Lietuvos bankų asociacija (LBA), atlikusi finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto teisinį vertinimą, penktadienį kreipėsi į Seimą siūlydama stabdyti šį projektą ir, kaip reikalauja atsakingo valdymo principas, gauti ne tik Vyriausybės, Lietuvos banko, bet ir Europos centrinio banko bei Europos Komisijos išvadas.
1 nuotr.
LBA vertinimu, įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, neatitinka teisėkūros procedūrų reikalavimų, įstatymu planuojama teikti valstybės pagalbą, kuri nėra suderinta su Europos Komisija.
Asociacijos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto trūkumai yra esminiai, projektas negali būti svarstomas ir priimtas kartu su 2020 m. biudžeto įstatymų paketu, o turėtų būti grąžintas rengėjams tobulinti.
„Kai įstatymo iniciatoriai viešai pripažįsta nesuprantą, ką siūlo apmokestinti, nes neskiria bankų aktyvų nuo pasyvų bei skleidžia tikrovės neatitinkančią dalykinę informaciją, tokio finansinio neraštingumo pasekmės gali būti labai liūdnos visiems šalies žmonėms. Iš tikrųjų siūloma apmokestinti paskolas žmonėms ir verslui. O tai reiškia, kad mažiau šeimų galės pasinaudoti paskolomis būstui įsigyti ar verslui plėtoti, nes valdantieji padidins paskolų palūkanas. Tai rodo ne tik mūsų skaičiavimai – turime aiškų atsakymą iš Lenkijos: paskolų ten jau išduodama mažiau, palūkanos kyla, užsienio kapitalo bankai traukiasi“, – pabrėžia LBA prezidentas Mantas Zalatorius.
Anot LBA, finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą parengę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai klaidina parlamentą, žiniasklaidą ir visuomenę, skleisdami tikrovės neatitinkančius faktus apie šalies finansų sektorių.
LBA pateikia „Eurostat“, Europos centrinio banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis grįstą informaciją. Ji atskleidžia, kad šalyje veikia ne 2,5 banko, kaip teigia valdantieji, o 15-a klasikinių ir specializuotų bankų, kurie jau dabar sumoka 212 mln. eurų mokesčių į valstybės biudžetą ir yra sukūrę 7 550 darbo vietų. Lietuvoje bankų paslaugų kainos vienam gyventojui yra vienos mažiausių Europoje, be to, galime skolintis pigiau nei kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse.
LBA taip pat atkreipia dėmesį, kad ir naujasis įstatymo projektas, kuriuo siūloma finansų rinkos dalyvius apmokestinti dar vienu mokesčiu, yra neatsakingai parengtas remiantis melaginga informacija ir galimai yra antikonstitucinis.
Be to, šis projektas nederintas ne tik su finansų rinkos dalyviais, vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, dėl jo taip pat nėra gauta nė vienos nacionalinės ar ES už finansų rinkos priežiūrą atsakingos institucijos nuomonės.
