1 nuotr.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nuotolinio susitikimo metu su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriksu ir Estijos kolega Kalle Laanetu rotacijos būdu iš Latvijos perėmė pirmininkavimą Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimui 2021 metais ir pristatė Lietuvos prioritetus saugumo ir gynybos bendradarbiavimo srityje.
Baltijos šalių gynybos ministerijos tęs ir skatins glaudų Baltijos šalių koordinavimąsi ir bendradarbiavimą gynybos politikos srityje.
„Trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas yra matomas didesniais formatais, tokiais kaip NATO, ES, bendradarbiavimas su JAV. Kalbėdami vienu balsu, galime pasiekti geresnių ir mums palankesnių rezultatų, užtikrinti atgrasymo efektyvumą, tiek tarpusavio, tiek sąjungininkų paramą“, – sakė ministras A. Anušauskas.
Ministras pabrėžė, kad Lietuva didelį dėmesį skirs pajėgumų, ypač regioninės oro gynybos, Jūrinės situacijos suvokimo pajėgumo, Specialiųjų operacijų pajėgų stiprinimui, siekiant tvirto atgrasymo tęstinumo bei gynybos stiprinimo.
Baltijos šalių ministrai pabrėžė bendradarbiavimo su nauja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija svarbą bei koordinavo pozicijas artėjančiame NATO gynybos ministrų susitikime šį mėnesį.
Aktyviausiai Baltijos valstybės bendradarbiauja bendro karininkų rengimo Baltijos gynybos koledže, NATO oro policijos, karinių jūrų pajėgų, bendrų pratybų srityse. Taip pat vykdomas pajėgumų planavimo sinchronizavimas, koordinuojami bendri įsigijimai, rengiamos bendros pratybos, mokymai, seminarai, bendradarbiauja atskiros karinės pajėgos.
Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų bei kariuomenių vadų ir jungtinių štabų viršininkų susitikimai. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai bei įvairaus lygio ekspertai.
2021 m. Baltijos šalių bendradarbiavimui pirmininkauja Lietuva, 2022 m. pirmininkaus Estija, 2023 m. – Latvija.
Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas
Visuomenės informavimo skyrius
