Lietuvos svečiai Batkos neišgąsdino

Sekmadienį EK vadovė patikino, jog sienai stiprinti Lietuva gaus iš Bendrijos trigubai daugiau lėšų. Taip pat kartu su J.Stoltenbergu patikino, kad ES ir NATO vieningai palaikys Lietuvą, susiduriančią su tyčine, ciniška ir pavojinga hibridine ataka, kurią organizuoja Aliaksandro Lukašenkos režimas.

O kaip šį susitikimą vertina politologas, humanitarinių mokslų daktaras Algis KRUPAVIČIUS?

„Pirmiausia šį susitikimą vertinčiau kaip ceremoninį, simbolinį gestą, kaip solidarumo su Lietuva demonstravimą, o kažkokių ypatingų pokyčių iškart tikrai neįvyks, - atsakė A.Krupavičius. - Klausimai (kurie buvo keliami per G.Nausėdos, I.Šimonytės, J.Stoltenbergo ir U.fon der Lejen susitikimą - aut. past.) yra platūs, reikalauja diskusijų ir yra išsprendžiami ne per vieną dieną.

Kitas aspektas, kuris Lietuvoje neakcentuojamas, klaidinga manyti, kad migrantų krizė palietė tik Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Būtent tokia tvarka šios šalys minimos užsienio žiniasklaidoje, kuri turi aukštą reputaciją. Migracijos krizių yra ir kitose Europos vietose.

Migrantai, praėjusios savaitės duomenimis, per Viduržemio jūrą vėl pradėjo plaukti į Siciliją (Italija), iš Prancūzijos veržiasi į Jungtinę Karalystę, pranešama, kiek migrantų, keldamiesi per Lamanšą, mirė. Tiek ES, tiek NATO negali palikti nuošalyje, kai dėl migracijos visa tai vyksta Europoje ir pasaulyje, o mes, Lietuva, esame tų įvykių dalimi. Todėl EK ir NATO vadovai kartu ir lankėsi praėjusį sekmadienį Vilniuje."

- G.Nausėda pokalbio metu iškėlė ir būtiną ES migracijos bei prieglobsčio politikos teisėkūros keitimą. Ar Europoje pernelyg greitai suteikiamas prieglobstis?

- Teisėkūros problema ir apskritai migrantų problema pasaulyje yra milžiniška. Ne tik Europa dėl migrantų turi didžiausią galvos skausmą. Donaldo Trampo (Donald Trump) siena tarp JAV ir Meksikos nebuvo iš piršto laužtas viešųjų ryšių veiksmas. JAV patiria didžiausią migrantų spaudimą.

Yra ir kitų šalių, daugybė pabėgusių žmonių yra iš Sirijos, bet vieną didžiausių migracijos srautų sukuria Venesuela. Tai antra pagal dydį šalis pagal migrantų skaičių. Jie pirmiausia keliauja į Kolumbiją, o Lietuvos padangėje dauguma žmonių nėra apie tuos srautus net girdėję. Galime sulaukti migrantų bangos ir iš Afganistano, bet kol kas dar neaišku, o ketvirtoji šalis pagal migracijos mastus šiemet yra Pietų Sudanas, penktoji - Mianmaras, kur įvyko karinis perversmas. Tai šalys, kuriose yra didžiausias politinis nestabilumas, daug vidinių konfliktų, kurie ir yra pagrindiniai migracijos šaltiniai.

Tai, ką tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir ES bei NATO daro, - ne migracijos priežasčių šalinimas, o bandymas suvaldyti pasekmes. Nepakanka pakeisti tik vieną kitą migracijos ar prieglobsčio įstatymą. Problema gilesnė. Istoriškai migracija visada buvo labai reikšmingas reiškinys tautų kraustymosi atvejais, kai per trumpą laiką daug žmonių grupių keičia savo gyvenamąsias vietas. Tos problemos tikrai bus ilgalaikės ir tarptautinėms organizacijoms, įskaitant ir ES, NATO, teks ieškoti geresnio Modus Operandi, nei atsitverti, išstumti ir pan.

- Ar NATO ir EK vadovai, šiam susitikimui pasirinkę ne Varšuvą, bet Vilnių, nepasiuntė kažkokio signalo Lenkijai, dažnai patenkančiai į ES nemalonę?

- Nemanau. Lenkijos prezidentas Anžejus Duda (Andrzej Duda ) ir ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) jau ne kartą yra susitikę su EK vadove, todėl nedaryčiau jokių išskirtinių išvadų dėl to, kad NATO ir EK vadovai šįkart atskrido į Vilnių, o ne pas Lenkijos lyderius. Manau, kad Lenkijos lyderių darbotvarkėse susitikimai su EK ir NATO vadovais buvo ir yra ne vienas ir ne du. Jie vyksta labai intensyviai.

- Kodėl užsienio žiniasklaida, viešindama, kas darosi prie sienos, daug dažniau mini ne Lietuvą, bet Lenkiją?

- Žiniasklaida reaguoja į tai, kas vyksta čia ir dabar. Iš tikrųjų didžiausi migrantų srautai yra Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Kitas dalykas - Lenkijos atoveiksmio politika yra gana griežta ir žmogaus teisių gynimo organizacijų vertinama labai kritiškai.

Galų gale ir A.Lukašenka, pastaruoju metu darydamas įvairius pareiškimus dėl migrantų, pirmiausia kalba apie Lenkiją, ji tapo konfrontacijos ašimi, o Lietuva yra šiek tiek nuošalyje. Apie Lenkiją toje pačioje Baltarusijos spaudoje kasdien kalbama.

Užsienio žiniasklaida vėl pradeda kalbėti ir apie kitus migracijos į Europą atvejus. Vien pastarąją savaitę Europos žiniasklaida skelbė, kad Sicilijos salą pasiekė 500 migrantų. Ir kitose vietose yra įtampos, visa Europa susiduria su migrantų krize. Štai Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės ginčai, kaip elgtis su migrantais, bent didžiojoje pasaulio žiniasklaidoje sulaukia daug didesnio dėmesio nei migrantų krizė Baltarusijos pasienyje.