Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad geriau teikti socialinę pagalbą sekasi mažesnėms savivaldybėms, nes jos gali taikliau naudoti taikomas priemones. Anot politikės, nuo sausio toliau plėtojant vienišo asmens išmoką ji teigiamai paveiks pagyvenusius vienišus gyventojus, nes jie yra jautriausia skurdo rizikos grupė.
1 nuotr.
„Neringoje apie 14 proc. socialinės pašalpos gavėjų ją gauna ilgiau negu metus. Lietuvoje vidurkis yra dvigubai didesnis – apie 30 proc. Labiausiai su iššūkiais mažinti skurdą susiduria pasienio savivaldybės Šiaurės ir Pietų Lietuvoje“, – per spaudos konferenciją kalbėjo M. Navickienė.
Pasak ministrės, tyrimai rodo, kad didžiausią skurdo rizikos lygį patiria vieniši pagyvenę asmenys.
„Vienišo asmens išmoka, kuri atsirado liepos mėnesį ir tikrai plėtosis nuo 2022 metų sausio 1 dienos, turėtų gana stipriai paveikti į skurdo riziką patekusius pagyvenusius vienišus asmenis. Taip pat svarbu, kad pensijų sistemos modelis, kurį ketiname pristatyti rudenį, turės ženklų poveikį pagyvenusių asmenų skurdo lygiui mažinti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Anot ministrės, savivaldybės skirtingai naudojasi savo teise skirti papildomą socialinę paramą į sudėtingą finansinę situaciją patekusiems asmenims ir šeimoms. Mažinant skurdą, M. Navickienės teigimu, geriausiai sekasi didžiosioms arba žiedinėms savivaldybėms, kurios regionų centruose ir gali pasiūlyti daugiau sprendimų, tačiau suteikti pagalbą geriau geba mažesnės savivaldybės, nes net turėdamos mažiau resursų gali taikyti taiklesnius sprendimus.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
