L.Andrikienė siūlo Lietuvoje pradėti diskusijas universalių bazinių pajamų tema

Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) ir verslo asociacijų surengtoje diskusijoje ji sakė, kad Lietuvoje tai nauja tema, tačiau kitose šalyse – Kanadoje, Irane, Vokietijoje, Mongolijoje, Suomijoje – eksperimentai vykdomi jau ne vienerius metus. Pasak parlamentarės, pastaraisiais metais UBP tema jau atsirado Pasaulio banko, Europos Parlamento ir Europos Komisijos darbotvarkėse.

Politikės nuomone, bazinių pajamų dydis priklausytų nuo pasirinkto įgyvendinimo modelio ir socialinių-ekonominių reformų veiksmingumo, apie tai kalbėti yra per anksti.

KSU rektorius prof. Arūnas Augustinaitis sako, kad Lietuvoje iki šiol atlikti UBP tyrimai yra labai skurdūs ir fragmentiški.

„Kazimiero Simonavičiaus universitetas (prof. Birutė Visokavičienė ir kiti) kartu su kitų Europos šalių mokslininkais tiria ir modeliuoja UBP galimybes Lietuvoje. UBP įvedimas reiškia didžiules reformas ir transformacijas daugelyje sričių, pradedant finansų valdymu ir baigiant viešųjų paslaugų kokybiniu pasikeitimu. Tai reikalauja didelio parengiamojo darbo,“ – pažymėjo prof. A. Augustinaitis.

Jo nuomone, šios temos iškėlimas iš mokslo gelmių į viešą verslo ir politikų diskusiją yra labai savalaikis, nes šiuo metu dauguma šalių tiria ir atlieka eksperimentus, kaip visuomenė sutiks įskaitmenintos ateities iššūkius.

Prof. A. Augustinaitis sako, kad „UBP – tai ne utopinės visuotinės lygybės idėjos apie pinigų dalybą įgyvendinimas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o naujo socialinio ekonominio mechanizmo ir inovacijų visuomenės gairių kūrimas, iš esmės reformuojant ir pritaikant daugelį sričių naujai globalizuoto pasaulio perspektyvai“.

„Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau dauguma šiuo metu lyderiaujančių valstybių suks šia linkme, o UBP klausimai Europos Sąjungos darbotvarkėje taps tokie pat prioritetiniai kaip dabar vykdomo Žaliojo kurso“, – mano mokslininkas.