 |
Lietuviams - kvietimas iš Ukrainos prezidento V.Zelenskio lūpų (5)
Vidmantas MISEVIČIUS
Antrojo pasaulinio karo pradžios minėjime Varšuvoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sulaukė Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio kvietimo apsilankyti šalyje bei... prisidėti prie Donbaso atkūrimo.
1 nuotr.
Varšuvoje vyko Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-mečiui skirti renginiai. Juose, be kitų šalių vadovų, dalyvavo ir mūsų šalies prezidentas G.Nausėda. Kiek vėliau oficialiame Ukrainos prezidento V.Zelenskio puslapyje pasirodė įdomi informacija: „Ukrainos šalies vadovas pakvietė lietuvius apsilankyti šių metų rudenį Mariupolyje vyksiantį investicinį forumą bei prisidėti prie Donbaso infrastruktūros atkūrimo“. Teigiama, kad atsakydamas į tai, G.Nausėda pakvietė kolegą iš Ukrainos apsilankyti Lietuvoje.
„Su Ukraina mus sieja itin glaudūs politiniai, istoriniai ir kultūriniai ryšiai. Tvirtai remiame Ukrainos teritorinį vientisumą ir pasirinktą euroatlantinės integracijos kelią. Euroatlantinės integracijos greitis priklauso nuo būtinų šaliai reformų įgyvendinimo“, - sakė Lietuvos prezidentas ir išreiškė lūkestį, kad Ukraina imsis veiksmų tose srityse, kuriose būtini greiti ir ryžtingi sprendimai. Susitikime aptarti ir ekonominio bendradarbiavimo klausimai informacinių technologijų, atsinaujinančios energetikos, finansinių inovacijų srityse. „Džiugu, kad bendradarbiauja ne tik mūsų institucijos, bet ir piliečiai, bendruomenės, verslas ir regionai. Sparčiai auga mūsų tarpusavio prekyba, abipusės investicijos. Tikimės, kad šalių ryšiai tik dar labiau stiprės“, - dalijosi mintimis prezidentas G.Nausėda.
Susitikimo dalyviai taip pat aptarė konflikto Donbase sureguliavimo galimybes. Be to, V.Zelenskis patikimo mūsų šalies atstovus, kad Ukraina ir toliau vykdys reformas eurointegracijos srityje.
Kiek anksčiau ukrainiečių lyderis yra pareiškęs, kad jo šalis „nestovės prieš JAV su ištiesta ranka“: „Mes siūlome: investuokite į šalį, mums reikia pigesnių pinigų.“
Tame pačiame minėjime dalyvaujanti Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid (Kersti Kaljulaid) pareiškė, kad jos šaliai Antrasis pasaulinis karas pasibaigė tik prieš 25-erius metus - 1994-aisiais. Būtent tuomet „paskutinis vagonas su okupacinės kariuomenės technika“ paliko Estiją. Iki tos datos respublika daugiau kaip 50 metų jautė „kančias, nelaisvę ir ekonominį regresą“.
2018-ųjų spalį Estijos teisingumo ministerijos komisija paskaičiavo, kad dėl sovietų okupacijos šalis patyrė maždaug 92 mlrd. Rusijos rublių (maždaug 1,3 mlrd. eurų) nuostolių. Komisijos ataskaitoje rašoma, kad nuo Stalino represijų nukentėjo 49,5 tūkst. žmonių, 24,1 tūkst. estų žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, dar 139,4 tūkst. buvo priversti emigruoti. Taip pat iš Estijos buvo atimtas Pečioros rajonas ir už Narvos esančios teritorijos. Ataskaitoje teigiama, kad įvertinus nuostolių apimtis, tai galima įvardinti kaip genocidą.
Reaguodamas į Estijos prezidentės pastebėjimus, Rusijos Dūmos deputatas Aleksandras Šerinas pareiškė, kad Estijai Antrasis pasaulinis karas negalėjo pasibaigti, nes jis jai nebuvo prasidėjęs, praneša „RIA Novosti“.
Deputato teigimu, estų lyderės pasisakymai neturi pagrindo, nes šalis nekovojo už savo nepriklausomybę: „Jeigu Estijos vadovė galėtų įvardinti kokius nors didesnius susirėmimus, kuriuose dalyvavo Estijos kariuomenė, tada, tikėtina, tokie pasisakymai turėtų prasmę.“
Estija, kaip Lietuva bei Latvija, remiantis slaptaisiais Molotovo-Ribentropo pakto protokolais, Sovietų Sąjungos įtakos sferoje atsidūrė po 1939-ųjų. Nuo 1940-ųjų iki 1991-ųjų Baltijos šalys, nors Rusija to ir nelinkusi pripažinti, buvo okupuotos.
Nepykite komentatoriai, bet komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Rekomenduojami straipsniai
