Lietuva renka Seimą, VRK ragina saugoti ne tik save, bet ir kitus

Užsidarė rinkimų apylinkės: baigėsi Seimo rinkimų pirmas turas

20.00 valandą užsidarė Seimo rinkimų apylinkės. Sekmadienį Lietuva rinko tryliktąjį Seimą – naujos sudėties Tautos atstovybę. Pradedami skaičiuoti rinkėjų balsai.

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 procentai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.

Seimo rinkimai: iki 20 val. balsavo 35,52 proc. rinkėjų, subendrinus su išankstiniu balsavimu – 47,16 proc.

Sekmadienį Lietuvoje vykusiuose Seimo rinkimuose iki 20 val. balsavo 35,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus balsavo 47,16 proc. rinkėjų.

Iki 19 val. policija gavo 70 pranešimų apie galimą rinkimų tvarkos pažeidimą

Policijos departamento duomenimis, Seimo rinkimų dieną, iki 19 val., gauta 70 pranešimų apie galimus pažeidimus. Daugiausiai - 35 - iš Vilniaus apskrities, iš kitų apskričių - gerokai mažiau. Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl agresyvaus sostinės rinkėjo elgesio.

Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia Rinkimų komisijų, viešosios tvarkos pažeidimų, apsaugos priemonių nedėvėjimo, galimo rinkėjų pavežimo, neblaivių asmenų ar komisijos narių, saviizoliacijos pažeidimų.

Nemažai informacijos gauta iš „Baltųjų pirštinių“, dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

19 valandos duomenimis „Baltosios pirštinės“ užregistravo 760 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Dauguma jų yra fiksuoti organizacijos deleguotų rinkimų stebėtojų, kurie per rinkimų dieną aplankė daugiau nei 1200 apylinkių, t.y. apie 62 procentus visų balsavimo vietų Lietuvoje. Nepriklausomi rinkimų stebėtojai kas trečioje apylinkėje atrado bent po vieną rinkimų pažeidimą.

Dažniausiai užfiksuota neplombuotos ar neteisingai plombuotos balsadėžės - tokių atvejų net 160. Dažnai pasitaikė, kai rinkėjai ėjo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų komisijų nariai ketino patarti rinkėjams, už ką, balsuoti, aplink rinkimų apylinkes rasta politinės reklamos. Taip pat stebėtojai atkreipė dėmesį į kitas svarbias sritis: bent 200 iš lankytų apylinkių buvo nepritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, tiek pat apylinkių pastebėta asmenų, kurie nedėvėjo ar netinkamai dėvėjo asmens apsaugos priemones.

120 rinkėjų „Baltosioms pirštinėms“ pranešė apie tai, kad užsiregistravus balsuoti saviizoliacijoje, pas juos rinkimų komisija neatvyko ir jie negalėjo realizuoti savo rinkimų teisės. I

Rinkimų dieną gauta tik 14 pranešimų dėl galimo rinkėjų papirkimo, iš kurių vos 8 atvejai perduoti policijai. „Baltųjų pirštinių“ mobilieji ekipažai, kurie aktyviai vykdė stebėseną ir rinkimų apylinkių išorėje, rizikingose vietose, užfiksavo tik kelis įtartinus atvejus, dėl kurių bendravo su policijos pareigūnais.

Seimo rinkimai: iki 19 val. balsavo 33,84 proc. rinkėjų, subendrinus su išankstiniu balsavimu – 45,48 proc.

Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 19 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 33,84 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 45,48 proc. rinkėjų.

Seimo rinkimai: iki 18 val. balsavo 31,36 proc. rinkėjų, subendrinus su išankstiniu balsavimu – 43 proc.

Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 18 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 31,36 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 43 proc. rinkėjų. 2016-aisiais tokiu metu buvo balsavę 37,92 proc. rinkėjų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl agresyvaus rinkėjo elgesio

Sekmadienio popietę pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl agresyvaus rinkėjo elgesio.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, 15.30 val. Vilniuje, L. Sapiegos rinkimų apylinkėje, atvykęs balsuoti rinkėjas, būdamas agresyviai nusiteikęs, nuplėšė nuo komisijos nario veido apsauginę kaukę ir sudavė ranka į veidą., tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo.

Iki 17 val. balsavo 28,89 proc. rinkėjų, subendrinus su išankstiniu balsavimu – 40,53 proc.

Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 17 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 28,89 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 40,53 proc. rinkėjų.

