Gegužės 8 dieną Premjeras Seime pristatė penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitą, parengtą remiantis Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programos struktūra. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija apie atliktus pagrindinius darbus, Vyriausybės prioritetų ir Vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatus.
Penkioliktosios Vyriausybės 2011 metų veiklos ataskaitą sudaro įžanga ir pagrindinė dalis, rodanti, kaip įgyvendinta Vyriausybės programa. Įžangoje glaustai pristatomi pagrindiniai Vyriausybės trejų darbo metų veiklos rezultatai, pasiekti svarbiausiose Vyriausybės veiklos srityse. Pagrindinėje dalyje pateikiama Vyriausybės programos įgyvendinimo 2011 metais rezultatų apžvalga, pristatomi Vyriausybės 2012 metų prioritetai. Prie ataskaitos pridedama šalies ūkio konkurencingumo tendencijų 2011 metų ataskaita, nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2011 metų ataskaita.
Respublika.lt skelbia ataskaitą netrumpintą ir neredaguotą.
ĮŽANGA
Penkioliktoji Vyriausybė savo veiklos pradžioje susidūrė su dideliais socialiniais ekonominiais iššūkiais, todėl reikėjo skubiai daryti sudėtingus sprendimus, atrasti nestandartinių veikimo būdų. Buvome vieni pirmųjų Europoje, pasukę griežto taupymo keliu. Iškilo pagrindinis uždavinys - stabilizuoti viešuosius finansus, kartu skatinti ekonomikos atsigavimą. Teko radikaliai sumažinti 2006-2008 metais gerokai išaugusias valdžios sektoriaus išlaidas. Būtent griežta fiskalinė politika padėjo stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti ūkio konkurencingumą ir išsaugoti investuotojų pasitikėjimą. Svarbu, kad 2009 metais patyrę smarkų ekonomikos sukrėtimą savo jėgomis įveikėme sunkmečio iššūkius.
Dėta daug pastangų skatinant ekonomikos atsigavimą - įgyvendintas paketas priemonių, skirtų verslo sąlygoms palengvinti, darbo vietoms išlaikyti, socialinei įtampai mažinti. Imtasi finansų konsolidavimo ir ekonomikos skatinimo neatidėliotinų veiksmų, suplanuotos ir nuosekliai įgyvendinamos būtinos energetikos, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo reformos, gerintos verslo sąlygos, tobulintas valstybės valdymas.
Statistika rodo, kad jau 2010 metų pabaigoje užfiksuota ekonomikos atsigavimo požymių: didėjo bendrasis vidaus produktas (BVP), prekių ir paslaugų eksportas, tiesioginės užsienio investicijos, sumažėjo valdžios sektoriaus deficitas. Įvertinę penkioliktosios Vyriausybės per trejus metus priimtus sprendimus ir jų poveikį ekonomikai, finansams, verslui, galime drąsiai teigti - žengta teisingu keliu, įvyko svarbių teigiamų poslinkių. Vyriausybės priimtiems sprendimams ne kartą paramą reiškė Europos ir tarptautinės organizacijos - Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas. Lietuvos ūkis pradėjo augti 2010 metais, o 2011-aisiais šalies ekonomika jau buvo antra sparčiausiai auganti tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Tarptautinėse finansų rinkose esame vertinami už sunkmečiu suvaldytus viešuosius finansus, biudžeto deficitą, kurį nuosekliai mažiname. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais neviršys 3 procentų BVP. Lietuvos skola - viena mažiausių Europos Sąjungoje. Taigi Lietuvos ekonomika pamažu atgyja, tačiau tolesnis jos augimas priklausys ne tik nuo mūsų visų pastangų, bet ir nuo išorės veiksnių - Europos Sąjungos, jos valstybių narių sprendimų.
Suprantame, kad svarbių penkioliktosios Vyriausybės darbų tolesnė sėkmė priklausys nuo to, ar jie bus tęsiami, ar bus toliau vykdoma nuosekli ir atsakinga politika. Tokiems nacionalinės svarbos prioritetams kaip energetinis nepriklausomumas, finansų konsolidavimas, socialinės sistemos pertvarka reikia nuoseklaus ir kryptingo ne tik šios, bet ir ateinančių vyriausybių darbo.
