respublika.lt

Lietuva - ant išnykimo ribos? su prietrankos Vito TOMKAUS trigrašiu (76)

2021 sausio 23 06:30:19
Justina GAFUROVA

Kol kasdien skaičiuojame, kiek žmonių susirgo koronavirusu, po truputį pamirštame svarbiausias problemas, kurių atidėti negalima. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva traukiasi taip sparčiai, kad greitai galime būti ištrinti iš žemėlapio. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį mūsų gyventojų sumažėjo ketvirtadaliu, o žmonių miršta daugiau nei gimsta.

×
nuotr. 1 nuotr.
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuva traukiasi taip sparčiai, kad greitai galime būti ištrinti iš žemėlapio. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Kurti planus mokame puikiai

Naujausia Lietuvos demografinė apžvalga rodo, kad 2020 m. Lietuvoje mirė 18,9 tūkst. žmonių daugiau nei gimė. O pensinio amžiaus žmonių tik daugėja.

Prasta Lietuvos demografinė padėtis niekam ne naujiena. Dar 2004 m. tuometė Vyriausybės, kuriai vadovavo premjeras Algirdas Brazauskas, patvirtino Nacionalinę demografinės (gyventojų) politikos strategiją. Joje buvo numatytas toks pagrindinis tikslas - užtikrinti kartų kaitą ir kurti teisines, socialines, ekonomines sąlygas, stiprinančias šeimas ir užtikrinančias visavertį jų funkcionavimą. Šiam tikslui pasiekti buvo numatyti tokie uždaviniai: didinti jaunimo užimtumą, plėtoti lanksčias užimtumo formas; sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas; gerinti vaikų priežiūros ir ugdymo paslaugas; ugdyti šeimos narių gebėjimus įveikti psichologines ir socialines problemas; plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus; mažinti šeimų skurdą ir socialinę atskirtį ir pan.

Panašūs tikslai atkartoti ir jau 2018 m. patvirtintoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategijoje. Tačiau kad ir kiek planų ar strategijų tvirtintų valdžia, situacija negerėja arba gerėja nežymiai. Skurdo rizikos lygis 2019 m. šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. 2019 m. apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Auklę sau leisti galėjo reta šeima, vidutiniškai pusė gyventojų būstą įsigyja tik su būsto paskola visam gyvenimui, o Vilniuje per 30 metų pastatyti vos du normalūs darželiai vaikams.

Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad aiškiausią ir didžiausią pozityvų efektą gimstamumui turi šeimos politikos priemonės, gerinančios darbo ir šeimos derinimo sąlygas bei išmokos vaikams iki pilnametystės.

Priemonės nedavė rezultatų

„Vakaro žinių" kalbinta Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Rima Baškienė pripažino, kad gimstamumas Lietuvoje nedidėja taip, kaip tikėjosi valdžia: „Akivaizdu, kad visos priemonės, kurios iki šiol buvo įvestos, situacijos nepagerino taip, kaip mes tikėjomės. Deja, gimstamumo šuolio, nematome." Ji sako, kad dabartinio Seimo uždavinys sprendžiant demografijos problemą - išlaikyti praėjusios kadencijos pradėtą politiką: „Nepaisant pandemijos sunkumų, darbai turi būti tęsiami. Tai yra nemokamas maitinimas, vaiko pinigai, lengvatos pirmo būsto įsigijimui regionuose. Prieš kelerius metus to iš viso nebuvo. Emigracijos mažinimui reikalinga verslo plėtra. Valstybė turi užtikrinti, kad tėvai turėtų darbus ir uždirbtų. Tai gali padėti stabdyti emigraciją ir kartu didinti Lietuvos gyventojų skaičių."

R.Baškienė sako, kad nereikėtų iš karto atmesti net ir viešai nuskambėjusių siūlymų skirti po 10 tūkst. eurų kiekvienam gimusiam vaikui ar kiekvienai iš emigracijos grįžusiai šeimai: „10 tūkst. kiekvienai šeimai valstybė šiandien skirti negali. Kartu situacija prašosi ir kardinalių sprendimų. Turime galvoti žingsnius į priekį ir numatyti, kas mūsų laukia po dešimties ar dvidešimties metų. Skatinimo priemonių gali imtis ir savivaldybės. Net verslas gali prisidėti šeimoms įsigyjant būstą. Šiandien tų priemonių dar nepakanka, bet turime svarstyti, kaip galime kuo įmanoma daugiau išplėsti paramą šeimoms ir gimstantiems vaikams."

Sunaikinome šeimos prestižą

Buvęs ilgametis Seimo narys ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys „Vakaro žinioms" sakė, kad visų buvusių valdžių atstovai turėtų prisiimti atsakomybę, kad per trisdešimt metų taip ir nepavyko pagerinti demografinės situacijos. Vien pinigų tam neužtenka. Didžiulį dėmesį reikia skirti šeimos prestižo kėlimui. „Vaikai gimsta šeimose. Kuo jos tvirtesnės, tuo didesnis gimstamumas. Praėjusių metų skaičiai tai iliustruoja - per metus dėl mažo gimstamumo prarandame tiek žmonių, kiek gyvena viename miestelyje.

Mes tik praėjusioje kadencijoje sugebėjome priimti Šeimos stiprinimo įstatymą. Mokyklose nekalbama su vaikais apie šeimos stiprinimą, o kalame jaunimui į galvą, kad šeimą galima sukurti tarp dviejų vyrų ar dviejų moterų. Tokios šeimos gimstamumo nepagerins.

