respublika.lt

Mažosios partijos neslepia ambicijų: buriasi drauge, ruošiasi rinkimams (1)

2020 kovo mėn. 26 d. 08:26:20
Dainora Karklytė, Elta

Nedidelį narių skaičių turinčių partijų Lietuvoje – ne viena, o kai kurios iš jų – netgi vos skaičiuoja privalomus 2 tūkst. narių. Vis dėlto Eltos kalbinti mažųjų partijų vadovai neslepia turį planų ir partijų uždaryti neketina.

×
nuotr. 1 nuotr.
Rinkimai. Eltos nuotr.

 

Yra netgi teigiančių, kad, dalyvaudami šių metų Seimo rinkimuose kartu, galėtų pretenduoti į 10-15 proc. rinkėjų balsų.

Teisingumo ministerijos kovo mėn. duomenimis, jau kuris laikas rinkimuose nedalyvaujanti Žemaičių partija turi 2008 narius. Partijos vadovas Stasys Gvažiauskas nustebo sulaukęs klausimo apie partijos likvidavimą. Jo teigimu, tokia idėja partijoje net nesvarstoma, tačiau dėl dalyvavimo šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose aiškių sprendimų nėra.

„Šiokią tokią (veiklą – ELTA) vykdome, dėl Seimo dar neapsisprendėm, dar kol kas nežinau. Neatsirado dar norinčių, bet gal atsiras, dar laiko turim šiek tiek. Dėl likvidavimo tikrai kalbos net neina, dėl rinkimų – dar neaišku, ar dalyvausime, ar nedalyvausime. Galutinai dar nesame padėję taškų, pasiūlymų turime visokių ir nežinau, kokį galutinį sprendimą priimsime“, – Eltai sakė S. Gvažiauskas.

Partijoje, anot lyderio, vyksta procesai.

„Gyvi, gyvi, tikrai. Nesiruošiame dar mirti“, – juokavo S. Gvažiauskas.

Kitos politinės partijos – 2192 narius vienijančio „Profesinių sąjungų centro“ vadovas Kęstutis Juknis taip pat teigė, kad partija vykdo veiklą. Dar daugiau – kalbasi su kairiosiomis politinėmis jėgomis dėl dalyvavimo politiniame gyvenime.

„Gyvuojame ir laikomės gerai. Tie visi planai yra diskusijų formos ir vieni junginiai yra patrauklūs: ir Juozaičio judėjimas bei partija, ir su Dagiu buvo kalbų bei pašnekesių, ir su kitomis partijomis yra. Kadangi to finansavimo mažosioms partijoms nėra, tai akivaizdu, kad mes negalime konkuruoti su tais, kurie gauna 100 tūkst. arba bent kažkiek. Mes esame pajėgūs keliose savivaldybėse, savivaldybių tarybų rinkimų lygmeniu dalyvauti, o dabar vyksta susitikimai su vienomis, su kitomis jėgomis“, – sakė K. Juknis.

Jo teigimu, „Profesinių sąjungų centrą“ domina labiau kairioji politinė ideologija, tačiau, griežtai nukirto jis – tik ne Lietuvos socialdemokratų partija, kuri, anot K. Juknio, atstovauja stambiam kapitalui. Dėl to, pasakojo partijos lyderis, vyksta derybos su kitomis kairiosiomis politinėmis organizacijomis.

„Vyksta derybinis procesas. Mūsų yra priimta, kad viską aptarti. (...) Svarstymų yra visokių, bet visi sprendimai turi būti pasverti, argumentuoti ir atitikti tą ideologiją, vertybes“, – teigė K. Juknis.

D. Kuolys ir V. Bakas dirba su „Lietuvos darbotvarke“: tikina, kad tai – ne rinkimų projektas

Tuo tarpu 2001 narį turinčios partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininkas Darius Kuolys teigė, kad jo vadovaujama partija svarsto apie rinkimus, tačiau pripažino, jog organizacija dažniau veikia visuomeninėmis formomis.

„Apie rinkimus galvojame, svarstome ir matome, kad per mažai iš tikrųjų Lietuvoje yra diskutuojama apie bendrą valstybės politinę darbotvarkę, kas mus galėtų šiandien telkti, jungti, kokie valstybėje yra esminiai klausimai. Tai tos Lietuvos darbotvarkės klausimus „Lietuvos sąrašas“ mėgina kelti ir svarstyti viešumoje“, – teigė D. Kuolys.

