respublika.lt

Lietuvos bankas žudo litą (0)

2012 sausio mėn. 05 d. 14:02:06
Valdas KVEDARAS, „Respublikos“ žurnalistas

Lietuvoje - naujas skandalas. Lietuvos bankas (LB) praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Vyriausybę parėmė maždaug 200 milijonų litų. Už tokią sumą buvo įsigyta Vyriausybės vertybinių popierių. Tai pirmas atvejis mūsų šalies istorijoje per pastaruosius 15 metų. Nacionaliniams centriniams bankams finansiškai remti savas vyriausybes draudžia Europos Sąjungos direktyva. Mat tokiu būdu silpninama vietos valiuta, didinama infliacija, apskritai kenkiama pinigų sistemos stabilumui.

×
nuotr. 1 nuotr.
SUSITARĖ. Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas ir premjeras Andrius Kubilius puikiai supranta vienas kitą, bet tas supratimas gali būti Lietuvai pernelyg skaudus. Stasio Žumbio nuotr.

„Respublikos“ šaltinių LB teigimu, šalies centrinis bankas praėjusiais metais tris kartus aukcionuose įsigijo mūsų Vyriausybės vertybinių popierių. Lapkričio mėnesį - veik už 40 milijonų litų, gruodį per du kartus - už 165 milijonus litų. Vertybiniai popieriai įsigyti sutartinio pelningumo būdu, tai yra nenurodant, kokios yra skolinimosi palūkanos.

Paaiškėjo, kad sutartinio pelningumo būdu ir vakar LB nupirko Vyriausybės vertybinių popierių už 45 milijonus litų.

Tai reiškia, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė per kelis mėnesius pati iš savęs, t.y. LB, pasiskolino ketvirtį milijardo litų. Kitaip tariant, šalies centrinis bankas tokia suma parėmė savo Vyriausybę.

„ES teisės aktai neleidžia šalių centriniams bankams skolinti - o būtent tai ir daro Lietuvos bankas - savoms vyriausybėms, jas remti finansiškai“, - „Respublikai“ sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė. Ji nusistebėjo, kodėl bankas ryžosi tokioms operacijoms, už kurias jam gresia Europos centrinio banko (ECB) sankcijos. Mat LB įeina į ECB sistemą.

Bandė nuslėpti

Nors Seimo priimti įstatymai valdininkus įpareigoja suteikti informaciją visuomenei, „Respublikos“ kalbinti LB ir Finansų ministerijos pareigūnai atsisakė bet ką pasakoti apie šį paslaptingą Vyriausybės finansavimą ir siuntė pas nieko neišmanančius klerkus. Negana to, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, paklaustas, kodėl pažeidžiami įstatymai, aiškino, kad jam reikia pasitikslinti, ar tikrai bankams neleidžiama finansuoti savų vyriausybių. Mat jis tokio dokumento nepamenantis.

Kodėl A.Želionis nėrė į krūmus, nesunku suprasti. Mat ministerijos atstovas Giedrius Šniukas iš pradžių ėmė neigti, kad LB galėjo įsigyti Vyriausybės vertybinių popierių.

„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos bankas neišperka mūsų šalies Vyriausybės vertybinių popierių. Vyriausybės vertybinius popierius valstybės vardu išleidžia ir išperka Finansų ministerija“, - tokį atsakymą atsiuntė G.Šniukas, paklaustas, ar ES ir Lietuvos teisiniai aktai leidžia mūsų šalies centriniam bankui išpirkti mūsų šalies Vyriausybės vertybinius popierius.

Tuo tarpu dar praėjusių metų pabaigoje LB oficialiai informavo „Respubliką“, kad vieną iš gruodžio savaičių „aukcione įsigyta Vyriausybės vertybinių popierių už 70 mln. litų“.

G.Šniuko paklausus, kaip suprasti jo pasakymą, kad LB „neišperka Vyriausybės vertybinių popierių“, nors LB tvirtina atvirkščiai - ar tai nėra noras nuslėpti informaciją, Finansų ministerijos atstovas aiškino, kad situaciją reikia aiškinti... lingvistiniais ypatumais. Girdi, LB vertybinių popierių „neišperka“, tačiau juos „įsigyja“. Pašnekovas niekaip nenorėjo sutikti, kad šie žodžiai reiškia tą patį veiksmą - LB nupirko vertybinius popierius, o pinigai atsidūrė Vyriausybės kišenėje.