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai iki sekmadienio pavakarės balsavo Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Verkių, Šilainių, Nemenčinės, Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai.

Iki 16 val. balsavo 26,21 proc. rinkėjų, subendrinus su išankstiniu balsavimu – 37,86 proc

Sekmadienį Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 16 val. savo teise rinkti atstovus į Seimą pasinaudojo 26,21 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Tad subendrinus išankstinio ir pagrindinės balsavimo dienos, sekmadienio, balsavimo rezultatus aiškėja, jog savo pilietinę pareigą jau atliko 37,86 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausiai kol kas balsuoja Nemenčinės, Garliavos, Raudondvario, Dainavos, Verkių rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta daugiau kaip po 30 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Mažiausiai aktyvūs Nalšios šiaurinės apygardos rinkėjai. Čia balsus atidavė apie 20 proc. tos apygardos rinkėjų.

Sociologė: vertinant rytinį piliečių aktyvumą – Seimo rinkimų startas yra geras

Vertinant piliečių aktyvumą šių Seimo rinkimų startas yra neblogas, sako sociologė, „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė. Visgi, jos teigimu, pasakyti, kad naują Seimą visuomenė rinks aktyviau nei tą darė 2016 m. yra dar anksti.

„Neperšokęs upelio nesakyk op“, – teigia ji ir pabrėžia, kad viena iš priežasčių, kodėl nepaisant koronaviruso grėsmės, bendras dalyvavusių rinkėjų skaičius kol kas yra net geresnis nei buvo 2016 m. – yra ilgesnis nei įprasta balsavimo iš anksto laikotarpis.

Kaip skelbė VRK, šiuose rinkimuose iš anksto balsavo beveik 12 proc. piliečių (11,64 proc.). Tuo tarpu 2016 metais tokių buvo 6,65 proc., o 2012 m. Seimo rinkimuose – 5,51 proc.

„Taip, išankstiniai buvo aktyvesni, bet lyginant su tais, kai išankstinis balsavimas truko viso labo dvi dienas“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.  

Pasak jos, aktyvus išankstinis balsavimas gali indikuoti įdomius rezultatus. Sociologė neatmeta galimybės, kad rinkėjų prioritetai išreikšti sekmadienį skirsis nuo balsų, kurie buvo atiduoti išankstinio balsavimo metu.

„Mano galva, bus labai įdomu pasižiūrėti į tai, už kokias partijas balsavo tie, kurie balsą atidavė išankstiniuose rinkimuose, ir už kokias balsavo šiandien. Mano manymu, ten turėtų būti aiškūs skirtumai“, – samprotavo R. Ališauskienė.

„Baltosios pirštinės“: pažeidimai fiksuojami kas trečioje apylinkėje

Iki sekmadienio 15 valandos „Baltosios pirštinės“ užfiksavo daugiau nei 410 galimų rinkimų pažeidimų, 11iš kurių 150 - piliečių pranešimai ir 260 atvejų, gautų iš nepriklausomų rinkimų stebėtojų. 8 kartus pranešta apie galimą rinkėjų papirkimą, iš jų 5 atvejai perduoti Lietuvos policijai. Daugiausiai pranešimų yra susiję su agitacijos draudimo laikotarpiu ir rinkimų komisijų darbu.

„Baltųjų pirštinių“ stebėtojai yra aplankę daugiau nei 700 apylinkių, iš kurių kas trečioje fiksuojami galimi rinkimų pažeidimai. Vyrauja atvejai, kai balsadėžė yra netaisyklingai užplombuota ar visai neplombuota, rinkėjai į balsavimo kabinas eina po kelis, jose ketina fotografuoti biuletenius, rinkimų komisijų nariai patarinėja rinkėjams, už ką balsuoti, ar netaisyklingai dėvi apsaugos priemones.

Rinkėjai informuoja apie pažeidimus balsavimo vietoje, apylinkių rinkimų komisijų darbo klaidas. Daug rinkėjų skambina teirautis, kur jie gali balsuoti rinkimų dieną - rekomenduojama eiti į bet kurią apylinkę savo apygardoje. „Baltųjų pirštinių“ biuras aktyviai reaguoja į gaunamus pranešimus ir koordinuoja apylinkėse esančių stebėtojų veiklą, nukreipdami juos į apylinkes, iš kurių rinkėjai praneša apie galimus pažeidimus.

