Užsienio reikalų bei Krašto apsaugos ministerijos kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis Seime palaikytų idėją į tarptautines misijas išsiųsti daugiau karių. Iš jų - į vieną naują. O į vieną seną papildomai siųsti 39-is mūsiškius.
Nauja misija
Teikiamų projektų, kuriems Seimas vakar po pateikimo pritarė, tikslas - nustatyti teisinį pagrindą ir maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių (iki 20) dalyvauti naujoje ES karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI" ir padidinti nustatytą maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, siunčiamų dalyvauti NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, skaičių nuo 11 iki 50.
Šiemet kovo 31 d. ES Taryba nutraukė ES karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje ir nusprendė pradėti naują karinę operaciją Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI". Jos pagrindinis tikslas - užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais tarptautinės operacijos ir interesų rajone, laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos ir vėlesnių rezoliucijų dėl ginklų embargo Libijai. Be to, operacija padedama įgyvendinti Jungtinių Tautų priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtam naftos eksportui iš Libijos, plėtoti Libijos pakrančių apsaugos pajėgų ir karinių jūrų pajėgų pajėgumus ir rengti jų mokymą teisėsaugos užduočių jūroje klausimais, ardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų verslo modelį, vadovaujantis taikytina tarptautine teise.
Irake NATO pajėgos, pasirodo, kuria efektyvesnes Irako saugumo pajėgas. Lietuvos kariai NATO karinio mokymo operacijoje Irake dalyvauja nuo 2019 m. pradžios. Šį spalį vadovaujančios šalies NATO karinio mokymo operacijoje Irake vaidmenį ateinantiems dvejiems metams perims Danija. Krašto apsaugos ministerija yra gavusi Danijos kolegų prašymą skirti apie 32 karių pajėgų apsaugos būrį į Danijos apsaugos kuopą Bagdade. Lietuvos pajėgų apsaugos būrys kovinėse operacijose nedalyvaus. Pagrindinė jo užduotis - užtikrinti Irako sostinėje esančios NATO karinės mokymo operacijos Irake vadavietės bazės vidaus apsaugą, taip pat jos personalo eskortavimą ir apsaugą Bagdado mieste.
Truputį aiškiau
Paaiškinimai labai aptakūs. Ką paprastai mūsų kariai veikdavo, veikia ir veiks tarptautinėse misijose? Buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Vakaro žinioms" paaiškino kiek paprasčiau.
„Viduržemio jūroje kariai tarnaus laivų apžiūros grupėse ir žiūrės, kas ką plukdo - ar grūdus, ar šaudmenis, ar ginklus. O karininkai bus štabe ir organizuos darbą. Sakyčiau, teisinga ir reikalinga operacija siekiant sumažinti kraujo praliejimą. Irake mūsų kariai dirbs kaip apsaugininkai ir dar apmokys vietos karius", - paaiškino J.Olekas.
Vietos kariai apmokomi ne vieną dešimtmetį. Kodėl vis neišmoksta?
„Mes savo karius mokome 30 metų. Kiekvieną kartą ateina nauji kariai, kuriuos reikia naujai apmokyti. Taip ir Irako karius reikia apmokyti", - sakė eksministras.
Kodėl irakiečių negali apmokyti patys jau anksčiau apmokyti Irako kariai? Pasirodo, jų neužtenka, todėl reikia pagalbos iš šalies.
„Be to, pranašu savame kieme nebūsi. Kai atvyksta iš tokių garbių NATO šalių kaip Lietuva, yra didesnis autoritetas ir apmokymai sekasi geriau", - sakė J.Olekas.
Anot jo, tarptautinės misijos nesuryja daug pinigų - tik apie 1 proc. viso krašto apsaugai skiriamo finansavimo.
Kaip namie, tik pavojingiau
Prieš dešimtmetį Afganistane tarnavęs Andrius Perkūnas „Vakaro žinioms" sakė, kad kariai užsienyje uždirba tiek pat, kiek ir Lietuvoje, tačiau gauna priedus už papildomas grėsmes. Karių dienos darbotvarkė Afganistane beveik nesiskiria nuo darbotvarkės Lietuvoje.