Aukcionai - paslaptis

LB Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Giedrius Simonavičius „Respublikai“ teigė, kad pirkti savo Vyriausybės vertybinius popierius leidžia Lietuvos banko įstatymas.

„29 straipsnyje „Atviros rinkos operacijos“ numatyta, kad viena iš pinigų politikos priemonių gali būti atviros rinkos operacijos - Lietuvos banko iniciatyva atliekamas atsargų bankų sistemoje didinimas ar mažinimas sudarant sandorius su bankais, įskaitant Vyriausybės bei kitų Lietuvos banko nustatytų skolos vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą antrinėje rinkoje“, - LB alibi viešino G.Simonavičius.

Paprieštaravus, kad šis įstatymo straipsnis kalba apie „Vyriausybės bei Lietuvos banko nustatytų vertybinių popierių pirkimą“, o tai nereiškia, kad kalbama apie Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius, G.Simonavičius taip ir nepateikė atsakymo, aiškiai nusakančio tokių operacijų legalumą.

LB taip pat nepanoro paviešinti - aukcionuose įsigyti Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo pirkimo ar atpirkimo sandoriai. Jei atpirkimo - vadinasi, Vyriausybė biudžete neturėjo nė cento savo vertybiniams popieriams atpirkti.

Smaugia litą

Kai į Lietuvos banką patenka Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai, pinigų rinkoje padaugėja, o lito padengimas užsienio valiutos atsargomis sumažėja. Lietuvos bankas už litus perka nebe rezervus, o svetimas skolas.

Kitaip sakant, LB iš oro prileido litų, užsienio valiutos bankas papildomai negavo, taigi lito padengimas užsienio valiutos atsargomis sumažėjo.

Pinigų gavę komerciniai bankai - jei LB vertybinius popierius pirko būtent iš jų - pinigus gali ir vėl panaudoti Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti, o juos ir vėl įkeisti LB ir vėl gauti pinigų. Ir taip - operacijų grandinė. Taigi lito padengimas mažėja, o rinka pasipildo naujais ir vis mažiau padengtais litais.

Tokios LB operacijos - tai savotiškas litų spausdinimas, kurio pasekmė yra pinigų sistemos iškraipymas ir lito silpninimas.

Tiesa, Lietuvos banko įstatymas leidžia LB padauginti arba sumažinti litų kiekį rinkoje. Tačiau tik su sąlyga - nepažeidžiant Lito patikimumo įstatymo. Bankas gali priimti indėlius iš komercinių bankų ir taip sumažinti litų kiekį rinkoje. Paskutinis toks indėlių aukcionas įvyko 2000 m. Lietuvos bankas taip pat gali skolinti komerciniams bankams litus, už kuriuos jam įkeičiami vertybiniai popieriai. Lietuvos banke paskutinis toks atpirkimo sandorių aukcionas įvyko 1998 m. Tačiau šios operacijos buvo nutrauktos, paaiškėjus, kad jos prieštarauja valiutų valdybos modelio esmei.

Stasys Kropas - Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, profesorius:

Žinia, kad Lietuvos bankas perka Vyriausybės vertybinius popierius, mane šokiravo. Europos Sąjungos direktyvose, Konstitucijoje įrašyta, kad to negalima daryti. Pagaliau vienas iš Mastrichto sutarties kertinių punktų sako, kad šalių centriniai bankai negali remti tiesiogiai savų vyriausybių. Tai kertinis momentas kuriant pinigų sąjungą.

