respublika.lt

LB įvertino siūlymus labiau apmokestinti NT plėtrą valstybinėje žemėje – rinkos nevėsintų, dar išaugtų kaštai būsto pirkėjui

(0)
2021 lapkričio 23 13:04:00
Lukas Juozapaitis, Elta

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad Seime antradienį dar kartą atidėtos pataisos įvesti vienkartinį mokestį už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką, o kainos už būstą atitinkamai kiltų. Jo vertinimu, „situacija NT rinkoje yra pakankamai įtempta ir tokie ribojimai pasiūlos pusėje neprisidėtų prie tos kaistančios įtampos sumažinimo“.

×
nuotr. 1 nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Eltos nuotr.

 

G. Šimkus nebuvo linkęs vertinti konkretaus įstatymo pakeitimų poveikio NT rinkai, tačiau, jo teigimu, tam tikra įtaka rinkoje bus juntama. Jis patikina, kad, jei įstatymas būtų priimtas, būsto kainas NT plėtotojai gali padidinti.

„Vertinant situaciją NT rinkoje, manau, kad vienoks ar kitoks poveikis būtų, bet ko nesiimčiau spręsti, kiek reikšmingas. NT dinamiką lemia daugybė veiksnių – situacija darbo, žaliavų, energijos išteklių rinkose. Dedamųjų kainoje yra pakankamai daug. Be abejonės, kai yra tokia stipri NT paklausa, jei tokios papildomos išlaidos NT plėtotojams atsirastų, jie turi tą pakankamą rinkos galią perkelti būsto pirkėjui, o tai atitinkamai atsispindėtų kainoje“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė G. Šimkus.

G. Šimkaus teigimu, papildomi mokestiniai ribojimai tokiu metu, kai didelės būstų paklausos rinka patenkinti negali, keltų riziką NT plėtotojams dar labiau mažinti pasiūlą.

„Tai vis tiek veiktų NT rinką ir tada, kada pasiūla norėtųsi, kad būtų didesnė. Jei prisimintume krizę, kuri buvo daugiau nei prieš dešimtmetį,  buvo stipri paklausa būstui, bet problemos buvo su pasiūla dėl daugybės ribojimų. Šitoje vietoje dalis NT plėtotojų galbūt bandytų perkelti sąnaudas ant vartotojų, dalis – atsisakyti plėtoti projektus nuomojamoje žemėje, o tai vėlgi turėtų įtaką būsto pasiūlai“, – nurodė LB vadovas.

G. Šimkus taip pat pažymėjo, kad, įvedus pakeitimus, dalis NT projektų toliau būtų vystoma nenuomojamoje žemėje, o kainų už būstus ne valstybei priklausančiuose sklypuose plėtotojai kelti negalėtų. Visgi, mano LB valdybos pirmininkas, verslas galėtų pasinaudoti tokia situacija ir pakelti NT kainas net ir nevalstybinėje žemėje plėtojamiems projektams.

Buvusio Seimo nario Petro Čimbaro dar 2019 metais pateiktomis Žemės įstatymo pataisomis norima įvesti vienkartinį mokestį už nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą ar objektų paskirties keitimą. Pakeitę valstybiniame sklype pastatytų pastatų paskirtį ar praplėtę jų plotą, NT plėtotojai valstybei turėtų sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės. Vieno iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio nuomone, jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, turi atitinkamai atsilyginti valstybei.

Savo ruožtu NT verslo atstovai tvirtina, kad numatomas mokestis yra neadekvatus ir pernelyg didelis, dėl to smarkiai išaugs NT kainos, o kai kuriais atvejais plėtotojų mokamas mokestis siektų ir iki 100 proc. sklypo vertės. Pataisų kritikai taip pat pažymi, kad mokestis įsigaliotų per anksti, brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai. Kalbama ir apie kylančią NT burbulo riziką, prastėsiančią naujų pastatų kokybė, kadangi padidėjus kaštams statytojai taupytų kokybiškų medžiagų sąskaita.

Antradienį įstatymo pakeitimų priėmimas buvo atidėtas antrąkart, šįkart – ekonomikos ir inovacijų ministrės bei Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės prašymu.

„Norime išsiimti Žemės įstatymo projektą, kuris stabdys investicijas miestuose“, – lakoniškai priežastį nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Jei Seimas visgi įstatymą priims, naująjį mokestį už NT plėtotojai pradėtų mokėti nuo kovo.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIRTYS: Kanados policija apsnigtame lauke netoli JAV sienos rado keturių migrantų, įskaitant kūdikį, kūnus.
  • ATIDARYMAS: Įgyvendinant dalį strategijos tapti pirmaujančiu maisto papildų gamintoju Baltijos šalyse, Latvijos farmacijos bendrovė „Silvanols“ atidaro atstovybę Kaune.
  • BITININKAI: Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos.
  • MIGRANTAI: Lietuvoje viešinti Ylva Johansson, vidaus reikalų eurokomisarė, sako, kad migrantų išstūmimai neturi vietos Europos Sąjungos teisinėje sistemoje.
  • DARBAI: Pasibaigusios Seimo sesijos darbai: 412 teisės aktų.
  • PERĖMIMAS: Penktadienį Šakių rajono savivaldybės taryba nutarė pasiūlyti Kauno miesto savivaldybei perimti Šakių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančią greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotį.
  • ĮTAMPA: Lietuvos oro uostų valdybos atstovo teigimu, oro bendrovės prognozuoja, kad finansiniai oro uostų srautai atsistatys tik 2025–2026 metais, ir situacija oro uostuose išlieka įtempta.
  • MIRTIS: JAV dainininkas ir aktorius Meat Loaf, kuris gimė kaip Marvinas Lee Aday, garsėjantis savo albumu „Bat Out of Hell“, mirė, jam buvo 74 metai, pranešta penktadienį.
  • SMUKIMAS: Kritpovaliutos pajudėjo žemyn kartu su akcijų rinka – bitkoinas paniro po 40.000 USD riba, o visos kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smuko 7,42%.
  • POVEIKIS: Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas reikšmingai paveiktų ES žemdirbių pajamas – jos sumenktų net 12 mlrd. eurų. Ir tai, skaičiuojant tik dešimčiai analizuotų produktų.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate Seimo rudens sesijos darbą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate Sausio 13-osios minėjimą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +2 C

-5 0 C

 

-9 -1 C

-2 +1 C

-3 0 C

 

-10 0 C

0-12 m/s

0-7 m/s

 

0-5 m/s