1 nuotr.Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA–KŠS) Seime atstovaujantys parlamentarai siūlo sumažinti patekimo į Seimą kartelę partijos kandidatų sąrašui nuo 5 proc. iki 4 proc., o jungtiniam kandidatų sąrašui – nuo 7 proc. iki 5 proc.
Taip pat siūloma numatyti, kad tautinių mažumų partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus), jeigu už jos pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vieną kvotą.
Tokias Seimo rinkimų įstatymo pataisas įregistravo Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič.
Pasak jų, siūlomos pataisos leistų didinti politinių jėgų atstovavimą Seime, paskatintų aktyvesnį piliečių dalyvavimą šalies politiniame gyvenime bei sudarytų galimybę mažesnėms partijoms turėti savo atstovus Lietuvos aukščiausioje valstybės valdžios institucijoje.
LLRA–KŠS atstovai sako, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institutų ir žmogaus teisių biuras dar po 2016 m. Seimo rinkimų parengė ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Lietuvoje galioja per didelis rinkimų slenkstis tautinių mažumų politinėms partijoms. Esą jis sumažina galimybes tautinių mažumų partijų nariams būti išrinktiems į Seimą.
„Po ankstesnių Seimo rinkimų buvo priimta nemažai teisės aktų pakeitimų, esant plačiai politinei paramai, įgyvendinusių kelias ankstesnes ESBO rekomendacijas, pavyzdžiui, dėl rinkimų apygardų ribų nustatymo, kampanijų finansavimo, skundų svarstymo terminų ir kt., bet rekomendacijos dėl slenksčio tautinių mažumų politinėms partijoms dar neįgyvendintos. Reikia pažymėti, kad 5 proc. barjeras tautinių mažumų organizacijoms 1990–1996 m. nebuvo taikomas“, – sako projektą parengę Seimo nariai.
Jie pastebi, kad tautinės mažumos sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl jų atstovų skaičius turėtų atitikti proporcijas ir Seime.
Šiuo metu partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas arba jungtiniam kandidatų sąrašui prilygintas sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
