vadovų, kultūros darbuotojų atlyginimų. Visur jie turi prisidėti. O jeigu negali prisidėti, turi priimti sprendimus.

Jei nebūtume atšaukę sprendimo, tai būtų skatinimas uždaryti mokyklas. Anksčiau savivaldybės prisidėdavo pagal galimybes, dabar šie skaičiai labai išaugtų.

Mes analizavome kai kurių rajonų situaciją, teiravomės kolegų. Tai pasiektų tikrai ne kelias mokyklas. Pavyzdžiui, jeigu mokyklai trūksta apie 20 tūkst. eurų, pritaikius naują tvarką, ši suma siektų apie 100-120 tūkst. eurų. Liūdna, bet savivaldybės nebuvo įsigilinusios į šią situaciją, o sužinoję, labai nustebo. Gal kažkam būtų patogu, kad „valstiečių“ rankomis būtų uždaromos mokyklos, bet mes to neketiname daryti“, - sakė V.Ąžuolas. Paklaustas, kokia situacija jo buvusioje mokykloje, pasakė, kad būtent tokia, kaip jo paminėtas pavyzdys.

Seimo nariui nesuprantama, kodėl tvarkai, kuri padės išsilaikyti mokykloms, nepritaria pedagogų profesinės sąjungos. „Nuo kada didelės mokyklos yra geros, o mažos - blogos?“ - stebėjosi V.Ąžuolas.

Pavyzdys

Šiemet Mažeikių rajone durų mokiniams neatvers 4 mokyklos. Viena jų - Krakių pagrindinė mokykla. Pernai čia mokėsi 40 mokinių, dar 9 vaikai lankė mokykloje veikiantį darželį. Mokyklą nuspręsta uždaryti ne dėl vaikų skaičiaus, o dėl... per brangaus šildymo. Buvo paskaičiuota, kad vežioti vaikus į kitas mokyklas savivaldybei bus pigiau, nei išlaikyti Krakių mokyklos pastatą. „Prieš 2 metus kilo šis klausimas, su bendruomenės pagalba mokyklą išsaugojome, paskui keitėsi valdžia, keitėsi ir požiūris. Bendruomenė nesugebėjo atsilaikyti, tai yra savivaldybės sprendimas“, - „Vakaro žinioms“ sakė likviduojamos mokyklos direktorės pareigas laikinai einanti Ingrida Mažeikienė.

Ji neslėpė apmaudo dėl valdžios įgyvendinamo mokyklų tinklo optimizavimo plano trumparegiškumo: „Valdžia šiandien vis dar skaičiuoja pinigus: elektrą, vandenį, šilumą, kurą. Paskaičiuojama ir nusprendžiama, kas yra per brangu. Negalvojama apie vaiko emocinę savijautą. Kol nepasikeis mąstymas, tol turėsime daug vaikų su įvairiais sutrikimais.

Ar valdžios atstovai žino, ką reiškia išbūti didelėje mokykloje pusę dienos? Kas ten darosi, suskambus skambučiui į pertrauką? Prasideda ūžesys, lėkimas, chaosas. Mažoje mokykloje suskambus skambučiui gali išgirsti pavienius linksmus vaikus. Jie turi daugiau erdvės ir laisvės. Mažose mokyklose pirmokai bendrauja su dešimtokais, ko niekuomet nebūna didelėse mokyklose. Čia vaikai vieni kitiems padeda, o ne nesveikai konkuruoja.“

Pedagogė sakė, jog jų mokyklos patirtis rodo, jog skleidžiama teorija, esą jungtinėse mokinių klasėse nepasiekiama ugdymo kokybė, yra netiesa. „Mūsų vaikai dalyvaudavo nacionaliniuose konkursuose, o perėję į gimnazijas nepasirodydavo prastai. Nes mūsų mokytojų kompetencijos nenusileido didelių mokyklų pedagogams.

Mes turėjome vaiką autistą. Kad mokėtume su juo dirbti, dviem savaitėm išsiuntėme mokytoją stažuotis į Lenkiją. Viskas priklauso nuo mokytojų ir jų požiūrio, nieko neapsprendžia tai, kad esi tik kaimo mokykla.

Visi žino, kad vaikui ugdytis mažuose kolektyvuose yra geriau. Mažuose kolektyvuose visada yra mažiau problemų, didesnis įsiklausymas. Visi žino, kad mokytojui ir dirbti lengviau, kai klasėje yra 10-12 mokinių, o ne 25 ir daugiau. Jeigu turi 45 minutes per pamoką, o klasėje yra 30 mokinių, kiek mokytojas gali skirti laiko individualiam pasikalbėjimui su vaiku“, - klausė I.Mažeikienė.

Trigrašis

Kodėl pedagogų profsąjunga norėjo galiojančią tvarką keisti, t.y. užkrauti savivaldybei didesnę mokyklų išlaikymo naštą? Šiuo metu pedagogai su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vėl derasi dėl darbo sąlygų, atlyginimų. Gal kilo baimė, kad pinigų ir mokytojams, ir mokykloms gali neužtekti?