„Labai svarbu būtų telkti žmones, protus, kurie yra šiek tiek nusišalinę nuo valstybės reikalų – mokslo, akademinė bendruomenė, kultūros žmonės. „Lietuvos sąrašas“ turi savo vaidmenį Lietuvos viešajame gyvenime, veikiame mes daugiau kaip tokia pilietinė ir politinė platforma. Žmonėms, kurie nori prisidėti prie bendrų reikalų, sudarome galimybes prisidėti ir taip pat mėginame inicijuoti diskusijas svarbiais valstybei klausimai“, – tęsė jis.

Paklaustas, ar „Lietuvos sąrašas“ turi ką nors bendro su parlamentaru Vytautu Baku, kuris taip pat Eltai yra kalbėjęs apie Lietuvos darbotvarkės projektą, D. Kuolys to neslėpė.

„Turime sąsajų, nes tai yra „Lietuvos sąrašo“ bendras projektas“, – sakė D. Kuolys.

Vis dėlto, kad šis bendradarbiavimas galėtų reikšti bendrą partijos ir V. Bako dalyvavimą Seimo rinkimuose, pats V. Bakas Eltai paneigė. Jo teigimu, Lietuvos darbotvarkė yra visuomeninių pagrindų projektas, o galutinių sprendimų, kaip jis dalyvaus Seimo rinkimuose, dar nėra.

„Aš poną Darių Kuolį pažįstu kaip visuomenininką, jau daugybę metų. Mes viską, ką dabar darome – keliame kai kurias temas, dirbame kaip su visuomenininku, žmogumi, kuris gilinasi į žmogaus teisių problematiką. Apie kažkokias politines perspektyvas šiandien tikrai nėra jokių sutarimų nė su viena partija“, – patikino V. Bakas.

Buriasi tautines ir krikščioniškas vertybes išpažįstančios partijos

Kitas kalbintas partijos lyderis – seniai politinėje erdvėje girdėtas „Jaunosios Lietuvos“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius, kalbėdamas apie planus rinkimams, neslėpė ambicijų. Jo siūlymas, patikino S. Buškevičius, yra aiškiai padėtas ant stalo: sukviestos įvairios tautines vertybes išpažįstančios partijos šių metų Seimo rinkimuose dalyvauti vienu sąrašu.

„Partija „Jaunoji Lietuva“ pasiūlė kitoms patriotinėms, tautinėms, krikščioniškoms politinėms organizacijoms eiti kartu vienu sąrašu – ar tai būtų vienos partijos sąrašas, ar tai būtų partijų koalicija, nėra labai svarbu. Svarbu, kad tai būtų vienas sąrašas. Toks sąrašas, mano nuomone, pretenduotų maždaug tarp 10 ir 15 proc. rinkėjų balsų“, – Eltai prognozavo S. Buškevičius.

Jo teigimu, sulaukta ir reakcijų. Mažoms partijoms dalyvaujant rinkimuose atskirai, teigė S. Buškevičius, nelabai verta tikėtis gerų rezultatų.

„Naglis Puteikis yra už, tautininkai (Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga – ELTA) lyg tai irgi neprieštarauja. Kitos politinės partijos kol kas dar neatsiliepė ir jaučiu, kad dar jos yra neapsisprendusios galutinai. Turėtų sveikas protas nugalėti. Jeigu politinių partijų vadovai, jų pavaduotojai suprastų, kad reikia eiti vienu sąrašu, sudarant vieną koaliciją – tokiu formatu dalyvauti Seimo rinkimuose, mes galime turėti labai nemažai balsų. Dalyvaujant atskirai, po vieną, greičiausiai nė viena partija nepraeis 5 proc. Praktiškai, manau, kad tai bus neįmanoma“, – sakė S. Buškevičius.

„Reikia vadovautis posakiu: Geriau žvirblis rankoj, nei antis lankoj. Vienas lauke nedidelis esi karys. (...) Jeigu reikės rinktis tarp vieno ir dviejų, be abejo, rinksimės du. (...) Vis tiek reikia eiti ta augimo kryptimi“, – patikino jis. Partija „Jaunoji Lietuva“ šiuo metu turi lygiai 2 tūkst. narių.

Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos, vienijančios 3291 narį, pirmininkas Sakalas Gorodeckis taip pat patvirtino, kad jo vadovaujama partija Seimo rinkimuose dalyvaus.

„Tautininkai yra atviri bendradarbiavimui, matome galimybę bendradarbiauti su politiniais judėjimais, kurie gina konstitucinius tautos suverenumo ir valstybės nepriklausomybės principus: tikrą tautos valstybę, lietuvių tautos namus, o ne globalistų pereinamąjį kiemą ar Briuselio biurokratų primetamą federalizmą; tikrą teisinį ir socialinį teisingumą, o ne korupcinių grupių užvaldytą sistemą“, – rašoma Eltai atsiųstame komentare.

S. Gorodeckio teigimu, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga kalbasi su potencialiais rinkimų partneriais.

„Su potencialiais sąjungininkais tautininkai aiškinsis jų požiūrį į lietuvių kalbos ir tautinės kultūros bei švietimo puoselėjimą, paveldą ir aplinkosaugą, bendruomeniškumą ir savivaldą, o tarptautinėje politikoje – į ES, NATO, neoliberalų propaguojamą migraciją ir genderizmą“, – pabrėžia partijos lyderis.

Teisėsaugai pradėjus nagrinėti buvusios teisėjos Neringos Venckienės bylą, pasigirdo svarstymų apie „Drąsos kelio“ partijos grįžimą į politinę padangę. Pats partijos pirmininkas Jonas Varkala tokias kalbas vertina skeptiškai, tačiau patikino, kad „Drąsos kelias“, vienijantis 2394 narius, rinkimuose dalyvaus kartu su tautininkais.

„Nusprendėme dalyvauti su tautininkais, (...) bet galutinį sprendimą padarysime po to, kaip dėsis reikalai su pandemija. (...) Aš skeptiškai į viską žiūriu, bet esame nusprendę dalyvauti. Tai (rinkimų datą – ELTA) gali pakoreguoti koronavirusas, bet dalyvausime drauge su tautininkais“, – teigė J. Varkala.

Tuo tarpu Lietuvos krikščioniškosios demokratijos (LKD) partijos pirmininkas Eligijus Dzežulskis-Duonys neslėpė, kad jo vadovaujama partija rinkimuose į Seimą dalyvaus su parlamentaro Jono Rimanto Dagio politine jėga – Krikščionių sąjunga.

„Mes neprisijungėme, sutarėme eiti į rinkimus kartu, bendradarbiauti“, – Eltai sakė E. Dzežulskis-Duonys.

Paklaustas, ar dar iki rinkimų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija jungsis su J.R. Dagio partija, E. Dzežulskis-Duonys atsakė, kad tai dar nėra iki galo nuspręsta.

„Sunku pasakyti. Jeigu matysime, kad techniškai įmanoma, gal ir padarysime, bet tam dar turi pritarti abiejų partijų valdymo organai. Principinis sutarimas yra, bet paskui reikia dar atskirų sprendimų. Mes kviečiame visas krikščioniškus principus bei įsitikinimus remiančias politines jėgas veikti kartu rinkimuose. Adresuojame tą kreipimąsi ir kitiems“, – teigė LKD lyderis.

Jis neslėpė pasipiktinimo dėl esą ydingos politinės sistemos Lietuvoje.

„Dėl ydingos politinės sistemos, mažos partijos Lietuvoje yra pasmerktos. Reikia apie tokius dalykus kalbėti. Jos neturi nei pinigų, (...) nei gali tada realiai veikti. Sistema yra sukurta tik didžiosioms politinėms partijoms. Kas sugalvojo, kad partijoje turi būti 2 tūkst. narių? Kodėl ne 200 arba 20 tūkst.? Yra įvesta tokių absurdiškų reikalavimų tam, kad didžiosios partijos sunaikintų savo konkurentus“, – apmaudą liejo E. Dzežulskis-Duonys. Jo vadovaujamai politinei organizacijai, paskutiniais Teisingumo ministerijos duomenimis, priklauso 2012 narių.

Tuo metu Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininkas Stanislovas Tomas Eltai teigė, kad jo vedama partija rinkimuose dalyvaus.

