LVŽS traukiasi iš partijų susitarimo dėl švietimo politikos

„Mes traukiamės iš švietimo politikos susitarimo dėl to, nes  jis yra nevykdomas – iš 18 punktų praktiškai nė vienas punktas nėra vykdomas. Mes galime sakyti, kad po susitarimo pasirašymo, padėtis tik blogėja“, – Eltai teigė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

„Tai šioje situacijoje mes nematome jokios prasmės būti tokiame susitarime, kuris iš tikrųjų reiškia, kad mes tarsi prisiimame dalį atsakomybės, o iš tikrųjų valdžia daro sprendimus, kurie situaciją tikrai blogina, šnekant ir apie mokyklų tinklą, ir apie kolegijų jungimą, apie mokytojų atlyginimas, apie naujas programos, kurios niekaip nepaaiškinamas ir, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai“, – pridūrė politikas.

„Valstiečių“ lyderis akcentavo, kad sprendimu trauktis iš susitarimo rodo pavyzdį ir kitoms opozicinėms partijoms.

„Todėl aišku, kad mes kolaboruoti su šia valdžia negalime, mes pirmieji tai padarysime – pasitrauksime iš susitarimo – parodydami pavyzdį kitoms opozicinėms partijoms, kurios yra pasirašiusios. Ir, matyta, kad susitarime liks tik tos partijos, kurios yra valdžioje“, – pridūrė politikas.

LVŽS pasitraukimą iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo premjerė Ingrida Šimonytė vertina kaip pasiruošimą artėjantiems rinkimams.

„Manau, kad tai yra signalas, jog prasideda rinkimai. Nežinau, gal valstiečiai nori tuo paskelbti, kad jie nesiruošia vykdyti susitarime numatytų įsipareigojimų, jeigu dirbtų būsimoje Vyriausybėje“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo I. Šimonytė.

„Žiūriu į tai kaip į pasirengimą rinkimams ir tiek. Mano gyvenime tai nieko nekeičia, nes Vyriausybė ir toliau planuos kitų metų biudžetą, atsižvelgiant į tuos susitarimus, kurie yra nacionaliniame susitarime“, – pridūrė premjerė.

Anot jos, šį „valstiečių“ veiksmą buvo galima numatyti, nes LVŽS frakcijos nariai nedalyvavo susitikime, kuriame buvo aptarta susitarimo įgyvendinimo pažanga.

„Ką nusprendė valstiečių ir žaliųjų frakcija buvo galima numanyti, kadangi paskutinis (susitarimo dėl švietimo – ELTA) darbo grupės posėdis, kuris buvo, tai frakcijos atstovai jame nedalyvavo, kai buvo pristatyta pažanga nacionalinio susitarimo įgyvendinimo“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Tai aišku, visada paprasčiausia yra pasakyti, kad jokios pažangos nėra, jokie punktai nevykdomi, nes tada, kai buvo pristatoma informacija apie susitarimo vykdymą, tavęs tiesiog nebuvo“, – pridūrė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytės teigimu, „valstiečių“ pasitraukimo iš susitarimo priežastys yra paradoksalios. Anot jos, ugdymo programų atnaujinimas, kurį dabar kritikuoja LVŽS, buvo pradėtas „valstiečiams“ vadovaujant Vyriausybei.

„Man teko girdėti įvairių pareiškimų, ypač susijusių su naujomis programomis, ugdymo turinio atnaujinimu, tai tas skamba itin paradoksaliai, turint minty, kad ugdymo programų atnaujinimas prasidėjo būtent valstiečių vadovaujamos Vyriausybės laikais, ir tiesiog dabar buvo baigtas procesas ir tos programos pradėtos diegti“, – kalbėjo premjerė.

„Tas galioja visoms programoms, netgi ir gyvenimo įgūdžių programai, kuri dabar yra labai kritikuojama kai kurių kritikų“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad 2021-aisiais nacionalinės politinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Susitarta dėl pagrindinių įsipareigojimų švietimo srityje ir numatyti konkretūs veiksmai, kurie turi užtikrinti priimamų ilgalaikių sprendimų švietimo srityje tęstinumą, švietimo raidos nuoseklumą ir kryptingumą, švietimo sistemos finansavimo tvarų augimą.