„Baltosios pirštinės“ sulaukė daugiau nei 70 pranešimų iš piliečių, kurie yra saviizoliacijoje, pagal VRK tvarką buvo iš anksto užsiregistravę balsavimui namuose, tačiau rinkimų komisijos pas juos nepasirodė.

Policija sekmadienį sulaukė 45 pranešimų dėl galimų Seimo rinkimų pažeidimų

Sekmadienį policija sulaukė 45 pranešimų dėl galimų Seimo rinkimų pažeidimų. Maždaug pusė pranešimų yra gauta iš Vilniaus apskrities.

„Kol kas situacija pakankamai rami, šiandien iki 15 val. mes esame gavę 45 pranešimus apie galimus pažeidimus, pagrinde pranešimai yra dėl neleistinos agitacijos, dėl kažkokių įtartinų automobilių ar neblaivių asmenų, kurie renkasi šalia apygardų. Tačiau kai kuri informacija nepasitvirtina, kai kuri dar yra tikslinama, kažkokių rimtesnių incidentų yra išvengta“, – lrytas.tv sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Vienintelis rimtesnis incidentas, pasak Policijos departamento atstovo, buvo sekmadienio rytą, kai kilo įtarimų dėl vienos komisijos narės blaivumo.

„Žirmūnų rinkimų apygardoje komisijos pirmininkei kilo įtarimų dėl vienos komisijos narės. Tai buvo atvykę policijos pareigūnai, iš tiesų nustatė, kad ji yra neblaivi ir ji buvo nušalinta nuo pareigų“, – informavo jis.

R. Matonio teigimu, sekmadienį ikiteisminių tyrimų kol kas nebuvo pradėta.

Policijos departamento atstovas taip pat praneša, kad beveik pusė gautų pranešimų apie galimus pažeidimus yra gauta iš Vilniaus apskrities.

„iš Vilniaus apskrities yra, maždaug 22 (pranešimai – ELTA), 6 yra iš Alytaus apskrities ir 5 iš Kauno apskrities. Iš kitų apskričių yra mažiau pranešimų“, – sekmadienio dienos duomenis pranešė jis.

R. Matonis teigia, kad tuo tarpu per išankstinį balsavimą  policija gavo 50 pranešimų ir buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Policijos departamento atstovas taip pat akcentuoja, kad visoje Lietuvoje sekmadienį patruliuoja sustiprintos pareigūnų pajėgos.

„Ir išankstinio balsavimo metu, ir šiandien dirba tikrai daugiau pareigūnų, jie nuolat užsuka į rinkimų apylinkes, pabendrauja su komisijų pirmininkais, taip pat prižiūri viešąją tvarką, reaguoja į gautus iškvietimus, bendradarbiauja su „Baltosiomis pirštinėmis“, iš jų gauname nemažai informacijos“, – teigė R. Matonis.

„Skiriame tiek pajėgų, kiek jų būtina užtikrinti viešąją tvarką ir skaidrius rinkimus. Jų tikrai pakanka visoje Lietuvoje“, – patikino jis.

Iki 15 val. balsavo 23,34 proc., pridėjus išankstinį balsavimą - 34,99 proc. rinkėjų.

Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 15 val. balsavo 23,34 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus - 11,64 proc. - iš viso jau balsavo 34,99 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, aktyviausi yra Verkių rinkimų apylinkės rinkėjai - balsavo 30,58 proc. šios apylinkės rinkėjų.

Verti pagyrimo ir sekmadienį, pagrindinę balsavimo dieną, atlikti pilietinę pareigą į rinkimų apylinkes ėję Antakalnio, Nemenčinės ir Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta po 28-29 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Mažiausia aktyvūs buvo Nalšios šiaurinės, Kelmės-Šilalės, Raseinių-Kėdainių apygardų rinkėjai.

VRK: Seimo rinkimų dieną balsuoti galima tik savo apygardos apylinkėse

VRK informuoja, kad spalio 11-ąją, pagrindinę rinkimų dieną, rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje arba savo apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.  

VRK sulaukia rinkėjų kreipimųsi, kad šie negali balsuoti bet kurioje Lietuvos vietoje esančiose rinkimų apylinkėse.

VRK atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje, kuri yra priskirta remiantis pagal rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba tos pačios rinkimų apygardos apylinkėse.

Išimtinais atvejais, jeigu rinkėjas faktiškai gyvena kitos rinkimų apygardos teritorijoje, jis gali prašyti rinkimų komisijos būti įtrauktas į tos apylinkės rinkėjų sąrašus ir paprašyti užpildyti F5 formą, kurios pagrindu jį būtų galima įrašyti į tos konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus. Prieš tai rinkėjas gali būti paprašytas įrodyti, kad jis faktiškai gyvena kitoje apygardoje (pvz.: pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gali pateikti disponuojamo nekilnojamojo turto dokumentus ir pan.).

Iki 14 val. balsavo 20,24 proc. rinkėjų

Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 14 val. balsavo 20,24 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

VRK duomenimis, aktyviausiai atlikti pilietinę pareigą kol kas į rinkimų apylinkes ėjo Antakalnio, Nemenčinės ir Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta daugiau kaip po 24 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Verkių apygardoje – 26,92 proc.

Mažiausia aktyvūs iki minėtos valandos buvo Nalšios šiaurinės, Kelmės-Šilalės, Raseinių-Kėdainių, Nevėžio, Panerių-Grigiškių, Pajūrio, Marijampolės, Gargždų, Šilutės apygardų rinkėjai.

Iki 13 val. balsavo 16,92 proc. rinkėjų

Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 13 val. balsavo 16,92 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

VRK duomenimis, aktyviausiai atlikti pilietinę pareigą kol kas į rinkimų apylinkes ėjo Verkių, Antakalnio, Nemenčinės ir Garliavos rinkimų apygardų rinkėjai. Čia kiekvienoje sulaukta daugiau kaip po 20 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Mažiausia aktyvūs iki minėtos valandos buvo Nevėžio, Gargždų, Raseinių-Kėdainių, Kelmės-Šilalės, Sūduvos šiaurinės apygardos rinkėjai.

„Baltosios pirštinės": balsavimą stebi 800 organizacijos deleguotų stebėtojų

Seimo rinkimų balsavimą Lietuvoje ir už jos ribų stebi 800 visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės" deleguotų nepriklausomų stebėtojų. Didžiausios savanorių pajėgos dirba Vilniaus regione. Jame ir kituose regionuose budi per 50 mobiliųjų ekipažų.

Pasak organizacijos vadovės Marijos Šaraitės, per pirmąsias balsavimo valandas „Baltosios pirštinės" sulaukė per 30 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus. Pranešimai gauti dėl agitacijos draudimo nepaisymo ir rinkimų komisijų darbo klaidų. Rinkimų stebėtojai pranešė ir apie netaisyklingai užplombuotas ar iš viso neplombuotas balsadėžes - tokių atvejų 20. Daugiausia pažeidimų registruojama Vilniaus regione.

Šeštadienį „Baltosios pirštinės" sulaukė daugiau nei 10 pranešimų iš piliečių, kurie yra saviizoliacijoje ir iš anksto registravosi balsavimui namuose. Rinkėjai teigia, kad gavo patvirtinimus dėl jų balsavimo namuose, tačiau rinkimų komisijos narių nesulaukė. Šiuos atvejus išnagrinės organizacijos teisininkai ir perduos Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės" yra pirmoji ir vienintelė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje, siekianti užtikrinti skaidrius rinkimus bei stiprinti pilietinę visuomenę.

Seimo rinkimai: iki vidudienio balsavo 13,33 proc. rinkėjų

Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki vidudienio balsavo 13,33 proc, rinkimų teisę turinčių piliečių.

VRK duomenimis, aktyviausiai atlikti pilietinę pareigą į rinkimų apylinkes ėjo Verkių rinkimų apygardos rinkėjai. Čia jau balsavo 19,43 proc. šios apygardos rinkėjų.

Mažiausiai aktyvūs iki vidudienio buvo Sūduvos šiaurinės apygardos rinkėjai. Čia balsavo 10,46 proc. rinkėjų. Neaktyvūs ir Nalšios šiaurinės apygardos rinkėjai -10,69 proc.

Prezidentas: buvau gavęs patikinimą, kad saviizoliacijoje esančių asmenų balsavimui pasirengta gerai

Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo paaiškėjusią informaciją, kad daliai saviizoliacijoje esančių asmenų nebuvo sudarytos sąlygos balsuoti Seimo rinkimuose. Šalies vadovas apgailestauja dėl susidariusios situacijos ir akcentuoja, kad prieš rinkimus buvo gavęs asmeninį Vyriausiosios komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės  patikinimą, kad saviizoliacijoje esančių asmenų balsavimui pasirengta gerai.

„Labai gaila, nes tam ir buvo skirtas mano susitikimas su „Baltųjų pirštinių“ vadove ir su VRK vadove kaip tik šiam klausimui spręsti. Buvo patikinta, kad visos prielaidos tam bus, kad tuo bus pasirūpinta, kad pasirengta gerai“, – po balsavimo teigė G. Nausėda.

„Gaila, kad taip atsitinka ir žmonės, kurie norėjo balsuoti negalėjo to padaryti, tikiuosi, kad tokių klaidų išvengsime ateityje“, – pridūrė jis.

Rinkimuose balsavęs G. Nausėda tikisi geresnio susikalbėjimo

Seimo rinkimuose balsą atidavęs prezidentas G. Nausėda sako, kad iš naujojo parlamento tikisi geresnio susikalbėjimo tarpusavyje ir su kitomis valdžios institucijomis.

Šalies vadovas pasidžiaugė sklandžiu balsavimu ir geru rinkimų apylinkės darbuotojų pasiruošimu bei paragino gyventojus pasinaudoti „demokratijos švente“.

„Tikiuosi geresnio susikalbėjimo tarpusavyje ir susikalbėjimo su kitomis valdžios institucijomis. To labai linkėčiau, nes aš tikiu, kad artimiausi penkeri, septyneri metai Lietuvai gali būti tiesiog puikūs“, – sekmadienį po balsavimo rinkimuose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, puikiai šalies ateičiai yra visos prielaidos.

„Tam yra mūsų puikus bendradarbiavimas ir narystės ES privalumai, daugiametė finansinė perspektyva, gaivinimo fondas. Lietuva gauna didžiules lėšas, belieka tik turėti labai aiškią viziją, strategiją ir pasinaudoti tomis galimybėmis“, – kalbėjo G. Nausėda.

Paklausus, ar balsavo už pokyčius, ar už stabilumą, šalies vadovas atsakė, kad rinkosi ambicijas.

„Aš pasirinkau ambicijas tam, kad mažiau stumdytumės tarpusavyje, mažiau užsipultume vienas kitą asmeniškai, daugiau galvotume apie valstybę – apie žalią, skaitmeninę, socialiai teisingą Lietuvą. Tokia yra gerovės vizija“, – teigė prezidentas.

„Man tikrai bus lengviau kalbėti su politinėmis jėgomis, kurioms nereikės nuo nulio aiškinti, kas yra gerovės valstybė“, – pridūrė G. Nausėda.Paklausus, ar balsavo už pokyčius, ar už stabilumą, šalies vadovas atsakė, kad rinkosi ambicijas.

„Aš pasirinkau ambicijas tam, kad mažiau stumdytumės tarpusavyje, mažiau užsipultume vienas kitą asmeniškai, daugiau galvotume apie valstybę - apie žalią, skaitmeninę, socialiai teisingą Lietuvą. Tokia yra gerovės vizija", - teigė prezidentas.

„Man tikrai bus lengviau kalbėti su politinėmis jėgomis, kurioms nereikės nuo nulio aiškinti, kas yra gerovės valstybė", - pridūrė G. Nausėda.

S. Skvernelis atidavė balsą: pandemija parodė tam tikras stiprybes ir silpnybes

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, sekmadienį atidavęs savo balsą Seimo rinkimuose, tikisi rinkimuose didelio rinkėjų aktyvumo.

„Tikiuosi šiandien didelio aktyvumo, norisi, kad būtų kuo daugiau žmonių, nes balsavimas tikrai saugus, niekas niekam negresia, atlikime savo konstitucinę teisę ir pareigą, tada galėsime sakyti, kad esame arti to, ką išsirinkome. (...) Norisi, kad būtų darbų tęstinumas. Tam tikrų krizių metu parodome, ko yra verta valdžia. Esame sudėtingoje situacijoje ir šiandien“, – žurnalistams teigė premjeras S. Skvernelis.

„Taip jau sutapo, kad mūsų ciklą vainikavo tam tikras valstybinis egzaminas – pandemija, kuri parodė tam tikras stiprybes ir silpnybes. Turime šalies ekonomiką, kuri ir mažiausiai nukentėjo pandemijos metu, ir greičiausiai atsigavo. (...) Kita vertus, tuo pačiu apnuogino tam tikras problemas ir darbus, kuriuos reikės naujai Vyriausybei daryti iškart po rinkimų“, – tęsė S. Skvernelis.

Tai, kad daliai saviizoliacijoje esančių žmonių nepavyko balsuoti, iš dalies yra ir VRK atsakomybė, sako S. Skvernelis. Vis dėlto, anot jo, rinkimai pandemijos akivaizdoje vyksta pirmą kartą, todėl klaidų gali pasitaikyti.

„Reikia įvertinti aplinkybes, kad tokius rinkimus turime, tikiuosi, pirmą ir paskutinį kartą. Tam tikri niuansai, kurie balsavimo metu paaiškėjo, ypatingai šis laikotarpis, kada žmonės į izoliaciją pateko tuo metu, kai nebebuvo galima registruotis. Čia yra spraga, VRK turėjo irgi apie tai pagalvoti, net jei būtų reikalinga, ir įstatymo pakeitimai, buvo galima ir neeilinę sesiją daryti, spręsti tuos klausimus. Deja, turbūt klaidų išvengti nepavyks, nes rinkimai tokie pirmą kartą šalyje“, – teigė premjeras.

Premjeras pridūrė, kad centro kairės politinės jėgos po rinkimų turėtų vienytis.

„Noriu tikėtis, kad tokia ar panaši (koalicija – ELTA) galėtų būti. Kalbant apie valstybės ateitį, centro, centro kairės politinės jėgos turėtų susivienyti ir tęsti tą kryptį, kuri buvo ketverius metus“, – teigė premjeras.

Seimo rinkimų rezultatų gali tekti palaukti ilgiau nei įprasta

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, sekmadienį prasidėjusių Seimo rinkimų rezultatų gali tekti palaukti šiek tiek ilgiau. Dėl rinkėjų aktyvumo bei balsavusių iš anksto gausos, suskaičiuoti balsus, tvirtina VRK vadovė, gali užtrukti.

„Pirmieji rezultatai nebus gauti taip greitai, kadangi matome, jog yra ir didelis rinkėjų aktyvumas, yra daug balsuojančių. Balsų skaičiavimas užtruks ir dėl tos priežasties, kad mes turime didelį rinkėjų aktyvumą balsuojant iš anksto. Balsuojama iš anksto yra išankstinio balsavimo vokais ir jų skaičiavimas labai ilgai užtrunka“, – sekmadienį VRK surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Matjošaitytė.

„Kitas dalykas, mes turime ir daugiamandačių apygardos biuletenį: ten yra reitingavimas, o reitingo balsų skaičiavimas taip pat gerokai užtrunka. Tai iš karto prašome visų kantrybės, rinkimų rezultatai nebus skelbiami taip greitai“, - sakė ji, kartu paragindama rinkimų rezultatus skaičiuoti atsakingai,

„Tai nėra lenktynės. Svarbiausia korektiškai, teisingai suskaičiuoti rinkimų rezultatus“, – apibendrino ji.

VRK gavo kelias dešimtis pranešimų dėl neleistinos agitacijos

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė teigia, kad VRK yra gavusi kelias dešimtis pranešimų apie agitacijos draudimo laikotarpiu vykdomą neleistiną agitaciją. Pasak jos, daugiausiai pranešimų buvo susiję su agitacija socialiniuose tinkluose.

„Kai kuriose (feisbuko – ELTA) grupėse buvo skelbiami agitacinio turinio įrašai. Tai galbūt šie rinkimai išsiskiria tuo, kad ankstesniais metais socialinių tinklų paskirų vartotojai dalindavosi įrašais savo paskyrose, dabar tam tikri įrašai atsiranda uždarose grupėse, grupėse, kur atitinkamai susirenka tam tikra auditorija“, – VRK spaudos konferencijoje sakė L Matjošaitytė

VRK pirmininkė teigia, kad taip pat buvo gauta pranešimų apie agitaciją ant transporto priemonių.

„Vienas iš gautų pranešimų buvo, kad prie Vilniaus geležinkelio stoties yra automobilis, ant kurio yra daugybė rinkimų agitacijos, Kreipėmės į policijos pareigūnus, ta agitacija pasitvirtino, agitacija buvo fiksuota“, – pavyzdį pateikė ji.

L. Matjošaitytė taip pat informavo, kad yra gauta pranešimų dėl lauko reklamos, agitacinių pranešimų siuntimo per telefono programėles, agitacijos pašto dėžutėse ir t.t. Visgi, pasak jos, ne visi pranešimai pasitvirtino.