Pažiūrėkime iš arčiau į savo įstatymus. Lito stabilumo įstatyme taip pat aiškiai pasakyta, kad LB negali remti Vyriausybės. Beje, nuostata nefinansuoti vyriausybių turėjo būti įgyvendinta dar iki Lietuvai įstojus į ES. Kai įstojome, tapome ir bendros pinigų sistemos nariais. Taigi apie jokį finansavimą negali būti nė kalbos. Jei taip iš tikrųjų yra, tai - teisės aktų pažeidimas. Beje, neseniai buvo kilęs konfliktas tarp Lietuvos banko ir Europos centrinio banko, kuris priekaištavo, neva dalį pelno pervesdamas į valstybės biudžetą Lietuvos bankas šiurkščiai pažeidžia nepriklausomumo principą.

Šios LB atliekamos operacijos - iš esmės pavojingas žingsnis, kuris gali pakenkti pinigų sistemos stabilumui, pavojingas precedentas rinkoms. Informacija, kad LB finansuoja Vyriausybę, Europos rinkose bus įvertinta vienareikšmiškai - tai neskaidri operacija. Kitaip sakant, rinkoms tai signalas, kad Lietuvos Vyriausybė lenda į LB kišenę.

Kaip į tai reaguos užsienio rinkos? Ogi valstybei bus sumažintas skolinimosi reitingas, norėdama pasiskolinti Vyriausybė privalės mokėti didesnes palūkanas, padidės ir skolos tvarkymas. Kartoju - rinkoms tai labai blogas signalas.

Tokias operacijas labai lengva pradėti, bet ypač sunku baigti, nes mechanizmas sudėtingas ir sunkus. Būsimai Vyriausybei faktiškai paliekama savotiška uždelsto veikimo mina, kurią padaryti nekenksmingą bus sunku.

Nemanau, kad į tokias LB finansines operacijas nuolaidžiai pažiūrės Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BE PANIKOS - NEVERYGINĖ STATISTIKA: per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius Lietuvoje mirė 29699 žmonės (pernai per tą patį laiką mirė 29017 žmonių), iš jų nuo kraujotakos sistemos ligos – 16137; nuo piktybinių navikų - 6070; kitos mirties priežastys - 2772; išorinės mirties priežastys - 1689; virškinimo sistemos ligos - 1548; kvėpavimo sistemos ligos - 859; infekcinės ir parazitinės ligos - 529; DĖL „COVID-19“ – 95 ŽMONĖS.
  • BUDRUMAS: net jei šalyse pastebimas koronaviruso atvejų sumažėjimas, jos turi išlikti budrios, įspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų ligų skyriaus techninės grupės vadovė M.Van Kerkhove.
  • ORAI: naktį daug kur protarpiais krituliai (daugiausia sniegas, šlapdriba); daugelyje rajonų plikledis, kai kur silpna lijundra; žemiausia oro temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
  • PASITRAUKS: lankydamasis Minsko klinikinėje ligoninėje, autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė pasitrauksiantis iš šio posto, kai bus priimta nauja Baltarusijos Konstitucija.

  • NELAIMINGI ĮVYKIAI: ketvirtadalis mirtinas traumas darbe šiais metais patyrusių darbuotojų – dirbantys pirmus metus naujoje darbo vietoje, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
  • EKONOMIKA: didžiausią apyvartos mažėjimą trečią ketvirtį patyrė oro transporto įmonės bei kelionių agentūros.
  • PAREIŠKIMAS: D. Trumpas pareiškė paliksiantis Baltuosius rūmus, jei J. Bidenas oficialiai būtų paskelbtas nugalėtoju.
  • VOKIETIJOJE: pastarąją parą užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius padidėjo 22 806 ir viršijo 1 mln.
  • ĮŽIEBIMAS: eglės įžiebimu Kauno rajono bendruomenė pirmoji žengia į šviesų Kalėdų laukimo metą; Penktadienio vakarą Raudondvario dvaro parke bus įžiebta 2020-ųjų Kalėdų eglė.
  • APTARS: šiandien Prezidentūra aptars Alytaus rajono svarbiausius klausimus nuotoliniu būdu.
  • GAISRAS: vėlyvą naktį, 01.22 val., Klaipėdoje iš degančio buto evakuoti gyventojai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jau puošiatės namus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +3 C

-1 0 C

 

-1 0 C

 +4 +5 C

+1 +2 C

 

 +1 +3 C

0-5 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos