Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros pirkimo klausimas yra balansavimas tarp geopolitikos ir kainų.
1 nuotr.
„Čia yra balansavimas tarp geopolitikos ir kainų. (...) Jei mes norime desinchronizuoti savo elektros tinklus su Rytais ir sinchronizuoti su Vakarų Europa, turime užsibrėžę tikslą 2025 metais, tai yra geopolitinės pastangos ir ne tik pigi elektra. Jeigu kas įsivaizduoja, kad su pigia elektra gali iš šitos situacijos išeiti nugalėtojais, manau, labai klysta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė L. Linkevičius.
„Turime matyti visa tai, kad kažkas turi vykti tam tikra sąskaita. Lygiai tas pats buvo ir su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, ir laivu „Nepriklausomybė“. Buvo kalbų, kad per brangu, gal nereikia to daryti, tačiau akivaizdu, kad tai buvo geopolitinis lūžis ne tik mūsų regione, bet ir plačiau žvelgiant – atsikratant to energetinių resursų tiekimo monopolio“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, išliekant priklausomiems nuo monopolinio energetinių resursų tiekimo, šaliai „visada bus daroma įtaka ir politikoje, ir kituose sprendimuose.“
Vyriausybei svarstant Baltijos šalių susitarimą dėl Astravo AE pagamintos elektros nepirkimo, L. Linkevičius sakė, kad šioje vietoje dar laukia intensyvus darbas ir stengiamasi į procesą kuo labiau įtraukti Europos Komisiją.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (...) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis kritikavo susitarimą ir teigė, kad Vyriausybei nereikėtų išduoti Lietuvos interesų.