„Atkreipsiu visų dėmesį, kad agitacija, paskelbta iki agitacijos draudimo laikotarpio pradžios, yra galima ir nebūtina jos pašalinti. Kalbant ir apie įvairius stendus išorinės politinės reklamos, ar kitus įrašus socialiniuose tinkluose, jeigu jie paskelbti iki agitacijos draudimo laikotarpio pradžios, tai yra iki penktadienio pirmos valandos nakties“, – sakė ji.

VRK pirmininkė primena, kad agitacijos draudimas tęsiasi iki sekmadienio 20 val. vakaro.

L. Matjošaitytė taip pat pranešė apie pradėtus kelis ikiteisminius tyrimus dėl perkamų rinkėjų balsų ir kitų šiurkščių pažeidimų.

„VRK taip pat gavo informaciją iš policijos pareigūnų, kaip žinia, yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, daugiausiai policijos pareigūnai gauna pranešimus apie tai, kad asocialūs asmenys yra vežami, vykdomas galimai pavėžėjimas, yra dingęs yra rinkiminis plakatas, parduotuvėje perkami rinkėjų balsai ir pan.“, – pranešė ji.

Iki 11 val. balsavo 9,51 proc. rinkėjų

Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 11 val. balsavo 9,51 proc, rinkimų teisę turinčių piliečių. 2016-aisiais tokiu laiku buvo balsavę 9,07 proc. rinkėjų.

VRK apie rinkimus Pasaulio lietuvių vienmandatėje: balsuojančiųjų yra nemažai

VRK pirmininkė L. Matjošaitytė informuoja apie nemažą užsienyje balsuojančių Lietuvos piliečių skaičių.

„Šiais metais mes turime išskirtinę situaciją, kai yra įsteigta Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda. Komisijos duomenimis, jau yra pažymėta, kad ambasadoje Jungtinėje Karalystėje balsavo beveik 11 tūkst. rinkėjų, ambasadoje Norvegijos karalystėje – 2400, ambasadoje Vokietijos Federacijoje – 1900, ambasadoje Airijoje beveik 1900, ambasadoje Belgijoje – kiek daugiau nei 1000“, – sekmadienį surengtoje VRK spaudos konferencijoje teigė L. Matjošaitytė.

„Matome, kad balsuojančių užsienyje skaičius yra nemažas ir, tikėtina, tas skaičius dar pasikeis. Šiandien didžiosiose atstovybėse yra organizuojamas balsavimas gyvai“, – pridūrė VRK vadovė.

Pakruojo rajone sulaikyta girta apylinkės darbuotoja

Policijos pareigūnai Pakruojo rajone už administracinį nusižengimą nubaudė rinkiminės apylinkės darbuotoją.

Kaip praneša Policijos departamentas, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, apie 1 val., Pakruojo rajono Degėsių kaime, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams atvykus patikrinti rinkiminės apylinkės, rastas praviras langas, veikianti apsaugos signalizacija.

Į vietą automobiliu atvyko neblaivi (0,9 prom.) rinkiminės apylinkės darbuotoja (g. 1957 m.), kuriai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Pažeidimų nenustatyta.

V. Adamkus: balsavau už stabilumą

Sekmadienį priešpiet Seimo rinkimuose balsavęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad balsavo už stabilumą. Pasak jo, pasirinko sąrašą, kuris, jo nuomone, geriausiai atstovautų Lietuvos žmonių gerovę.

"Pasirinkau, mano vertinimu, geriausius kandidatus, kurie geriausiai atstovautų Lietuvos žmonių gerovę ir tuo pačiu valstybės saugumą. Pasirinkau sąrašą, kuriame, mano nuomone, buvo daugiausiai tinkamiausių žmonių iš kurių aš galiu pasirinkti. Už tuos ir balsavau“, – teigė jis.

„Už stabilumą, kadangi tas yra reikalinga šiuo metu, nes Lietuvai iškyla įvairių ir daug svarbių vidaus problemų. Taip pat negalima vengti ir užsienio (problemų. – ELTA), kurios taip pat susidaro aplink, ypatingai iš aplinkinių valstybių“, –teigė jis.

Prezidentas viliasi, kad naujasis Seimas dirbs žmonių gerovei.

„Tikiuosi, daugiau nuoširdaus darbo, kad, pirmiausia, rūpintųsi žmonių gerovę, o ne savo asmeniniais reikalais“, – teigė jis.

