Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui (ketvirtadienį dar laukia projekto priėmimo stadija), kad neturtingos šeimos, gaunančios išmokas vaikams, pinigus galės leisti tik taip, kaip bus nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytoje tvarkoje. Pataisų iniciatoriai džiūgauja, esą dabar tie pinigai tikrai bus leidžiami vaikų interesų tenkinimui, o ne prageriami ar iššvaistomi. Kritikai atkerta, esą nesąmonė, kad už šeimas spręs ministras, kuris net nežinos kiekvienos jų poreikių.
Kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino viena pataisų iniciatorių Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, šiuo metu išmokos vaikams, asmenims, patiriantiems socialinę riziką, teikiamos kiekvienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Jos gali pašalpos būdą rinktis iš kelių - pašalpą maisto produktais, drabužiais, avalyne, higienos reikmenimis, socialinėmis kortelėmis, piniginėmis lėšomis. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atlikus visų savivaldybių apklausą paaiškėjo, kad savivaldybės dažniausiai parenka tik du išmokų teikimo būdus - 50 proc. paramos teikia socialinėmis kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse, ir 50 proc. pinigais.
„Siekiant užtikrinti vaikų interesus, kad būtų parenkamas veiksmingiausias vaikų poreikius atitinkantis išmokos panaudojimo būdas, būtina nustatyti vienodą išmokų teikimo tvarką asmenims, patiriantiems socialinę riziką, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje gyvena šeima. Tai turi būti daroma ministro įsakymu“, - įsitikinusi R.Šalaševičiūtė.
Pasak jos, tik kelios savivaldybės yra nustačiusios kitas galimybes - apmoka komunalines paslaugas, apmoka vaikų darželius, perka vaikams batus, mokymo priemones ir t.t. Esą tai yra pavyzdinė praktika, nes dalis tėvų nemoka elgtis su pinigais: gautus nebūtinai prageria, tačiau greitai iššvaisto, o paskui iki kitos išmokos sėdi „basi“. Esą jei ministras nustatytų bendrą tvarką visoms savivaldybėms ir būtų kontroliuojamas įsakymo vykdymas, vaikų interesai būtų geriau patenkinami.
Anot parlamentarės, visi be išimties vaikai gauna 60 eurų universalią išmoką arba vadinamuosius „vaiko pinigus“ (pernai ją gavo 516,5 tūkst. vaikų, iš jų nepinigine forma -10,1 tūkst. vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose). Daugiavaikėms šeimoms arba šeimoms, kuriose auga neįgalus vaikas, prie šių 60 eurų pridedama po 40 eurų už vaiką, o toms, kurios gyvena skurdžiai, pridedama papildomai iki 40 eurų (priklausomai nuo skurdo lygio).
Įdomiausia, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėju šiuo klausimu paskirtas komiteto narys Jonas Varkalys yra kategoriškai nusiteikęs prieš projektą.
„Iki šiol viską spręsdavo savivaldybės, kurios geriau žinodavo, kokiam šeimų skaičiui labiau reikia batelių, kokiam - higienos prekių. Dabar ministras diktuos, kad kiekvienai šeimai reikės dantų šepetukų, batų ar dar kažko, nors gal kai kurioms šeimoms reikia visai kitų daiktų. Su kiekviena socialiai pažeidžiama šeima dirba atvejo vadybininkai arba socialiniai darbuotojai, todėl vietoje poreikiai daug geriau žinomi. Ką ministras iš Vilniaus gali žinoti, ko kokiai šeimai labiau reikia? Be to, kaip iš centro bus kontroliuojama, kad kokia nors šeima neparduos batelių ir už juos nenusipirks ko nors kito? Vietoje dirbantys žmonės tą kontroliuoti gali, o kaip ministras iš Vilniaus kontroliuos, nešioja vaikas batus ar jie jau pravalgyti, pragerti?“ - retoriškai klausė J.Varkalys.