„Tik tiek, kad pavojus visą laiką buvo. Tiesa, pašaudyti neteko, tačiau visada buvo papildomos grėsmės. Mūsų tikslas buvo apsaugoti oro uostus, miestelius nuo Talibano, kad būtų saugesnė aplinka investuotojams, nes patys to negalėjo užtikrinti. Darbotvarkė būdavo įvairi: budėjimas, higiena, pusryčiai, dienos plano vykdymas ir t.t. Kadangi buvau ne karinėje operacijoje, darbotvarkės beveik nesiskyrė nuo buvusių Lietuvoje, tik tarnavome pavojingesnėmis sąlygomis. Visą laiką buvome parengtyje. Išėjus iš bazės teritorijos buvo būtina apsiginkluoti, apsirengti neperšaunamas liemenes ir t.t. Bazės viduje to nereikėjo, kad galėtume pailsėti", - sakė A.Perkūnas.
Anot jo, į misijas kariai siunčiami įsakymu. Atsisakyti galima, tačiau reikia itin svarių priežasčių. Beje atsisakyti nelabai kas ir nori, nes užsienyje galima užsidirbti keliskart daugiau nei Lietuvoje. Aišku, rizikuojant sveikata ir gyvybe.
Solidūs priedai
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viešųjų ryšių karininkas kpt. Andrius Dilda „Vakaro žinioms" paaiškino, kad karių tarnybos apmokėjimas tarptautinėse operacijose yra nustatytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme.
Toks papildomas apmokėjimas taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 7,76 iki 15,52 bazinio dydžio (nuo 2020 m. bazinis dydis - 176 eurai) kompensacija. Kitaip tariant, kompensacija siekia nuo 1366 iki 2732 eurų.
Viską apmoka
„Pvz., profesinės karo tarnybos seržanto, atliekančio tarnybą Afganistane, ir tokio paties laipsnio kario tarnybą atliekančio Malyje, atlyginimas skirtųsi tik kiek daugiau nei 100 eurų. Šių kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį taip pat mokama 0,16 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti.
Kariams, besirengiantiems tarptautinei operacijai, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, jei nėra galimybės karius aprūpinti maistu, jiems išmokama ne didesnė negu Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija", - atskleidė A.Dilda.
***
Faktai
KAM skelbia, kad šiuo metu apie 128 Lietuvos kariai ir krašto apsaugos sistemos tarnautojai tarnauja tarptautinėse operacijose bei misijose. Daugiausiai - 49 - dalyvauja Jungtinių Tautų operacijoje MINUSMA. Ji pradėta 2013 m., kai šiaurinį Malio regioną užgrobė „Al Qaeda". Po 2015 m. lapkritį įvykdyto teroristinio išpuolio Paryžiuje nuspręsta į ją deleguoti ir Lietuvos karių. 40 mūsiškių dalyvauja NATO operacijoje Afganistano Islamo Respublikoje „Tvirta parama", karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje - 30, kitur mūsiškių yra vos po keletą.
Istorija
Lietuva tarptautinėse karinėse misijose dalyvauja nuo 1994 m. Tais metais Lietuvos karių būrys išvyko į pirmąją tarptautinę taikos palaikymo misiją - Kroatijoje. 1996 m. Lietuvos kariai pradėjo dalyvauti NATO taikos įgyvendinimo pajėgų operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. 2005 m. Lietuva pradėjo vadovauti Afganistano Goro provincijos atstatymo grupei. 2013 m. pirmą kartą dalyvavo (operacija ATALANTA) Karinių jūrų pajėgų vienetas - į tarptautines operacijas įtrauktos visos Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšys. 2017 m. - rekordinis mūsų karių skaičius Jungtinių Tautų operacijoje: 39 kariai Malyje. 2019 m. sumuštas rekordas - Lietuva dalyvavo net 11-oje tarptautinių operacijų.
Nepaisydama COVID-19 pandemijos, Lietuva nepriėmė sprendimo grąžinti karius iš tarptautinių operacijų. Karių skaičius net padidėjo - į Jungtinių Tautų operaciją Malyje liepą papildomai išvyko 10 karių.
Lietuva tarptautinėse operacijose neteko dviejų karių - vyr. ltn. Normundo Valterio (1996 m. Bosnijoje ir Hercegovinoje) ir srž. Artūro Jarmalavičiaus (2008 m. Afganistane).