Skubos tvarkos paprašė ketvirtadienį Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą Seimui pateikusi Seimo narė Agnė Širinskienė.

Projektas sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo –  jį parėmė 66 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 9  parlamentarai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas. Į Seimo salę projektas sugrįš birželio 29 d.

Kalbėdama apie Lukiškių aikštėje šiuo metu įrengtą paplūdimį, A. Širinskienė sakė, kad „toks elgesys su šia aikšte yra žema“. Ji tikisi, kad priimtas įstatymas padės išvengti tokių situacijų.

Primindama papročius ir moralę, A. Širinskienė pastebėjo, kad žmonių žūties vietose lietuvių tauta pliažo paprastai neįrenginėdavo.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad Lukiškių aikštėje vykdavo ir komercija, ir turgus ir, deja, buvo kartuvės. „Ar šiuo metu besidžiaugiantys vaikai tikrai yra tautos ir valstybės išdavikai?“, – klausė  A. Armonaitė.

Atsakydama į tai, A. Širinskienė paklausė, kaip turėtų jaustis šeimos, kurių artimieji žuvo KGB rūmuose.

Politikai skirtingai vertino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus  veiksmus, pavyzdžiui, parlamentaro P.  Urbšio nuomone, tai „ akivaizdus R. Šimašiaus siautėjimas Lukiškių aikštėje“. Pasigirdo pasiūlymų ir dėl galimos apkaltos sostinės merui. „Jeigu savivalda būtų Vilniuje pakankamai stipri, tokiam merui  grėstų apkalta“, – pareiškė Seimo narys Juozas Bernatonis.

Pagal Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą, Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas. Projektiniai sprendimai turėtų apimti ir suderinti šias tris funkcijas.

Įstatymo projekte numatyta, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.

Projekte numatyta, pagal kokius principus turi būti tvarkoma Lukiškių aikštė. „Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas turi atitikti jos memorialinį statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą už Lietuvos nepriklausomybę žuvusių kovotojų atminimui ir nužudytiesiems 1863–1864 m. sukilėliams“, – sakoma dokumento projekte.

Jame taip pat teigiama, kad Lukiškių aikštės naudojimas ir tvarkymas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei moralei, šios aikštės naudojimas ir tvarkymas rekreacijos tikslu negali nustelbti jos memorialinės funkcijos, Lietuvos nepriklausomybės kovų bei žuvusių kovotojų, nužudytųjų 1863–1864 m. sukilėlių atminimo įamžinimo tikslų.

Įstatymo projektą siūlomą priimti atsižvelgiant į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, prisimenant Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ nuostatas.

Įstatymo projekto autoriai pabrėžia tiesioginę Lukiškių aikštės sąsają su okupacinių režimų represijomis ir ilga Lietuvos laisvės kovų istorija.

Projekto iniciatoriai taip pat apgailestauja, kad iki šiol nėra deramai įvertintas Lukiškių aikštės memorialinis statusas, o aikštės dabartinė būklė bei tvarkymo būdas neatitinka jos istorinės ir urbanistinės reikšmės bei kelia grėsmę suniekinti Tautos istorinę atmintį.

Kultūros paveldo departamento atstovas: paplūdimys Lukiškių aikštėje galimai pažeidžia objekto vertingąsias savybes

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis mano, kad Lukiškių aikštėje Vilniaus savivaldybės iniciatyva įrengtas dirbtinis paplūdimys galimai pažeidžia nustatytas objekto vertingąsias savybes. Visgi A. Degutis abejoja, kad dėl Lukiškių aikštėje įrengto paplūdimio savivaldybei galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.

„Turiu tokį argumentą, kad Kultūros paveldo vertybės yra saugomos pagal vertinimo aktu nustatytas vertingąsias savybes ir Lukiškių aikštė vieną iš vertingųjų savybių pobūdžio (be archeologinio, be dailės, be istorinio ir be želdyno) memorialinį, tai yra lemiantį reikšmingumą“, – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje kalbėjo A. Degutis.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas primena ir 1999 metų Seimo nutarimą, kuris nustato, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Laisvės kovų memorialiniais akcentais.

„Tai reiškia, kad joje negali atsirasti tokių pasilinksminimų ar savęs agitacijos, politinės agitacijos, kažkokių stambių dalykų, kurie užgožia esminius dalykus“, – akcentavo jis.

A. Degutis informuoja, kad Kultūros paveldo departamentas prieš dvi dienas surašė apžiūros aktą, ir yra žadama imtis priemonių, siekiant pašalinti tai, kas prieštarauja vertingosioms savybėms.

„Jeigu Seimas, kuris priėmė šią rezoliuciją 1991 metais, konstatuotų, kad pažeistos reprezentacinės aikštės funkcijos, numatytos Seimo nutarime, galima būtų traktuoti, kad tada ir iš esmės vertingosios savybės yra pažeistos“, – paaiškino jis.

Visgi A. Degutis teigia abejojantis, kad dėl Lukiškių aikštėje įrengto paplūdimio galėtų savivaldybei būti taikoma administracinė atsakomybė.

„Šiuo atveju administracinės teisės taikymas būtų slidus per teismus, aišku, čia daugiau politinis motyvas. Mes puikiai suprantame, kad čia yra asmeninis arba politinis noras prieš rinkimus save parodyti pasauliui, nes, aš manau, kad čia yra rodoma pasauliui, o ne Lietuvos žmonėms, tai nepagarba kultūros paveldui, turi būti kažkaip rimtai sureaguota“, – teigė A. Degutis.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas taip pat primena, kad Lukiškių aikštėje analogiška situacija jau buvo pasikartojusi.

„Kai buvo statomas Lukiškių vadinamos kalvos maketas, tai mes taip pat buvome surašę reikalavimą ir, deja, iš Kultūros ministerijos gavome spaudimą tyrimo nebaigti, tai įtariu, kad yra kažkoks tęstinumas“, – teigė A. Degutis.

„Turint omenyje, kad Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos merai kartu prieš porą metų pasirašė viešą laišką, kad kultūros paveldas trukdo tų miestų plėtrai, tai galima įžiūrėti tendenciją, kad kultūros paveldas nelabai yra mėgstamas Vilniuje“, – situaciją apibendrino jis.

Savo ruožtu Kultūros paveldo departamentas savo feisbuko profilyje teigia, kad nors dirbtinio paplūdimio įrenginiai nepažeidžia vertingųjų aikštės savybių, tačiau teigiama, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad Seimas yra priėmęs nutarimą, jog ši aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais, todėl aikštės pritaikymo sprendiniai, įrenginiai turėtų atsižvelgti į šią paskirtį. Oficialia Kultūros paveldo departamento nuomone, renginiai šioje reprezentacinėje aikštėje turėtų būti suderinti su valstybinėmis institucijomis, tai nėra vien Vilniaus savivaldybės nuosavybė.