respublika.lt

Lietuvos svečiai Batkos neišgąsdino

(143)
2021 lapkričio 30 11:08:33
Olava STRIKULIENĖ

Sekmadienį Vilniuje lankęsi Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula Von Der Leyen) ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir kartu aptarė Europos Sąjungos rytinės sienos su Baltarusija stiprinimo bei saugojimo problemas. Ar po tokio vizito Baltarusijos Batka dreba iš baimės?

×
nuotr. 8 nuotr.
Sekmadienį pasikalbėti su Lietuvos valdžia atvyko Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen bei NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Sekmadienį EK vadovė patikino, jog sienai stiprinti Lietuva gaus iš Bendrijos trigubai daugiau lėšų. Taip pat kartu su J.Stoltenbergu patikino, kad ES ir NATO vieningai palaikys Lietuvą, susiduriančią su tyčine, ciniška ir pavojinga hibridine ataka, kurią organizuoja Aliaksandro Lukašenkos režimas.

O kaip šį susitikimą vertina politologas, humanitarinių mokslų daktaras Algis KRUPAVIČIUS?

„Pirmiausia šį susitikimą vertinčiau kaip ceremoninį, simbolinį gestą, kaip solidarumo su Lietuva demonstravimą, o kažkokių ypatingų pokyčių iškart tikrai neįvyks, - atsakė A.Krupavičius. - Klausimai (kurie buvo keliami per G.Nausėdos, I.Šimonytės, J.Stoltenbergo ir U.fon der Lejen susitikimą - aut. past.) yra platūs, reikalauja diskusijų ir yra išsprendžiami ne per vieną dieną.

Kitas aspektas, kuris Lietuvoje neakcentuojamas, klaidinga manyti, kad migrantų krizė palietė tik Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Būtent tokia tvarka šios šalys minimos užsienio žiniasklaidoje, kuri turi aukštą reputaciją. Migracijos krizių yra ir kitose Europos vietose.

Migrantai, praėjusios savaitės duomenimis, per Viduržemio jūrą vėl pradėjo plaukti į Siciliją (Italija), iš Prancūzijos veržiasi į Jungtinę Karalystę, pranešama, kiek migrantų, keldamiesi per Lamanšą, mirė. Tiek ES, tiek NATO negali palikti nuošalyje, kai dėl migracijos visa tai vyksta Europoje ir pasaulyje, o mes, Lietuva, esame tų įvykių dalimi. Todėl EK ir NATO vadovai kartu ir lankėsi praėjusį sekmadienį Vilniuje."

- G.Nausėda pokalbio metu iškėlė ir būtiną ES migracijos bei prieglobsčio politikos teisėkūros keitimą. Ar Europoje pernelyg greitai suteikiamas prieglobstis?

- Teisėkūros problema ir apskritai migrantų problema pasaulyje yra milžiniška. Ne tik Europa dėl migrantų turi didžiausią galvos skausmą. Donaldo Trampo (Donald Trump) siena tarp JAV ir Meksikos nebuvo iš piršto laužtas viešųjų ryšių veiksmas. JAV patiria didžiausią migrantų spaudimą.

Yra ir kitų šalių, daugybė pabėgusių žmonių yra iš Sirijos, bet vieną didžiausių migracijos srautų sukuria Venesuela. Tai antra pagal dydį šalis pagal migrantų skaičių. Jie pirmiausia keliauja į Kolumbiją, o Lietuvos padangėje dauguma žmonių nėra apie tuos srautus net girdėję. Galime sulaukti migrantų bangos ir iš Afganistano, bet kol kas dar neaišku, o ketvirtoji šalis pagal migracijos mastus šiemet yra Pietų Sudanas, penktoji - Mianmaras, kur įvyko karinis perversmas. Tai šalys, kuriose yra didžiausias politinis nestabilumas, daug vidinių konfliktų, kurie ir yra pagrindiniai migracijos šaltiniai.

Tai, ką tarptautinė bendruomenė, įskaitant ir ES bei NATO daro, - ne migracijos priežasčių šalinimas, o bandymas suvaldyti pasekmes. Nepakanka pakeisti tik vieną kitą migracijos ar prieglobsčio įstatymą. Problema gilesnė. Istoriškai migracija visada buvo labai reikšmingas reiškinys tautų kraustymosi atvejais, kai per trumpą laiką daug žmonių grupių keičia savo gyvenamąsias vietas. Tos problemos tikrai bus ilgalaikės ir tarptautinėms organizacijoms, įskaitant ir ES, NATO, teks ieškoti geresnio Modus Operandi, nei atsitverti, išstumti ir pan.