A. Adamkus patvirtino, kad pasirinkęs sąrašą, jį dar reitingavo.

Balsuoti prezidentas V. Adamkus atvyko be žmonos Almos. Ji balsavo namuose.

„Vakar balsavo namuose, nes jos sveikatos stovis yra toks, kad geriau ji būtų namuose. Bendrai pasakius nieko nėra kritiško, bet geriau, dėl šventos ramybės, ji balsavo namuose“, – sakė V. Adamkus.

Iki 10 val. balsavo 5,91 proc. rinkėjų

Lietuvoje vykstančiuose Seimo rinkimuose iki 10 val. balsavo 5,91 proc, rinkimų teisę turinčių piliečių. 2016-aisiasis iki 10 val. buvo balsavę 4,8 proc. rinkėjų.

Dėl rinkimų balsavimo pažeidimų pradėti du ikiteisminiai tyrimai

Nuo spalio 5 d. 7 val., kuomet prasidėjo Seimo rinkimų išankstinis balsavimas, iki spalio 11-osios, pagrindinės balsavimo dienos, 7 val. policija gavo 50 pranešimų, susijusių su Seimo rinkimais.

Kaip praneša Policijos departamentas, per šį laikotarpį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.

Pasibaigus balsavimui namuose, organizacija „Baltosios pirštinės" praneša sulaukusi daugiau nei 10 pranešimų iš piliečių, kurie yra saviizoliacijoje ir iš anksto registravosi balsavimui namuose. Rinkėjai teigia, kad gavo patvirtinimus dėl jų balsavimo namuose, tačiau rinkimų komisijos narių taip ir nesulaukė.

VRK kviečia rinkėjus būti pilietiškus ir einant balsuoti saugoti ne tik save, bet ir kitus

Sekmadienį vykstančiuose Seimo rinkimuose VRK prašo visų balsuoti atvykusių rinkėjų būti pilietiškiems. Komisija ragina eilėse prie balsavimo vietų praleisti vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, besilaukiančias moteris, balsuoti atėjusius tėvus su kūdikiais ir mažais vaikais.

„Matydami, kaip atsakingai rinkėjai laikėsi tvarkos išankstinio balsavimo metu, labai tikimės, kad ir sekmadienį balsuoti atėję žmonės taip pat rodys gražų pilietiškumo pavyzdį ir saugos ne tik save, bet ir kitus, - kalbėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

VRK taip pat pataria į balsavimo patalpą nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja rinkimuose, atvykus į balsavimo vietas nesibūriuoti bei laikytis saugaus atstumo nuo rinkimų komisijų narių ir kitų rinkėjų.

Rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą, dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

Pagrindinę rinkimų dieną – spalio 11-ąją rinkėjai gali balsuoti savo rinkimų apylinkėje arba bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje, kurios darbą pradėję 7 val. ryto, balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro.

Iki 9 val. balsavo 3,14 proc. rinkėjų

Seimo rinkimuose iki 9 val. balsavo 3,14 proc, rinkimų teisę turinčių piliečių.

VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes ryto valandomis atėjo Verkių rinkimų apygardos rinkėjai. Čia jau balsavo 6,85 proc. šios apygardos rinkėjų.

Mažiausiai aktyvūs iki 9 val. buvo Kaišiadorių-Elektrėnų bei Sūduvos šiaurinės apygardų rinkėjai. Čia atitinkamai balsavo 1,94 ir 1,77 proc. rinkėjų

Statistika

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Rinkimų naujovės

Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turi savo vienmandatę rinkimų apygardą.

Per šiuos rinkimus yra ir daugiau rinkimų tvarkos pasikeitimų. Nuo dviejų iki keturių dienų – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – pailgėjo balsavimo iš anksto dienų skaičius. Balsuoti namuose galėjo ne tik neįgalieji, bet ir neįgaliuosius namuose slaugantys ar juos prižiūrintys asmenys. Taip pat balsuoti namuose galėjo dėl paskelbtos specialios situacijos saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose.

Kadangi šiemet rinkimai vyksta siaučiant koronaviruso pandemijai, einant balsuoti reikia pasiimti ne tik asmens dokumentą, bet ir imtis atsargos priemonių – dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

Pamiršusiems atsinešti rašymo priemones balsavimo vietoje bus suteikiamos daugkartinės, kurias rinkimų komisijų nariai reguliariai dezinfekuos.

Laimėjimo aritmetika

Kaip numato Seimo rinkimų įstatymas, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 procentai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.