Liberalkonservatorių koalicija mus pradžiugins naujais mokesčiais!

Aplinkos ministro, liberalo Simono Gentvilo teigimu, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, Lietuvoje bus siekiama keisti taršos mokesčius. Pasak jo, ketinama didinti registravimo mokestį taršiausiems automobiliams bei įvesti metinį taršos mokestį. Taip pat žadama didinti akcizo mokestį degalams.

Dėl akcizo didinimo kurui jam pritarė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji teigia, kad Lietuvoje veikiantys akcizai benzinui ir dyzelinui atitinka tik minimalius ES reikalavimus ir skatina žmones toliau naudoti taršias transporto priemones.

Kalbėdama EBPO Lietuvos aplinkosaugos politikos vertinimo renginyje, premjerė I.Šimonytė argumentavo: „Šitie mokesčiai skirti ne šiaip papildyti biudžetus, bet keisti žmonių elgesį ir jie tą žmonių elgesį turėtų keisti. Jei valstybės, ES kryptis yra judėti mažiau taršių transporto priemonių link ir nesudaryti mokestinių preferencijų tam elgesiui, kuris vertinamas kaip kenksmingas žaliajam kursui arba aplinkosaugai, tai atitinkamai tie mokesčiai ir turėtų būti koreguojami."

S.Gentvilo teigimu, jokių subsidijų ar lengvatų (jokioms socialinėms grupėms) jie neplanuoja. Mano, kad jau egzistuojančių skatinimo priemonių visiškai pakanka.

„Čia turi būti ne tik skatinimo priemonės, o subsidijos jau yra tiek viešajam transportui, tiek elektromobiliams įsigyti, tačiau reikia siųsti signalą dėl taršos mokesčio pakeitimo, ir jis bus dvilypis. Viena vertus, registravimo mokestis dėl pirmo importo į šalį bus pakeistas ir padidintas taršiausiems automobiliams, išlaikytas tam pačiam lygmenyje dabartinės taršos. (...) Atsiras metinis mokestis, kuris apmokestins virš vidurkio taršesnius automobilius", - sakė S.Gentvilas.

Verta prisiminti, kad 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Motorinių transporto priemonių registracijos (taršos) mokestis. Iš pradžių jis buvo svarstomas kaip Taršos mokestis, nes vienkartinė įmoka keičiantis savininkui priklauso nuo anglies dvideginio (CO2) emisijos. Dyzeliniams automobiliams taikomas didesnis mokesčio koeficientas, nei benzininiams. Nuo mokesčio atleisti istorinių automobilių savininkai. Mokestis mokamas, kai CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km.

Tačiau tiek ir mokesčio dydis, tiek ir emisijos slenkstis nėra nekintantis. Remiantis Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, CO2 slenkstis kasmet būtų mažinamas: 2023 m. - 130 g CO2/km, 2024 m. - 120 g, 2025 m. - 110 g, 2026 m. - 100 g CO2/km.

Tai reiškia, jog apmokestinamų automobilių kiekis vis augs, mokestis didės, o kartu augs ir kuro kaina.

Kaip visada, norint suprasti, kodėl valdžia vienaip ar kitaip elgiasi, reikia ieškoti motyvo. Mano pagrindinis siūlymas - sekti pinigus.

Kodėl valdžia siekia kelti akcizą kurui (bei taip jį pabranginti)? Reikia atmesti tuos niekus apie ekologiją kaip mažai reikšmingus, pagrindinė esmė, kas formuoja Lietuvos valstybės biudžetą. Mokesčiai, dauguma atsakytų ir būtų teisūs. Tačiau yra keli mokesčiai, kurie yra esminiai, tai - akcizo ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). 2021 metų biudžetą tie du mokesčiai praktiškai ir formavo. Akcizo mokestis surinko 1573 milijonus (11,7 proc. visų biudžeto pajamų), o PVM - 4138 milijonus eurų (30,8 proc. visų biudžeto pajamų), iš viso 5711 milijonų, arba 42,5 proc. viso biudžeto pajamų.

Žinoma, akcizo mokesčiu apmokestintas ne tik kuras, bet ir kiti produktai (alkoholis, tabakas, energetiniai produktai), tačiau kuro kainos kilimas savaime ne tik pildys biudžetą, bet ir įvairiapusiškai tuštins žmonių pinigines. Nes kuro kainos augimas didina ir kitų prekių bei paslaugų kainas.
O kartu ir surenka PVM dalį. Kiekvienas žmogus, kuris perka produktą ar paslaugą, sumoka ir pridėtinės vertės mokestį.

Visoms valdžioms yra naudingos augančios kainos, nes tai suneša daugiau pajamų į biudžetą. Per akcizo ir ypač per pridėtinės vertės mokestį.

Kadangi mūsų šalies vykdoma „geniali" užsienio politika mažina potencialias įplaukas į biudžetą, reikia nuostolius kompensuoti kitais būdais. Na, o gerieji Lietuvos mokesčių mokėtojai yra neišsemiamas nuostolių kompensavimo mechanizmas.

Tad klausimas, kodėl I.Šimonytė kalba apie kuro akcizo padidėjimą, yra uždarytas. Tačiau kodėl S.Gentvilas mini „taršos mokesčius" tiek registruojant automobilį, tiek ir apskritai metinį „taršos" mokestį.

Pradėkime nuo to, jog su automobilių tarša jis mažiausiai susijęs.

Tokio pobūdžio mokesčiai skirti surinkti papildomus pinigus į biudžetą bei paskatinti gyventojus pirkti naujus automobilius. Automobilių pramonei (Vokietijos, o gal ir Prancūzijos) yra nenaudinga, kad žmonės „zulina" senus automobilius, užuot pirkę jų naują produkciją. Tad atitinkami „taršos" mokesčiai turi padidinti senesnių automobilių kainą bei taip priversti žmogų pereiti prie naujai gaminamos produkcijos.

Prisiminkime premjerės Ingridos Šimonytės (PIŠ) minėtą citatą: „Šitie mokesčiai skirti ne šiaip papildyti biudžetus, bet keisti žmonių elgesį ir jie tą žmonių elgesį turėtų keisti..."

Lietuvos atveju, problema yra ta, jog žmogus naujo automobilio neperka ne dėl užsispyrimo, o dėl to, kad jo tiesiog neįperka.

Todėl ši nauja politika, jei nekils žmonių pajamos, ves prie to, jog automobilis taps prabangos preke.

Na, o žmonės klusniai mokės „taršos" mokesčius, kurie niekaip nekoreliuoja su taršos mažinimu. Ne čia esmė.

Bet kuriuo atveju - sekite pinigus.