PASTARŲJŲ TREJŲ METŲ NUVEIKTI DARBAI
Viešųjų finansų stabilizavimas ir ekonomikos skatinimas
Užtikrinome viešųjų finansų stabilumą. Teko priimti sunkius sprendimus dėl viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo. Nuosekliai įgyvendinamos deficito mažinimo priemonės davė teigiamų rezultatų: valdžios sektoriaus deficitas nuo 2009 metų kasmet mažėjo. Prognozuojama, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas bus 3 procentai BVP. Pasiekus šį rodiklį ir toliau jį nuosekliai mažinant, būtų nutraukta Lietuvai pradėta perviršinio deficito procedūra, sustabdytas skolos augimas. Ryžtingi Vyriausybės veiksmai pelnė tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą, todėl pavyko skolintis palankesnėmis sąlygomis.
Konsolidavome finansus ir įgyvendinome ekonomikos skatinimo priemones. Siekta palengvinti verslo sąlygas, pritraukti į Lietuvos rinką papildomų lėšų, palengvinti verslui galimybę pasiskolinti ir taip išlaikyti darbo vietas. Per įvairias Ekonomikos skatinimo plano priemones 2009-2010 metais į Lietuvos ekonomiką įlieta daugiau kaip 3 mlrd. litų, šia parama pasinaudojo daugiau kaip 11 tūkst. Lietuvos įmonių, sukurta arba išsaugota ne mažiau kaip 50 tūkst. darbo vietų. Svarbu, kad Europos Sąjungos parama, kuri skirta ekonomikai skatinti (apie 7 mlrd. litų), perskirstyta efektyvesnėms veikloms ir priemonėms. Europos Komisijos pateiktais duomenimis, pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva pirmauja, o tarp visų Europos Sąjungos valstybių narių yra tarp lyderių - trečioje vietoje po Airijos ir Švedijos.
Vyriausybės pastangos jau 2011 metais davė rezultatų. Lietuvos BVP augo 5,9 procento - sparčiausiai per paskutinius trejus metus. Eksporto augimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje: 2011 metais Lietuva eksportavo 25 procentais daugiau nei iki krizės - 2008 metais. Į nacionalinį biudžetą surinkta 9,6 procento daugiau pajamų nei 2010 metais. Šalies prekybos įmonėms 2011 metai taip pat buvo geriausi per pastaruosius trejus metus. Padidėjusi apyvarta rodo, kad vidaus rinka atsigauna. 2011 metais labiausiai mažėjo nedarbas, nors jis vis dar gana didelis. Taigi galima teigti, kad ryžtingi Vyriausybės veiksmai sudarė sąlygas ekonomikai atsigauti.
Energetinės nepriklausomybės užtikrinimas
Priėmėme ryžtingus sprendimus, kurie sudarė sąlygas užtikrinti energetinę nepriklausomybę.
Pradėjome įgyvendinti naujos Visagino atominės elektrinės projektą. 2009 metais likvidavome visuomenės pasitikėjimą praradusią bendrovę LEO LT ir pradėjome naują Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo etapą. 2011 metais atrinkome strateginį naujosios Visagino atominės elektrinės investuotoją - bendrovę "Hitachi Ltd". Baigėme Visagino atominės elektrinės koncesijos sutarties parengiamuosius darbus.
Sparčiai vykdėme suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos darbus. 2011 metais Vyriausybė aktyviai koordinavo svarbiausius veiksmus ir pasiekė labai gerų rezultatų. Su Norvegijos bendrove "Hoegh LNG" pasirašyta plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu išperkamosios nuomos sutartis. Sparčiai vykdomi visi parengiamieji darbai. Suskystintų gamtinių dujų terminalas veikti pradės 2014 metais.
Užtikrinome sklandžią elektros energijos sektoriaus veiklą. 2010 metais Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji Baltijos valstybėse elektros birža. Tai padėjo išvengti elektros energijos kainų šoko - smarkus elektros energijos kainų augimas, kurį daug kas prognozavo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, suvaldytas. Sėkmingai vykdomi elektros jungties su Lenkija tiesimo parengiamieji darbai.
Įgyvendinamas elektros jungties su Švedija projektas "NordBalt". Švedijoje pradėtas gaminti elektros jungties jūrinis kabelis. Suderinta ir pasirašyta sutartis dėl elektros jungties "NordBalt" sankirtos su dujotiekiu "Nordstream".
