Teismas jį pripažino kaltu, kaip teigiama, dėl kurstymo prieš homoseksualius asmenis. Generalinė prokuratūra informuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kandidato pasisakymų pernai (2020 rugsėjo 23 dieną) vykusių Seimo rinkimų debatų, tiesiogiai transliuotų Lietuvos radijo ir televizijos bei portalo www.lrt.lt eteryje, metu.

Teismas nusprendė, kad kalbėdamas politinių debatų laidoje P. Valickas perėjo į homoseksualių žmonių įžeidinėjimą bei menkinimą. Pranešime nurodoma, kad „kandidatui į Seimo narius laidoje pasirinkus žeminančią, niekinančią leksiką, buvo viešai tyčiojamasi iš homoseksualių asmenų, jie buvo niekinami dėl seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pažiūrų".

Baudą nuteistasis įpareigotas sumokėti per dvejus metus. Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Minėtą vaizdo įrašą, kuris sukėlė tiek triukšmo, galima pamatyti LRT mediatekoje (nuo 26:20 minutės).

Partijos pasisakė už arba prieš Stambulo konvenciją. Lietuvos liaudies partijos lyderė Nendrė Černiauskienė perdavė pasisakymo galimybę kandidatui Pranciškui Valickui, perteikiame jo žodžius (kuriuos pavyko išgirsti, nes vėliau jį pertraukė laidos vedėja Rasa Tapininenė):

Dabar tiesiai šviesiai. Lytys yra dvi ir jokių kitokių nėra. Čia gamtos kūrinys o ne visokių filosofų iškrypėlių sumanymas. Dabar kitas dalykas, prisidengdami labai gražiais lozungais apie motinų gynimą jie nori prastumti homoseksualistų, pederastų šeimas įteisinti kaip normalias šeimas. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad jie, iškrypėliai, tada galės įsivaikinti vaikus ir įsivaikinę juos kankinti. Išnaudoti. Žaginti. Ir tai yra paslėpta forma bandoma prastumti pedofilijos legalizavimą.

Jūs šito norite, kad iš Jūsų atiminėtų vaikus?...

Susisiekėme su Pranciškumi Valicku, kad jis pats pakomentuotų vykstančią bylą.

- Kas prieš Jus inicijavo šia bylą?

Kai pasisakiau per tuos rinkiminius debatus dalyvavo ir kai kurie „Laisvės" partijos nariai. Jie tada pradėjo šaukti, kad paduos į teismą. Vėliau Tomas Vytautas Raskevičius ir Evelina Dobrovolska parašė prašymą policijai, kad pradėtų prieš mane ikiteisminį tyrimą. Policijos tyrėja Viktorija Plukienė jų skundą atmetė (beje, paminėta tyrėja atmetė ir „Šeimos maršo" organizatorių skundą prieš komikus Mantą Stonkų ir Justiną Jankevičių, tad pareigūnė šiuo klausimu nuosekli. M.J pastaba).

Tada, V.T. Raskevičius ir E. Dobrovolska policijos sprendimą apskundė prokuratūrai. Prokuroras J. Laucius priėmė sprendimą iškelti bylą.

- Kaip vyko bylos tyrimas bei teisminis procesas?

Byla vystėsi labai keistai. Kai vyko liudininkų apklausa, tai politikai Raskevičius ir Dobrovolska save įvardijo kaip atstovaujančius seksualinių mažumų interesus. Tą skaičiau apklausos protokole. Aš iškėliau klausimą, kaip jie gali būti seksualinių mažumų atstovais? Ar jie turi tą nustatančią sutartį? Paaiškėjo, kad jie tokios sutarties neturi.

Toliau dar įdomiau. Vėliau, teismo metu, jie tapo ne seksualinių mažumų atstovais, bet liudytojais. Bet ar jie galėjo būti liudininkais, jeigu toje laidoje nedalyvavo ir rėmėsi tik tuo, ką pamatė per televizorių? Negalėjo.

Dar verta dėmesio faktas, jog, su laiku, nebeliko ir ieškovo (kaltintojo). Kaip žinome iš normalios teismų praktikos, tai būtini keturi elementai, kad vyktų normalus teismo procesas, tai: ieškovas, atsakovas, teisėjas ir prokuroras. Liudininkai, advokatai, net žiūrovai gali būti, bet gali ir nebūti. Priklausomai nuo aplinkybių, nes kaltinamasis gali atsisakyti advokato ir gintis pats. Tačiau anksčiau paminėti keturi elementai yra būtini normaliam teismo procesui. Na, o mano teismo proceso metu, kažkaip paslaptingai, išnyko ieškovas, t.y kaltintojas. Minėti Seimo nariai, Raskevičius bei Dobrovolska, vis keitė savo statusą. Tai jie skundą rašantys bei bylą inicijuojantys asmenys, tai seksualinių mažumų interesus atstovaujantys asmenys, tai liudininkai.

- Jūs vertintumėt, kad ši byla yra politinė?

Būtent taip ir yra. Aš tą klausimą kėliau ir teisme. E. Dobrovolska yra Teisingumo ministrė, o V.T. Raskevičius - Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas, tačiau pradėjo procesą, kuriuo bandoma užgniaužti elementarią žodžio ir minties laisvę. Toje debatų laidoje reiškiau savo požiūrį į reiškinius, o ne į konkrečius asmenis. Tad teisėjo argumentai, kad „Iškrypėliai filosofai galėjo įsižeisti" arba „Lietuvoje yra seksualinių mažumų kurios galėjo įsižeisti" skamba, švelniai tariant, keistai.

Esu kaltinamas kažkokiomis abstraktybėmis, byloje net nesant konkrečiam nukentėjusiam asmeniui.
Kyla klausimas, ar Prokuratūra ir Teismas nesijaučia nejaukiai, kad bylą prieš mane inicijavo tokio aukšto rango politiniai veikėjai?

- Kokie Jūsų tolimesni veiksmai?

Skųsiu Rugsėjo 30 dienos teismo sprendimą. Turiu laiko pateikti apeliaciją iki Spalio 20 dienos, tad artimiausiomis dienomis tą ir padarysiu.