Lietuvos bankas viešina su VILIBOR susijusius dokumentus

Centrinis bankas taip pat skelbia duomenis apie per krizę teiktas paskolas - bendrą paskolų portfelį ir atskiras jo dalis, apskaičiuotą paskolų maržą, valiutos keitimus ir panašiai. Ši informacija viešai prieinama LB interneto svetainėje.

LB teigia, kad paskelbti dokumentai patvirtina LB skelbtą poziciją dėl krizės metu įvykusių palūkanų pokyčių.

„Šiandien Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) išsiunčiame dar vieną raštą, atsakymą į užduotus klausimus su didžiulės apimties priedais, dokumentais. Ligšiolinis bendradarbiavimas rodo, kad reikia turėti ir alternatyvius kanalus tiesiogiai teikti informaciją visuomenei, todėl mes šią informaciją paskelbsime ir savo tinklalapyje. Visi, kas norės, galės ją analizuoti ir daryti atitinkamas išvadas“, - žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie tarpbankines palūkanas VILIBOR, LB Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis sakė, kad VILIBOR 1999-2014 metais skaičiavo LB, o jo kitimą lėmė ekonominiai įvykiai.

„Kaip matome, pirmiausia 2002 metais VILIBOR'as suartėjo su EURIBOR'u, nes litas buvo persietas nuo JAV dolerio prie euro. Susilyginimą su EURIBOR'u matome 2005 metais, kai buvo lūkesčiai, kad Lietuva įsives eurą. Vėliau buvo aišku, kad šis projektas atidedamas. Kaip žinoma, brendo krizė, kurį laiką atrodė, kad tai bus minkštas nusileidimas, bet 2008 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto prognozė ima rodyti kietą nusileidimą, kilo palūkanos“, - sakė S. Šiaudinis.

Vėlesniais metais, kaip sakė specialistas, stiprėjo lito ir lato devalvacijos lūkesčiai - tai buvo susiję su Latvijos banko „Parex“ bankrotu, tačiau, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pratęsus paramą Latvijai, ekonomika vėl ėmė augti, ir devalvacijos grėsmė mažėjo.

Jo teigimu, VILIBOR augimas nebuvo išimtis, o per krizę tarpbankinės palūkanos augo ir kitose fiksuoto valiutos kurso šalyse: Lietuvoje jos augo 10 proc., Latvijoje RIGIBOR pasiekė 27 proc., Estijoje TALIBOR - 8 proc.

Tuo metu LB Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius sakė, kad bankai naudojo VILIBOR savo kainodaroje, įvertindami kintamą palūkanų dalį paskoloms litams, ir tai nebuvo išskirtinis dalykas.

„Tokiu būdu vertinamos kintamos palūkanų normos visose pasaulio šalyse, siejant vietinės valiutos tarpbankinių palūkanų normas su kintama būsto palūkanų normų dalimi“, - sakė J. Markevičius.

Pasak jo, kai 2008 metais paaiškėjo, kad Lietuvai nepavyks įsivesti euro, žmonės vėl ėmė keisti litus į eurus ir 2008-2009 metais galėjo būti pakeista iki 915 mln. eurų būsto paskolų. Tuo laikotarpiu būsto paskolų valiutą galėjo keisti iki 23 tūkst. skolininkų.

Tuo metu 2010 metais, kai krizė ėjo į pabaigą, didžiausia dalis būsto paskolų portfelių buvo denominuota eurais ir siekė apie 80 proc., o penktadalis buvo litais. Tos paskolos, kurios buvo pakeistos iš litų į eurus, 2010 metais sudarė 13 proc. viso bankų paskolų portfelių.

Jo teigimu, LB skaičiavimai rodo, kad nuo 2007 iki 2011 m. keitę valiutą skolininkai iki euro įvedimo galėjo sumokėti apie 225 mln. eurų palūkanų. Jei tie gyventojai nebūtų pakeitę paskolos valiutos iš litų į eurus, pasak J. Markevičiaus, jie būtų sumokėję 230 mln. eurų.

„Skirtumas, kad krizės metu, kai skolininkai keitė valiutą, jie gal ir gavo didesnę maržą, nes jau ir ekonominė situacija buvo kitokia, tačiau ta kintama dalis, EURIBOR dydis, tuo metu jiems buvo mažesnė, ir tai leido jiems sunkiausiu metu išgyventi, įvykdyti paskolų mokėjimus, nes 2009 metais tie, kurie keitė paskolos valiutą, sumokėjo dvigubai mažiau, nei jei būtų nekeitę paskolos valiutos“, - kalbėjo J. Markevičius.

Tuo metu indėlius litais laikę gyventojai, nepabūgę devalvacijos rizikos, pasak specialisto, patyrė naudą.

„Ta nauda akivaizdi nuo 2008 metų, tačiau didžiausia 2009-2010 metais. Skaičiuojame, kad per tą laiką indėlininkai litais patyrė naudą, kuri siekė apie 250 mln. eurų. Tie indėlininkai, kurie nepabūgo devalvacijos rizikos, tiek ir uždirbo. Nepaisant tokio uždarbio ir aukštų palūkanų litais, didelė dalis rinkosi laikyti indėlius eurais“, - sakė J. Markevičius.

Bankų sistema, pasak jo, krizės laikotarpiu taip pat patyrė nuostolių: bankų paskolų nuostoliai 2009 metais išaugo 1,2 mlrd. eurų, o bankų grynosios palūkanų pajamos 2008-2010 metais sumažėjo 300 mln. eurų.

ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

Išplatintame rašte Lietuvos bankas yra paraginęs S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

S. Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V. Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus.

Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.

„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.

Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, - sakė premjeras.

S. Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl S. Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko priimamus sprendimus.