Sparčiai įgyvendiname Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą. Stengtasi įgyvendinti Europos direktyvą, priimtos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pataisos - dujų perdavimas bus atskirtas nuo gamybos ir tiekimo, tai skatins konkurenciją dujų rinkoje, bus galima įkurti gamtinių dujų biržą.
Taigi per pastaruosius metus pradėti pagrindiniai darbai, kurie ateityje užtikrins energetinį saugumą. Nuosekliai telkiamos visos politinės jėgos, nes tai būtina šiems svarbiems sprendimams Lietuvos Respublikos Seime priimti.
Transporto sistemos tarptautinis konkurencingumas ir transporto infrastruktūros modernizavimas
Sėkmingai vykdomi transeuropiniai projektai. Pradėtas įgyvendinti projektas "Rail Baltica". Nutiesta europinė vėžė geležinkelio linijoje Šeštokai-Mockava (6,2 kilometro). Pradėti projektuoti ir vykdyti rangos darbai kituose geležinkelio ruožuose. Esame sparčiausiai projektą "Rail Baltica" įgyvendinanti regiono valstybė.
Lietuvos transporto sektorius buvo konkurencingas ir patrauklus aptarnaujant tarptautinius (Baltijos jūra - Juodoji jūra) ir globalius (Kinija -Vakarų Europa) krovinių srautus. Per 2011 metus trečdaliu padidėjo konteinerių vežimo traukiniu "Vikingas" apimtis. Sėkmingas bandymas vežti krovinius iš Kinijos į Vakarų Europą per Lietuvą traukiniu "Saulė".
Sėkmingi 2011 metai Klaipėdos jūrų uostui - didžiausia per visą istoriją krovos paslaugų apimtis, trečioji vieta tarp 10 didžiausių Baltijos rytinės pakrantės uostų, pirmoji vieta tarp Baltijos valstybių jūrų uostų.
Verslo sąlygų gerinimas, nedarbo mažinimas
Palengvinome mokestinę ir administracinę verslo naštą, sudarėme geresnes verslo pradžios galimybes. Sudarytos ypač geros sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui (šios įmonės sudaro didelę Lietuvos ekonomikos dalį) - pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 5 procentų. Dabar lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu pelną apmokestinti gali kur kas daugiau tokių įmonių.
Supaprastintos sąlygos steigti įmones elektroniniu būdu ir be notarinio patvirtinimo. Tai leidžia sutaupyti lėšų ir laiko - šiandien įsteigti įmonę galima per kelias dienas.
Nuosekliai bandoma keisti verslą prižiūrinčių institucijų veiklos principus - visų pirma taikyti prevencijos priemones ir teikti konsultacinę pagalbą, o tik paskui bausti. Tam inicijuotas verslą prižiūrinčių institucijų deklaracijos "Dėl pirmųjų verslo metų" pasirašymas.
Siekiant skatinti verslo plėtrą, 2011 metais parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projektas. Šį įstatymą priėmus, smulkusis verslas galėtų rinktis patrauklesnę ir priimtinesnę verslo formą.
Jeigu Seime būtų priimtos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pataisos, rečiau reikėtų rengti detaliuosius planus.
Sprendėme nedarbo problemą, skatinome jaunimo užimtumą. Priimtos Vyriausybės parengtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, pasiektas kompromisinis socialinių partnerių susitarimas dėl darbo santykių lankstumo, suminio darbo laiko apskaitos, terminuotų darbo sutarčių. Darbdaviams sudarytos patrauklios sąlygos įdarbinti patirties darbo rinkoje neturinčius asmenis - nustatytos mokestinės lengvatos ir subsidijos.
Nepaisant teigiamų poslinkių šioje srityje (naujausi duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje mažėja), būtina toliau didinti darbo santykių lankstumą ir skatinti jaunimo užimtumą.
Kova su "šešėliu" ir kontrabanda
Suaktyvinome teisėsaugos institucijų pastangas užkardyti sunkius nusikaltimus. Iškelta baudžiamųjų bylų didelėms grupuotėms. Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją pradėta tirti Gariūnuose klestinti neteisėta veikla. Sistemingai įdiegiami kasos aparatai maistu prekiaujančiose dengtose turgavietėse, verslui užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos.