„Bus artimiausiu metu (partijos – ELTA) kongresas, kuris iškels mūsų sąrašą. Tik tas Kongresas susiduria su koronaviruso problema, bet kažkaip išspręsime“, – teigė S. Tomas.

Jo manymu, Kovotojų už Lietuvą sąjungos kongresas nuspręs rinkimuose dalyvauti kaip savarankiška politinė jėga.

„Iš pradžių mes padarysime savo kongresą, o po to žiūrėsime pagal aplinkybes. Greičiausiai vieni dalyvausime“, – pridūrė S. Tomas. Kovotojų už Lietuvą sąjunga vienija 2017 narių.

Rusų aljanso pirmininkė Tamara Lochankina savo ruožtu Eltą informavo, kad sprendimų dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose partija dar nepriėmė.

„Dėkoju už mums parodytą dėmesį. Deja, apie artėjančius Seimo rinkimus kol kas negaliu nieko konkretaus pasakyti“, – komentare rašė T. Lochankina.

Su naujuoju Emigrantų partijos lyderiu Tomu Pačesu bei Lietuvos liaudies partijos pirmininku Vaidotu Prunskumi Eltai pasikalbėti nepavyko.

Teisingumo ministerija: partijos likviduojamos, kai du kartus nepateikia duomenų apie narių skaičių

Teisingumo ministerijos atstovas žiniasklaidai Audris Kutrevičius Eltai patvirtino, kad partijos kas pusę metų privalo pateikti ministerijai duomenis apie narių skaičių.

„Jeigu nepateikiama duomenų apie partijos narius du sykius iš eilės, pradeda partijos likvidavimo procedūra. Jeigu vieną sykį pateikė – kitą nepateikė, ta taisyklė negalioja. Jeigu du sykius iš eilės nepateikia partija duomenų apie savo partijos narius, tuomet pradedama partijos likvidavimo procedūra“, – sakė A. Kutrevičius.

Jo teigimu, partijos likvidavimo procedūrą vykdo Registrų centras.

„Ją vykdo Registrų centras, ten yra keli variantai – partija gali jungtis prie kitos partijos, partija gali pakeisti savo statusą į asociaciją arba apskritai partija gali būti likviduojama. Jei partija likviduojama, šios procedūros terminas užtrunka apie vienerius metus. Berods dvi partijos šiuo metu yra likviduojamos (Lietuvos politinių kalinių partija ir Tautos vienybės sąjunga – ELTA)“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos atstovas.

Pasak A. Kutrevičiaus, partijos, turėdamos mažiau nei 2 tūkst. narių, šių duomenų pateikti ministerijai negali.

„Sistema yra taip padaryta, kad partija negali pateikti narių sąrašo, jeigu tame sąraše nėra 2 tūkst. asmenų. Programa nepriima to partijos narių sąrašo“, – patikino A. Kutrevičius.

Du kartus iš eilės narių skaičiaus duomenų, paskutiniais Teisingumo ministerijos duomenimis, nepateikė ir Lietuvos rusų sąjunga.

„Narių sąrašai privalo būti pateikti kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. ir ne vėliau kaip iki spalio 1 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Politinės partijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašęs sąrašą elektroniniu parašu (arba mobiliuoju elektroniniu parašu), jį turi pateikti prisijungęs prie Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos per portalą epaslaugos.lt. Pateiktas sąrašas gali būti tvarkomas, taisomas, tikslinamas politinės partijos vadovo ir (ar) jo įgalioto asmens visus metus“, – rašoma Teisingumo ministerijos atmintinėje partijoms.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSTOJO: Europos Sąjungos mokymo misija (EUTM) Malyje sustabdė savo veiklą po to, kai vienam personalo nariui diagnozuotas COVID-19.
  • NEMOKAMAI: Indijos Aukščiausiasis teismas trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį šalies vyriausybė turi užtikrinti, kad testai dėl koronaviruso būtų atliekami nemokamai valstybinėse ir privačiose laboratorijose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar gera mintis į brandos atestatą įrašyti pažymių vidurkius ir atleisti nuo egzaminų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar po Velykų reikėtų dar kartą pratęsti karantiną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +6 +8 C

 

+6 +8 C

 +14 +16 C

+14 +16 C

 

+5 +7 C

1-6 m/s

0-3 m/s

 

0-5 m/s

Nuorodos