Šeima tapo nemadingu dalyku. Net ir šalyse, kurios socialiam stiprinimui skiria daug lėšų, demografinė situacija prastėja. Tai rodo, kad finansų neužtenka. Turime atstatyti šeimos prestižą. Deja, partnerystės įstatymas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas - yra kelias priešinga kryptimi. Tokios kvailystės griauna mūsų demografinę situaciją. Liberalios politikos atstovams nelabai rūpi Tautos išlikimo politika. Jiems svarbu „biznis" ir akcijos", - sako R.J.Dagys.

Situaciją komentuoja Nacionalinės šeimos tarybos narė Jolanta LIPKEVIČIENĖ:

Šeima Lietuvoje šiandien nesijaučia saugi. Su tėvais nederinamos švietimo programos ir lytinis ugdymas, kuris dėstomas mokyklose. Ugdymo įstaigose, nors ir aukšti akademiniai rodikliai, retai kur mikroklimatas yra geras. O pasirinkimo galimybių mažai, nes jas riboja šeimos finansinės galimybės, logistika.

Taip pat gimstamumą veikia nestabilūs vyro ir žmonos santykiai. Pagalbos, kaip sustiprinti šiuos santykius, deja, yra minimaliai. Tai lemia didelius skyrybų skaičius. Tuo pačiu metu stebime, kaip reklamuojamas laisvas gyvenimas, keičiant partnerius. Deja, turint daugiau partnerių, dažniausiai šeimos pagausėjimas neplanuojamas.

Taip pat labai svarbi būsto problema. Šiuo metu situacija yra tokia, kad būstas šeimai skiriamas tik tuomet, kai ji dažniausiai jau skendi ūmioje krizėje. Dažniausiai tokios šeimos apgyvendinamos vienos šalia kitų ir taip dingsta motyvacija stotis ant kojų.

Manau, kad būsto problemos sprendimų šeimos laukia labiausiai. Yra šalių, kuriose būsto paskolos dydis priklauso nuo turimų vaikų skaičiaus. Jeigu paskolą ima jauna šeima, gimus pirmam vaikui, laikinai atidedami mokėjimai, gimus antram vaikui - įmokos sumažinamos. O gimus trečiam ir daugiau vaikų šeima atleidžiama nuo paskolos mokėjimo. Tai yra realios šeimos politikos pavyzdys. Lietuvoje sunku suskaičiuoti, kiek šeimos verslų karantino metu buvo uždaryti, nes valstybės parama orientuota į monopolininkus.

Be to, Lietuvoje į šeimas, turinčias daugiau vaikų, žiūrima žeminančiai. Juk „daugiavaikė mama" yra neigiamą atspalvį turinti frazė. Dažnai mamoms, besilaukiančioms trečio ar ketvirto vaiko, tenka išgirsti aplinkinių ir net giminaičių nusistebėjimus, o medikai drįsta pasiūlyti abortą.

Visos šios problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai. Neužtenka vienkartinių išmokų, kad ir kokios jos didelės būtų. Reikalingi kompleksiniai sprendimai ir pagalba šeimai, kad ji jaustųsi saugi. Deja, šiandien, šeimos stiprinimo klausimais dirbančios organizacijos patiria milžinišką spaudimą, kuris dažniausiai yra finansuojamas suinteresuotų grupių.

Neseniai Lietuvoje įsteigta Nacionalinė šeimos taryba taip pat turėjo atlaikyti nemažai puolimo. Kaip bus leidžiama jai dirbti, dar neaišku.

Nuolatinis gyventojų Lietuvoje skaičius 1990-2020:

Paveikslo šaltinis - Lietuvos statistikos departamentas

Prietrankos Vito Tomkaus trigrašis: Kadangi prezidentūra pati nedrįsta arba kuklinasi tai padaryti, noriu jos vardu padėkoti visiems Lietuvos gyventojams už tai, kad esate sąmoningi ir išnykstate kaip dūmai... Jeigu toliau tempai nenukris, nebereikės čia statyti net Gerovės Valstybės. Malonu, kad suprantate, jog statybos šiais laikais brangiai kainuoja, užteks jums ir Valdovų rūmų, su kuriais nemažai vargo patyrėme. Svarbiausia, kad mus nuolat valdytų, nes veršių banda negali būti be piemens ir be kaukių. Kaukės reikalingos ne tik tam, kad garsiai nekauktume, kai į bendrą ūkį varys, bet ir praktiniais sumetimais: kad neišryškėtų lytis, kai gamtinius reikalus atliksite. Nes pagal makiažą ir dažytas lūpas moterys iš karto išsiskiria - iškart suprasite, kas šalia Tamstų ant pisuaro WC pritūpė. Po to, žiūrėdamas ten, kur nereikia, visas sienas aptaškysite. Nekultūringa! Šitaip mes niekada nepateisinsime Kultūros sostinės vardo, kuriam tiek daug lėšų įdėjome. O juk kažkas dar svajoja Šiaurės Jeruzalės vardą atkurti. Sic.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (76)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar Lietuva turėtų įsigyti rusišką „Sputnik V” vakciną?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau skiepijotės nuo COVID-19?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

 -1 0 C

 

 0 -1 C

+3 +6 C

 +2 +3 C

 

   +5 +7 C  

0-5 m/s

  0-4 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos