Sekmadienio rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotos Šv. Mišios.

Likus minutei iki vidudienio susikaupta Tylos minutei pilietinėje akcijoje pagerbiant okupacijos aukas.

Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje pakelta Valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, profesorius Vytautas Landsbergis, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, parlamentarai.

"Jei žaliuojančiam medžiui nuskintume žiedus ir nulaužytume šakas, medis žūtų. Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuvos medis žydėjo, bet neteisėta teisė ir teisėtvarka, kilusi iš Molotovo-Ribentropo pakto, mūsų tautos žiedą ėmė naikinti, žeminti, purvinti. Be tautos žiedo ir šakų neliko nacionalinio saugumo, užvaldyta buvo valstybė, Lietuvos medis turėjo nudžiūti.

Turėjo nudžiūti, tačiau... „Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad Tu - šventovė. Todėl, kad Tu - Tėvynė." Šiandien mes turime Lietuvos Respublikos pilietybę, turime savo valstybę Lietuvą, ją puoselėjame, didžiuojamės ja ir nebeleidžiame „laužyti". Šiemet minime iškilmingas ir prasmingas sukaktis. Praėjo šimtmetis nuo pirmųjų, visų piliečių lygiomis teisėmis, rinkimų į Steigiamąjį Seimą, kuris paskelbė Lietuvos Respubliką. Praėjo trys dešimtmečiai nuo tada, kai Lietuva savo Nepriklausomybę atkūrė", - sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis sostinės Nepriklausomybės aikštėje vykusioje Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje.

Po vėliavos pakėlimo okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje.

„Birželio vidurys mūsų istorinėje atmintyje pažymėtas tamsiomis spalvomis, prieš 80 metų įvykdyta sovietinė okupacija atnešė Lietuvai sisteminį gyventojų naikinimą. Šiandien minime 79-ąsias masinių trėmimų metines. Su giliu liūdesiu ir gėla prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, kurie buvo jėga atplėšti nuo savo šaknų, sugrūsti į gyvulinius vagonus ir išbarstyti Sibiro platybėse. Pirmasis trėmimas kartu buvo ir skaudžiausias: masinis teroras nubraukė paskutines iliuzijas dėl okupantų valdžios ketinimų. Okupantų nusikaltimai paliko mums gilių, iki šiol neužgijusių žaizdų", - prie Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus sakė valstybės vadovas G. Nausėda.

Prezidento teigimu, trėmimai buvo visų Lietuvoje gyvenusių žmonių tragedija. „Skaudu matyti dabartinės Rusijos valdžios pastangas užmiršti, paneigti ir suklastoti istoriją. (...) Tremtinių ir jų artimųjų patirtis ne tik teikė skausmą, bet ir skatino nepasiduoti. Istorinės skriaudos atminimas grindė kelią nepriklausomos Lietuvos atkūrimui. Šiai svajonei išsipildžius, mūsų pareiga užtikrinti, kad istorinės tragedijos nesikartotų naujais pavidalais", - sakė Lietuvos vadovas.

12.30 val. šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus prasidėjo istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok". Skaitymus pradėjo prezidentas G. Nausėda su žmona D. Nausėdiene, juos tęsė Seimo pirmininkas V. Pranckietis, ministras pirmininkas S. Skvernelis, prezidentė D. Grybauskaitė, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos pagerbtos ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.

Birželio 15-ąją, pirmadienį, bus dedama gėlių prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.

Ūtos kaime, Varėnos rajone, bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas, bus padėta gėlių ant A. Barausko kapo Perlojos kapinėse.

Birželio 16-ąją, antradienį, okupacijos ir genocido aukos bus pagerbtos Seimo posėdžių salėje.

Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus - kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940-1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.

Pagerbiamas sovietų okupacijos metu žuvusių ir nukankintų Lietuvos piliečių atminimas

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, kariai pagerbė sovietų okupacijos metu žuvusių ir nukankintų Lietuvos piliečių atminimą. Minėjimo renginiais prisimenami įvykiai, lėmę prievartinį Lietuvos valstybingumo raidos sustabdymą ir brutalų tautos naikinimą, – 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėta Lietuvos Respublikos okupacija ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto jos įvykdyti pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą – į atokias šiaurines teritorijas, į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Iš ryto Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos Šv. Mišios, o likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val. tylos minute pagerbtos okupacijos aukų kančios ir atminimas – pilietinė akcija „Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą“. Vidudienį, 12.00 val. Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Vėliau, 12.20 val., prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje prasidėjo Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Gėlių dėjimas prie Tremtinių aukuro, paminklo „Lapteviečiams atminti“, buvusių KGB rūmų memorialinės lentos 1945–1947 m. aukoms atminti, kryžiaus Laisvės gynėjams ir 1863 m. sukilimo dalyviams atminti Lukiškių aikštėje, kenotafų okupacijų aukoms atminti Naujųjų Rasų kapinėse, Tuskulėnų rimties parko koplyčioje-kolumbariume.

Šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje 12.30 val. Istorinės atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaitymus, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai, pradėjo Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiemet jie vykdomi ir internetu, kartu dalyvauja ir užsienio lietuviai.

Vėliau, 14 val,. buvo pagerbtos okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. 1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtiniai buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia ištrauką iš spektaklio ,,Ledo vaikai“ atliks aktorė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė Birutė Mar.

Birželio 15 d. tęsis minėjimo renginiai ir 10 val. prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse bus padedamos gėlės. Taip pat pagerbiant pirmąją sovietų okupacijos ir invazijos auką – Ūtos pasienio baro viršininką Aleksandrą Barauską, jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone 9 val. rengiama atminimo ceremonija. Gėlių bus padėta ir ant jo kapo Perlojos kapinėse, o 10 val. bus aukojamos Šv. Mišios Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Vytauto g. 196, Senosios Varėnos k.).

Birželio 14-15 d. Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyksta visoje Lietuvoje.

Birželio 15 d. minėsime Lietuvos okupacijos 80-ąsias metines. Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą, atspindinčią sovietinės okupacijos ir aneksijos procesus:

Lietuvos ypatingasis archyvas (Lithuanian Special Archives)

1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1952 m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje.

Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.)

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą – Okupacijos ir genocido diena. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių.