respublika.lt

Mažas paukštelis neša didelius pinigus visas tekstasnuotraukos (20)

2020 liepos mėn. 30 d. 11:55:09
Dalia BYČIENĖ

Ką mes žinojome apie meldines nendrinukes? Tiek, kad baigia išnykti. O dabar jau žinome, kad šie maži rudi viksvynų giedoriai tapo brangiausiu paukšteliu Lietuvoje. Net keturis milijonus eurų (iš jų 730 tūkst. eurų iš Lietuvos biudžeto) jų populiacijos gaivinimas atsiėjo. Bet žmonės skaičiuoja kitaip. Keturis milijonus dalija iš 100 paukštukų, atsivežtų iš Baltarusijos, ir išeina nerealūs 40 tūkst. eurų už vienetą. Projekto vadybininkai teigia, kad toks skaičiavimas naivus, kainavo ne patys paukšteliai, o jų namų, kuriuose čiulba ir daug kitų sparnuočių, tvarkymas. O kad tiek pinigų skirtų ir lietuvaičių namų įrengimui!

×
nuotr. 6 nuotr.
Arūno Cironkos koliažas.




Europos Sąjungos LIFE programos finansuojamas projektas „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“ trunka jau daugiau nei šešerius metus. Projektą parengė VĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF). Šioje organizacijoje dirbusį Kęstutį Navicką, vėliau tapusį aplinkos ministru, opozicija buvo apkaltinusi projekto protegavimu. Rengiant projekto paraišką BAF konsultantu dirbo, o vėliau jos vadovu tapo Žymantas Morkvėnas.

Didžiausia projekto sėkme Ž.Morkvėnas laiko meldinių nendrinukių jauniklių perkėlimą iš Baltarusijos į Žuvinto gamtinį rezervatą. 50 paukštelių atvežta 2018 m., tiek pat 2019 m. Ar to reikėjo? Pasak Ž.Morkvėno, kito kelio nebuvo. Kai rūšys pradeda nykti, buveinės prarandančios ryšį. „Mes nieko naujo nesugalvojome, ši praktika pasaulyje žinoma, tik su nendrinuke niekas to nebuvo daręs“, - teigia BAF vadovas. Per dvejus metus nuo pervežimo iki išleidimo į laisvę BAF skaičiuoja tik vieno paukštelio nuostolį.

Anot Ž.Morkvėno, kitas iššūkis meldinėms nendrinukėms - 6 tūkst. kilometrų kelionė į žiemojimo vietą. Mokslininkus gąsdindavusi tikimybė nesulaukti jų grįžtančių. Bet, sakoma, nerizikuosi, negersi šampano. Sugrįžo ne 10 proc. paukštelių, kas būtų laikoma didele sėkme, o gerokai daugiau. „Suskaičiavome, kad 2019 m. sugrįžo bent 9 patinai ir 2 patelės. Tikėtina, kad ne visas jas pastebėjome. Dalis 2018 m. paleistų paukščių grįžo ir antrais metais. Gamtininkai šiemet užfiksavo rekordinę retų paukščių - meldinių nendrinukių - populiaciją“, - džiaugėsi Ž.Morkvėnas.

Kas tuos paukštelius taip tiksliai atpažįsta ir suskaičiuoja? Anot Ž.Morkvėno, skaičiuoja profesionalai. Atskiria juos iš žiedų, paukštukai fotografuojami, informacija yra ant žiedo.

Nojaus projektas

Anot Ž.Morkvėno, skaičiuoti paukštelių kainą esąs diletantiškas reikalas. Paukštelių perkėlimas (translokacija), patirties sklaida gamtininkų ir mokslininkų bendruomenėje atsiėjo tik menką biudžeto dalį, apie 5 proc. Bet vis dėlto 221 362 eurus. Daugiausia - 1 290 689 eurus (32 proc.) kainavo buveinių atkūrimo darbai Lietuvoje ir Baltarusijoje (krūmų kirtimas ir nendrių šalinimas, kontroliuojamas deginimas, šlapynių atkūrimas išeksploatuotuose durpynuose). Taip po 1, 2, 7, 8, 10, 13, 21 procentą už įvairias veiklas ir išsitaškė 4 mln. Projektą didžiąja dalimi remia Europos Komisija tiesiogiai per LIFE programą. Jos indėlis 3 072 778 eurai (75 proc.), 736 tūkst. eurų - iš Lietuvos biudžeto.

Meldinės nendrinukės išsaugojimas valstybei atsieina daugiau, nei deklaruojama projekte. Pagal investicinę priemonę meldinių nendrinukių išsaugojimui 2014 - 2019 m. išmokėta 356 790 eurų. Juos pasidalino 14 pareiškėjų. Už meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimą natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei šlapynėse pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ per tą patį laikotarpį išmokėta arti 250 tūkst. eurų. Šią paramą per metus vidutiniškai gavo apie pusantro šimto pareiškėjų.

„Pritariu, reikia saugoti daugiau paukščių, bet meldinei nendrinukei dabar gresia didžiausias pavojus. Kai Nojus statė laivą ir priiminėjo gyvūnus, jis nesvarstė, ar apsimoka priimti šitą paukštį, ar neapsimoka“, - filosofavo projekto vadovas Ž.Morkvėnas.

