Manipuliacijos dėl „Brexit“

„Standard & Poor’s“ analitikų sudarytas „Brexit“ žemėlapis atskleidė, kad didžiausią neigiamą įtaką pajus Lietuva, Latvija, Vengrija ir Lenkija, nes esą išseks emigrantų iš JK siunčiamų pinigų upės, ekonomiką paveiks nutrūkę prekybos ryšiai ir sumažėsiančios ES fondų investicijos.

„Standard & Poor’s“ skaičiavimais, į JK yra emigravę 5,4 proc. Lietuvos gyventojų, o jų siunčiamos perlaidos sudaro 1,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvos banko duomenys rodo, kad emigrantai iš JK 2014 m. pervedė 213,5 mln. eurų, arba 0,6 proc. BVP. 2015 m. jie galėjo siekti apie 0,8 proc. BVP, taigi gerokai mažiau, nei nurodoma agentūros analizėje.

Nemaloni žinia iš garsios tarptautinės agentūros buvo netikėta ir finansų ministrei Rasai Budbergytei, juolab kai paaiškėjo, kad „Standard & Poor’s“ išvados paremtos klaidingais duomenimis.

„Iš tiesų ten parašyta netiesa, - „Vakaro žinioms“ teigė R. Budbergytė. - Kaip sakoma, skaičiai visada yra pagrindas kokiai tik nori interpretacijai.“

Ministrė antradienį Briuselyje dabartinę Lietuvos ir ES ekonominę bei finansinę padėtį po „Brexit“ aptarė su EK pirmininko pavaduotoju bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu. Susitikime kalbėta, kad tiesioginis poveikis Lietuvos ekonomikai neturėtų būti stiprus, nes ekonominiai ryšiai riboti, eksportas į JK sudaro tik 2,5 proc. BVP.

Eksporto į JK santykiai su BVP Latvijoje ir Estijoje gerokai didesni - atitinkamai 3,9 ir 3,2 proc., tačiau šios valstybės apžvalgoje net neminimos kaip pažeidžiamos dėl šio rodiklio.

Vakar Finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje viceministras Algimantas Rimkūnas kritikavo „Standard & Poor’s“ tyrimą kaip neišsamų ir besiremiantį primityviomis prielaidomis. Paaiškėjo, kad savo „ekspertizei“ agentūra nė neprašė iš Lietuvos oficialių duomenų.

Labiausiai kliuvo prielaida, kad po „Brexit“ nutrūks pinigų perlaidos iš JK į Lietuvą: „Čia, mano manymu, per daug supaprastinta prielaida, galvojama, kad po „Brexit“ visi ten gyvenantys lietuviai bus išprašyti iš tos šalies ir iki šiol siųstų pinigų srautas nutrūks.“

Esą jeigu dėl „Brexit“ lietuvių emigrantams ir tektų palikti JK, jie, tikėtina, vyktų į Airiją, Norvegiją - vadinasi, svetur dirbančių žmonių siunčiami pinigai ir toliau įsilietų į Lietuvos namų ūkius, skatintų vartojimą ir ekonomikos augimą.

„Net ir tuo atveju, jeigu lietuviai iš JK ir nevyktų į kitas Europos bendrijos šalis, grįžę į Lietuvą jie čia kurtų pridėtinę vertę ir augintų ekonomiką“, - įsitikinęs A.Rimkūnas.

Pernelyg anksti pranašauti ir mažėsiantį ES fondų finansavimą, nes visiškai nėra aišku, kokie sprendimai bus priimti po 2020 m., įvertinus ES biudžete atsirandančią „skylę“.

„Mes esame preliminariai apskaičiavę, kad, ES nutarus išlaikyti dabartinį biudžeto lygį - 140-150 mlrd. eurų, Lietuvai tai kainuotų 43-45 mln. eurų papildomų įnašų“, - sakė viceministras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"