respublika.lt

Lietuvos bankas žudo litą (0)

2012 sausio 05 14:02:06
Valdas KVEDARAS, „Respublikos“ žurnalistas

Lietuvoje - naujas skandalas. Lietuvos bankas (LB) praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Vyriausybę parėmė maždaug 200 milijonų litų. Už tokią sumą buvo įsigyta Vyriausybės vertybinių popierių. Tai pirmas atvejis mūsų šalies istorijoje per pastaruosius 15 metų. Nacionaliniams centriniams bankams finansiškai remti savas vyriausybes draudžia Europos Sąjungos direktyva. Mat tokiu būdu silpninama vietos valiuta, didinama infliacija, apskritai kenkiama pinigų sistemos stabilumui.

×
nuotr. 1 nuotr.
SUSITARĖ. Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas ir premjeras Andrius Kubilius puikiai supranta vienas kitą, bet tas supratimas gali būti Lietuvai pernelyg skaudus. Stasio Žumbio nuotr.

„Respublikos“ šaltinių LB teigimu, šalies centrinis bankas praėjusiais metais tris kartus aukcionuose įsigijo mūsų Vyriausybės vertybinių popierių. Lapkričio mėnesį - veik už 40 milijonų litų, gruodį per du kartus - už 165 milijonus litų. Vertybiniai popieriai įsigyti sutartinio pelningumo būdu, tai yra nenurodant, kokios yra skolinimosi palūkanos.

Paaiškėjo, kad sutartinio pelningumo būdu ir vakar LB nupirko Vyriausybės vertybinių popierių už 45 milijonus litų.

Tai reiškia, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė per kelis mėnesius pati iš savęs, t.y. LB, pasiskolino ketvirtį milijardo litų. Kitaip tariant, šalies centrinis bankas tokia suma parėmė savo Vyriausybę.

„ES teisės aktai neleidžia šalių centriniams bankams skolinti - o būtent tai ir daro Lietuvos bankas - savoms vyriausybėms, jas remti finansiškai“, - „Respublikai“ sakė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Nijolė Mickuvienė. Ji nusistebėjo, kodėl bankas ryžosi tokioms operacijoms, už kurias jam gresia Europos centrinio banko (ECB) sankcijos. Mat LB įeina į ECB sistemą.

Bandė nuslėpti

Nors Seimo priimti įstatymai valdininkus įpareigoja suteikti informaciją visuomenei, „Respublikos“ kalbinti LB ir Finansų ministerijos pareigūnai atsisakė bet ką pasakoti apie šį paslaptingą Vyriausybės finansavimą ir siuntė pas nieko neišmanančius klerkus. Negana to, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis, paklaustas, kodėl pažeidžiami įstatymai, aiškino, kad jam reikia pasitikslinti, ar tikrai bankams neleidžiama finansuoti savų vyriausybių. Mat jis tokio dokumento nepamenantis.

Kodėl A.Želionis nėrė į krūmus, nesunku suprasti. Mat ministerijos atstovas Giedrius Šniukas iš pradžių ėmė neigti, kad LB galėjo įsigyti Vyriausybės vertybinių popierių.

„Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos bankas neišperka mūsų šalies Vyriausybės vertybinių popierių. Vyriausybės vertybinius popierius valstybės vardu išleidžia ir išperka Finansų ministerija“, - tokį atsakymą atsiuntė G.Šniukas, paklaustas, ar ES ir Lietuvos teisiniai aktai leidžia mūsų šalies centriniam bankui išpirkti mūsų šalies Vyriausybės vertybinius popierius.

Tuo tarpu dar praėjusių metų pabaigoje LB oficialiai informavo „Respubliką“, kad vieną iš gruodžio savaičių „aukcione įsigyta Vyriausybės vertybinių popierių už 70 mln. litų“.