Svarbūs ir svarbesni

Gana griežtą poziciją dėl meldinės nendrinukės projekto užėmęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad nėra taip, kaip sako projekto vadovas. „Europos pinigų pretekstas išspręsti aplinkos ir žmonių problemas neturėtų priešinti žmonių su ta aplinka. Matome meilės gamtai iš išskaičiavimo pavyzdį. Sakoma, kad Žuvinto rezervato apylinkėse, kur perkelti tie paukšteliai ir įrengtos buveinės, ūkininkai gauna išmokas. Pasigilinus matome, kad išmokas gauna pats Žuvinto rezervatas ir keletas jo darbuotojų, kurie ten deklaruoja pievas. Visas žmonių ratas, kurių pievose irgi aptinkama tų paukštelių, negauna nieko. Ar tai sąmoninga, ar ne, bet tie kurie turėtų ieškoti, jų ten neieško“, - piktinasi ministras.

Pasak aplinkos ministro, Žuvinto rezervatas pievas turi prižiūrėti ir šienauti be papildomų išmokų. Jis teigia pasigilinęs tik į Žuvinto aplinką. Aiškinsis, ir kas Šilutėje deklaruoja pievas. „Manau, kad jie plotus, kur gyvena tas paukštelis, deklaruoja selektyviai, o iš tiesų jo gyvenimo arealas daug platesnis. Kažkam paranku rasti paukštelių ten, kur reikia. Čia reikalingas platesnis įvertinimas“, - sakė K.Mažeika.

Aplinkos ministerija atliko projekto auditą. Atsakymas - viskas teisėta. „Bet klausimas, ar teisinga? Visi pinigai dar prie buvusio ministro panaudoti, patvirtintos tarpinės ir galutinės ataskaitos. Džiaugiamasi, kad įspūdingi metai buvo, paukšteliai gieda prie Žuvinto, bet žmonės pasakoja girdintys meldinę nendrinukę ir kitose vietose palei Nemuną. Gal tos vietos ir ten turėtų būti patikslintos? Tai yra projektai, kurie naudingi siauram ratui. Ne taip turėtų būti saugoma. Valstybei lieka pasekmės, žmonės pagrįstai kelia klausimus, kodėl vienas ar kitas paukštelis yra svarbesnis už skurstantį ir alkaną vaiką“, - teigia aplinkos ministras.

Pykčiai be pagrindo

Nuomonės apie projektą teiravomės ir kitų gamtos specialistų. Ar nebuvo pasišvaistyta vykdant projektą? Juk suplota ir nemenka dalis valstybės pinigų. Pasak Ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio, Europos Komisija nemėgsta tokio masto projektų finansuoti, bet jis atėjo dėl išskirtinės rūšies gelbėjimo. „Gailėtis biudžeto pinigų nereikėtų. Jie ne tik nedingo, o ir uždirbo. Life projektai apie 30-35 proc. nuo bendro savo biudžeto įneša į valstybės biudžetą. Sugrįžta per mokesčius, akcizus, PVM“, - aiškino ornitologas. Anot L.Raudonikio, kai rūšis beskaičiuojama vienetais ar dešimtimis, tada geometrine progresija auga jų išsaugojimo kaštai.

Filosofo, publicisto Vytauto RUBAVIČIAUS komentaras:

Visiems atrodo, kad rastume kur geriau tuos pinigus pritaikyti, bet ar iš tiesų imtume ir pritaikytume? Juk žinome, kad ir patys turime palyginti nemažai pinigų, bet ar mes tiems, kuriems labai trūksta, juos padalijame? Juk nepadalijame? Jau 30 metų yra sričių, kur kad ir kiek turėtume pinigų, nepadalijame.

Kitas dalykas, kad mes esame priaugę labai keistų pinigų metą. Nutaria žmonės, kurių mes nežinome ir nematome, ir staiga centrinis bankas kas mėnesį atspausdina 70 mlrd. Net nespausdina, o rašo sąskaitas. Kokie čia pinigai? Juk tie sugalvotojai gali ir dar daugiau išrašyti. Kodėl mums rūpintis apskritai kažkuo, juk pinigų tikrai bus. Jeigu taip spausdinami pinigai, aišku, gerai, kad jie skiriami ir gamtai, bet žmonės galėtų sveiko proto nepraradę reikalauti, kad dalis pinigų būtų skiriama ir patiems vargingiausiems žmonėms. Kad iš jų būtų keliami mokytojų atlyginimai, nenaikinamos regionuose ambulatorijos ir mokyklos, nes su tokiu optimizavimu išnyksta ir gyventojai iš tų rajonų.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (20)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ES: pirmadienį įvedė sankcijų trims įmonėms – Turkijos, Kazachstano ir Jordanijos – už Jungtinių Tautų (JT) Libijos ginklų embargo pažeidimus.
  • KRITO: Europos šalių akcijų indeksai pirmadienį smarkiai krito, investuotojams baiminantis antrosios koronaviruso pandemijos bangos ir griežtėjančių apribojimų daugelyje šalių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jus gąsdina augantys koronaviruso skaičiai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau žinote, už ką balsuosite Seimo rinkimuose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+8 11 C

+9 +12 C

 

+11 +13 C

 +18 +21 C

+20 +23 C

 

+21 +23 C

0-3 m/s

0-4 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1833 PLN - 4.4602
RUB - 89.1439 CHF - 1.0776
GBP - 0.9132 NOK - 10.7538

Nuorodos