Institucijos vis aktyviau užkardo smulkius ir vidutinio masto kontrabandos atvejus, todėl 2011 metais geriau buvo surenkamas akcizas, ypač už tabako gaminius. Griežčiau kontroliuojamas naftos produktų įvežimas.
Sugriežtinome bausmes už korupcinius nusikaltimus. Sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė. Daug dėmesio skirta galbūt neteisėto praturtėjimo atvejų atskleidimui. Pradėta 70 ikiteisminių tyrimų.
Socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų struktūrinės pertvarkos
Pertvarkome pensijų sistemą, įvykdėme "Sodros" institucinę reformą. Suplanuota, parengta ir pradėta įgyvendinti pensijų sistemos reforma, kurios svarbiausias tikslas - užtikrinti ilgalaikį šios sistemos finansinį tvarumą, orią senatvę esamiems ir būsimiems pensininkams.
Patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų pertvarkos gairės ir jų įgyvendinimo priemonių planas, sutarta dėl pagrindinių prioritetų ir darbų. Kai kurie darbai jau atlikti: pritarta senatvės pensijos amžiaus ilginimui iki 65 metų nuo 2012 metų, optimizuota motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarka. Kaip žadėta, laikinai sumažintos pensijos atkurtos 2012 metų pradžioje. Taigi Vyriausybė vykdo savo įsipareigojimus.
Siekiant veiksmingai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau - valstybės biudžetas) lėšas ir gerinti valdymą, reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai - vietoj 47 skyrių liko 10. Tai leido sutaupyti apie 10 mln. litų.
Įgyvendinome svarbius sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos darbus. Siekiant veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir teikti geresnės kokybės paslaugas, optimizuotas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas - iš 81 asmens sveikatos priežiūros įstaigos liko 62 tokios įstaigos. Tai leido sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų administravimo ir ūkio išlaidas, atsisakyti neracionalių investicijų projektų finansavimo; 2010-2011 metais sutaupyta apie 154 mln. litų.
Sustiprinta šeimos gydytojo institucija, kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama šiuo lygiu. Tobulinama ligų prevencija.
Įgyvendintas vaistų kainų mažinimo planas, tai leido sumažinti vaistų kainas ir sustabdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų augimą.
Įvestas e.biuletenis. Taip sutaupyta lėšų ir žengtas žingsnis diegiant e. sveikatos sistemą.
Padidinome ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerinome jų kokybę. Supaprastinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimo reikalavimai, įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Taip sudarytos galimybės paprasčiau ir greičiau įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kartu padaugėjo ikimokyklinio ugdymo dalyvių, padidėjo paslaugų įvairovė. Per 2011 metus privačiuose ir savivaldybių vaikų darželiuose atsirado per 6 000 naujų vietų.
Daug dėmesio skirta mokyklų savivaldos stiprinimui, siekta jų veiklą orientuoti į rezultatus. Gerokai sumažėjo mokyklų administracinė našta. Panaikinta daugiau kaip 25 procentai mokyklos veiklą reglamentuojančių dokumentų ir plėtotas mokyklų savarankiškumas.
Patvirtinta nauja švietimo įstaigų vadovų priėmimo tvarka, leisianti pritraukti į mokyklas kompetentingiausius švietimo vadybininkus, apriboti politikų įtaką ir didinti mokyklos bendruomenės vaidmenį renkant mokyklos vadovą.
Pertvarkėme aukštojo mokslo sistemą. Įgyvendinta aukštojo mokslo reforma, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti gerą studijų kokybę. Tai galima padaryti tik modernizavus valstybinių universitetų valdymą, pertvarkius studijų finansavimo sistemą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. 2009 metais įvestas studijų krepšelis - dabar valstybė finansuoja ne aukštojo mokslo institucijas, o studentus. Tai padidino aukštųjų mokyklų konkurenciją ir paskatino jas nuolat gerinti studijų kokybę. Atlikta studentų rotacija, baigta mokslo institutų tinklo pertvarka, sukurta programinio konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo sistema. Šie darbai sudarė visas reikiamas sąlygas sparčiai gerėti aukštojo mokslo kokybei.
Priimti teisės aktai, sudarantys geresnes sąlygas finansuoti taikomojo pobūdžio eksperimentinę plėtrą.
Valstybės valdymo pertvarka
Įvykdėme apskričių administracijų reformą. Panaikinta nereikalinga tarpinė valdžios grandis, tarnautojų sumažėjo daugiau kaip 1 000. Panaikintų apskričių viršininkų administracijų funkcijos perduotos valstybės ir savavaldybių institucijoms arba panaikintos. Šie pokyčiai ne tik padeda greičiau priimti sprendimus ir mažina korupcijos galimybių, bet ir kasmet valstybei sutaupo apie 30 mln. litų.
Sumažinome biurokratinį aparatą. Nuo 2008 metų panaikinta beveik 150 valstybės įstaigų. Per trejus metus Vyriausybės reguliavimo srities įstaigose darbuotojų sumažėjo 16,6 procento, o Vyriausybės atsakomybės srities organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui 2010 metais išleista 882 mln. litų mažiau nei 2008 metais. Pasiekti šių rezultatų labiausiai padėjo Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos) veikla.
Didinome viešųjų finansų valdymo efektyvumą ir veiklos orientaciją į rezultatus. Pasikeitė biudžeto planavimo tvarka - nustatomi Vyriausybės prioritetai, o tada formuojamas biudžetas. Pirmiausia įvertinami pasiekti rezultatai ir planuojami prioritetai, tik po to kalbama apie asignavimus. Pradėtas vertinti ir lyginti Vyriausybei atskaitingų institucijų atliekamų bendrųjų funkcijų efektyvumas.
Nuosekliai vykdėme valstybės valdomų įmonių pertvarką. Sukurtos priemonės valstybės valdomų įmonių finansiniams ir veiklos rezultatams analizuoti - parengtos ir viešai skelbiamos 4 ataskaitos apie valstybės valdomas įmones, įmonių finansiniai rodikliai viešai prieinami Internete. Parengtos valstybės valdomų įmonių strateginio planavimo gairės ir patobulinti valstybės valdomų įmonių strateginiai veiklos planai. Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programa davė akivaizdžių rezultatų. Preliminariais duomenimis, 2011 metais agreguotas įmonių tipinės veiklos pelnas pasiekė 183 mln. litų, nors prieš metus įmonės patyrė 2,3 mln. litų nuostolių. Grynasis pelnas išaugo nuo 2,5 mln. litų iki 79 mln. litų. Be to, 2011 metais įmonės valstybei sumokėjo dvigubai daugiau nei 2010 metais - 86 mln. litų, o 2012 metų biudžetą tikimasi papildyti jau daugiau kaip 500 mln. litų.
Užsienio politika ir nacionalinis saugumas
Pirmą kartą istorijoje Lietuva pirmininkavo vienai pagrindinių tarptautinių saugumo organizacijų - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.
Laikantis gynybos politikos strateginių krypčių, užtikrinta pusiausvyra tarp nacionalinių poreikių ir tarptautinių įsipareigojimų. Padėti valstybės ginkluotos gynybos planavimo pagrindai ir pasiekta, kad jis būtų derinamas su sąjungininkų rengiamais Lietuvos gynimo planais.
Stiprinti transatlantiniai saitai - suaktyvintas dvišalis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Išlaikytas svarus indėlis į NATO operaciją Afganistane (ISAF), pradėta rengtis perduoti atsakomybę Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms. Pasiekta, kad per Lietuvą vyktų reguliarus ISAF tranzitas.
Priimti svarbūs sprendimai siekiant atkurti istorinį teisingumą. Priimtas Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, skatinantis konstruktyvų dialogą su pasaulio žydų bendruomene.
Remta Europos Sąjungos integracija - Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos kūrimas, Baltijos valstybių energetinės izoliacijos panaikinimas, sanglaudos politikos finansavimas. Stiprinta Europos Sąjungos rytų partnerystės politika.
Vyriausybės nuveikti darbai Lietuvą gerokai pastūmėjo į priekį daugelyje sričių. Tačiau netikrumas, kuris dar tvyro tarptautinėse finansų ir ekonomikos rinkose, neleidžia sudėti rankų - būtina toliau nuosekliai įgyvendinti pradėtas reformas ir atlikti svarbius darbus. Vyriausybė tikisi, kad Lietuvos žmonės palaikys ir tolesnius jos žingsnius, kurie būtini siekiant ekonominio savarankiškumo, gerovės ir modernėjimo.