G.Šniuko paklausus, kaip suprasti jo pasakymą, kad LB „neišperka Vyriausybės vertybinių popierių“, nors LB tvirtina atvirkščiai - ar tai nėra noras nuslėpti informaciją, Finansų ministerijos atstovas aiškino, kad situaciją reikia aiškinti... lingvistiniais ypatumais. Girdi, LB vertybinių popierių „neišperka“, tačiau juos „įsigyja“. Pašnekovas niekaip nenorėjo sutikti, kad šie žodžiai reiškia tą patį veiksmą - LB nupirko vertybinius popierius, o pinigai atsidūrė Vyriausybės kišenėje.

Aukcionai - paslaptis

LB Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Giedrius Simonavičius „Respublikai“ teigė, kad pirkti savo Vyriausybės vertybinius popierius leidžia Lietuvos banko įstatymas.

„29 straipsnyje „Atviros rinkos operacijos“ numatyta, kad viena iš pinigų politikos priemonių gali būti atviros rinkos operacijos - Lietuvos banko iniciatyva atliekamas atsargų bankų sistemoje didinimas ar mažinimas sudarant sandorius su bankais, įskaitant Vyriausybės bei kitų Lietuvos banko nustatytų skolos vertybinių popierių pirkimą ir pardavimą antrinėje rinkoje“, - LB alibi viešino G.Simonavičius.

Paprieštaravus, kad šis įstatymo straipsnis kalba apie „Vyriausybės bei Lietuvos banko nustatytų vertybinių popierių pirkimą“, o tai nereiškia, kad kalbama apie Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius, G.Simonavičius taip ir nepateikė atsakymo, aiškiai nusakančio tokių operacijų legalumą.

LB taip pat nepanoro paviešinti - aukcionuose įsigyti Vyriausybės vertybiniai popieriai buvo pirkimo ar atpirkimo sandoriai. Jei atpirkimo - vadinasi, Vyriausybė biudžete neturėjo nė cento savo vertybiniams popieriams atpirkti.

Smaugia litą

Kai į Lietuvos banką patenka Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai, pinigų rinkoje padaugėja, o lito padengimas užsienio valiutos atsargomis sumažėja. Lietuvos bankas už litus perka nebe rezervus, o svetimas skolas.

Kitaip sakant, LB iš oro prileido litų, užsienio valiutos bankas papildomai negavo, taigi lito padengimas užsienio valiutos atsargomis sumažėjo.

Pinigų gavę komerciniai bankai - jei LB vertybinius popierius pirko būtent iš jų - pinigus gali ir vėl panaudoti Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti, o juos ir vėl įkeisti LB ir vėl gauti pinigų. Ir taip - operacijų grandinė. Taigi lito padengimas mažėja, o rinka pasipildo naujais ir vis mažiau padengtais litais.

Tokios LB operacijos - tai savotiškas litų spausdinimas, kurio pasekmė yra pinigų sistemos iškraipymas ir lito silpninimas.

Tiesa, Lietuvos banko įstatymas leidžia LB padauginti arba sumažinti litų kiekį rinkoje. Tačiau tik su sąlyga - nepažeidžiant Lito patikimumo įstatymo. Bankas gali priimti indėlius iš komercinių bankų ir taip sumažinti litų kiekį rinkoje. Paskutinis toks indėlių aukcionas įvyko 2000 m. Lietuvos bankas taip pat gali skolinti komerciniams bankams litus, už kuriuos jam įkeičiami vertybiniai popieriai. Lietuvos banke paskutinis toks atpirkimo sandorių aukcionas įvyko 1998 m. Tačiau šios operacijos buvo nutrauktos, paaiškėjus, kad jos prieštarauja valiutų valdybos modelio esmei.

Stasys Kropas - Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, profesorius:

Žinia, kad Lietuvos bankas perka Vyriausybės vertybinius popierius, mane šokiravo. Europos Sąjungos direktyvose, Konstitucijoje įrašyta, kad to negalima daryti. Pagaliau vienas iš Mastrichto sutarties kertinių punktų sako, kad šalių centriniai bankai negali remti tiesiogiai savų vyriausybių. Tai kertinis momentas kuriant pinigų sąjungą.

Pažiūrėkime iš arčiau į savo įstatymus. Lito stabilumo įstatyme taip pat aiškiai pasakyta, kad LB negali remti Vyriausybės. Beje, nuostata nefinansuoti vyriausybių turėjo būti įgyvendinta dar iki Lietuvai įstojus į ES. Kai įstojome, tapome ir bendros pinigų sistemos nariais. Taigi apie jokį finansavimą negali būti nė kalbos. Jei taip iš tikrųjų yra, tai - teisės aktų pažeidimas. Beje, neseniai buvo kilęs konfliktas tarp Lietuvos banko ir Europos centrinio banko, kuris priekaištavo, neva dalį pelno pervesdamas į valstybės biudžetą Lietuvos bankas šiurkščiai pažeidžia nepriklausomumo principą.

Šios LB atliekamos operacijos - iš esmės pavojingas žingsnis, kuris gali pakenkti pinigų sistemos stabilumui, pavojingas precedentas rinkoms. Informacija, kad LB finansuoja Vyriausybę, Europos rinkose bus įvertinta vienareikšmiškai - tai neskaidri operacija. Kitaip sakant, rinkoms tai signalas, kad Lietuvos Vyriausybė lenda į LB kišenę.

Kaip į tai reaguos užsienio rinkos? Ogi valstybei bus sumažintas skolinimosi reitingas, norėdama pasiskolinti Vyriausybė privalės mokėti didesnes palūkanas, padidės ir skolos tvarkymas. Kartoju - rinkoms tai labai blogas signalas.

Tokias operacijas labai lengva pradėti, bet ypač sunku baigti, nes mechanizmas sudėtingas ir sunkus. Būsimai Vyriausybei faktiškai paliekama savotiška uždelsto veikimo mina, kurią padaryti nekenksmingą bus sunku.

Nemanau, kad į tokias LB finansines operacijas nuolaidžiai pažiūrės Europos centrinis bankas, Tarptautinis valiutos fondas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DRAUDIMAS: Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neleis „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinei sąjungai organizuoti streiką lapkričio 8 dieną.
  • RAKETA: Indija išbandė balistinę raketą, galinčią iki 5 tūkst. km nešti branduolinį užtaisą, pranešė šalies Gynybos ministerija.
  • PELNAS: Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šių metų devynis mėnesius uždirbo 33,3 mln. Eur (154 mln. Lenkijos PLN) grynojo pelno.
  • PAJAMOS: Finansų ministerijos duomenimis, šiemet sausį–rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 26,3 proc. (2 014,1 mln. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.
  • SAVANORYSTĖ: Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo Seimo nariams, baigus kadenciją, kelerius metus savanoriauti Lietuvos nevyriausybinėse organizacijose, kuriose ypač jaučiamas savanorių trūkumas ir taip atidirbti mokesčių mokėtojų pinigus.
  • ĮVERTINIMAS: Metinės vartotojų kainos spalį, lyginant su atitinkamu 2020 m. mėnesiu, padidėjo 8,2% ir pasiekė 2007 m. gruodį fiksuotą lygį, rodo Statistikos departamento preliminarūs vertinimai.
  • PASKOLA: Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys.
  • PABRANGIMAS: Statybos Latvijoje trečiąjį šių metų ketvirtį per metus pabrango vidutiniškai 9%, praneša nacionalinė statistikos tarnyba.
  • IŠMOKA: 100 Eur vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. pasiskiepijantiems dviejomis dozėmis bei iki kitų metų balandžio mėn. pasiskiepysiantiems sustiprinančia doze.
  • DRAUDIMAS: Nuo 2023 m. birželio kūrenti anglį ar durpių briketus Vilniaus mieste bus draudžiama.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar tikite, kad Lietuvos teismai apsiims išnagrinėti skundus dėl GP, ar teks kreiptis į EŽTT?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+11 +12 C

+5 +10 C

 

+5 +8 C

+11 +13 C

+9 +14 C

 

+10 +11 C

0-9 m/s

0-5 m/s

 

0-6 m/s