- Ar NATO ir EK vadovai, šiam susitikimui pasirinkę ne Varšuvą, bet Vilnių, nepasiuntė kažkokio signalo Lenkijai, dažnai patenkančiai į ES nemalonę?

- Nemanau. Lenkijos prezidentas Anžejus Duda (Andrzej Duda ) ir ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki) jau ne kartą yra susitikę su EK vadove, todėl nedaryčiau jokių išskirtinių išvadų dėl to, kad NATO ir EK vadovai šįkart atskrido į Vilnių, o ne pas Lenkijos lyderius. Manau, kad Lenkijos lyderių darbotvarkėse susitikimai su EK ir NATO vadovais buvo ir yra ne vienas ir ne du. Jie vyksta labai intensyviai.

- Kodėl užsienio žiniasklaida, viešindama, kas darosi prie sienos, daug dažniau mini ne Lietuvą, bet Lenkiją?

- Žiniasklaida reaguoja į tai, kas vyksta čia ir dabar. Iš tikrųjų didžiausi migrantų srautai yra Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Kitas dalykas - Lenkijos atoveiksmio politika yra gana griežta ir žmogaus teisių gynimo organizacijų vertinama labai kritiškai.

Galų gale ir A.Lukašenka, pastaruoju metu darydamas įvairius pareiškimus dėl migrantų, pirmiausia kalba apie Lenkiją, ji tapo konfrontacijos ašimi, o Lietuva yra šiek tiek nuošalyje. Apie Lenkiją toje pačioje Baltarusijos spaudoje kasdien kalbama.

Užsienio žiniasklaida vėl pradeda kalbėti ir apie kitus migracijos į Europą atvejus. Vien pastarąją savaitę Europos žiniasklaida skelbė, kad Sicilijos salą pasiekė 500 migrantų. Ir kitose vietose yra įtampos, visa Europa susiduria su migrantų krize. Štai Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės ginčai, kaip elgtis su migrantais, bent didžiojoje pasaulio žiniasklaidoje sulaukia daug didesnio dėmesio nei migrantų krizė Baltarusijos pasienyje.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (143)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KROVINIAI: Rygos uostas pranešė per praėjusius metus perkrovęs 21,499 mln. tonų krovinių – tai 9,3% mažiau nei 2020 m.
  • MAŽĖJIMAS: Kinijos populiacija sensta – darbingo amžiaus žmonių, kuriems nuo 16 iki 59 metų, per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 7 proc. punktais – nuo 70% iki 62,5%.
  • AUGIMAS: Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse didėjo, labiausiai elektra brango Lietuvoje – 20 proc., iki 172,38 Eur/MWh.
  • DRAUDIMAS: Pirmoji pasaulio teniso raketė Novakas Džokovičius po jo vizos atšaukimo negalės atvykti į Australiją trejus metus, patvirtino šios šalies federalinė vyriausybė.
  • PLANAI: Antradienį Seimas ketina imtis net trijų Konstitucijos pataisų.
  • AUGIMAS: 10 turtingiausių pasaulio vyrų per pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos metus, pasaulyje augant skurdui ir nelygybei, savo turtus padvigubino, sakoma pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
  • TRŪKUMAS: 2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių.
  • METINĖS: Pirmadienį Lietuvoje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų įkūrimo 31-osios metinės.
  • EKONOMIKA: Kinijos ekonomika praėjusiais metais augo 8,1%, palyginti su 2020 rodikliu, kas 0,3% procentiniais punktais atsiliko nuo prognozių.
  • RESPIRATORIAI: Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per renginius uždarose erdvėse privalu dėvėti respiratorius, atvykus iš užsienio ar turėjus kontaktą su sergančiuoju namuose, darbe izoliuotis bus galima trumpiau.
Daugiau

Dienos klausimas

Kas jus dabar labiau neramina - piliečių vidinis susipriešinimas ar valstybės išorinės grėsmės?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių šiemet įvykusių įvykių galėtumėte įvardinti kaip „Metų įvykį“?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

-4 +2 C

 

-6 +4 C

-1 +2 C

-4 +2 C

 

+1 +4 C

0-13 m/s

0-7 m/s

 

0-9 m/s