respublika.lt

Laisvė paerzinti tironą visas tekstasnuotraukos (51)

2020 rugsėjo mėn. 06 d. 13:35:40
Danutė ŠEPETYTĖ

Ką tik Lukiškių aikštėje baigėsi džiaugsmo dėl laisvės akcija - išmėžtas pagrindinis laisvės atributas - smėlis. Ko jau ko, o laisvės ekspertų Lietuvoje - per akis: pasak vienų, laisvė yra kalbėjimas, kas užeina ant liežuvio, pasak kitų - darymas, ką tik nori, pasak trečių - savęs parodymas ar galėjimas nuvažiuoti, kur tik nori… Psichologijos daktaras, rašytojas Vytautas ČEPAS mano, kad Lietuvai labiausiai trūksta laisvės su protu.

×
nuotr. 2 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

- Jums teko dirbti ir kriminalistikoje, ir banke, ir aukštojoje mokykloje, ir Seime, ir viešuosiuose ryšiuose, buvote jūrininku... Ar pagal jūsų patirtį rastųsi koks nors dėmuo, galintis suvienyti tokias skirtingas visuomenės salas?

- Išsifragmentavimas yra visuomenės raidos dėsnis; iš to gimsta ir gėris, ir didžiausias blogis, kuris dažnai esti nematomas, kaip sakoma, už užuolaidos. Bet ateina laikas, užuolaidą kažkas atitraukia ir viskas pasimato. Ypač tai akivaizdu politikoje, kur net bendrapartiečiai turi skirtingų interesų: vieniems rūpi kažką pakeisti platesniu mastu, tačiau gana nemažai stoja į partiją ir eina į Seimą dėl karjeros, dėl uždarbio, dėl ryšių, kuriuos užmezgus tikimasi jais manipuliuoti ateityje. Jūs pažiūrėkite į partijos vadus, kurie sėdi Seime po dvi dešimtis metų, o prie tų vadukų prisišliejusių partiečių grupės: kad ir kaip keistųsi politinis klimatas tiek šalyje, tiek partijoje, jie vis patenka ir patenka į Seimą pagal sąrašą. Ką tai rodo? Ogi tai, kad tie žmonės turi gerą uoslę, jie moka prilipti kaip vantos lapas prie šlapio užpakalio - neatplėši, bet jei pažiūrėtumėt, kokie jų darbai, sunkiai ką nors išspaustumėte, nes jų tiesiog nėra. Taip jau yra gyvenime - didžiausių niekadėjų ieškok tarp prisitaikėlių, užėmusių pozicijas šalia vadų. Sakoma, kad juo toliau nuo fronto, tuo riebesni generolai. Pavyzdžiui, Sąjūdis padarė revoliuciją, bet vėliau iš tolo mus stebėję riebesni generolai pasakė: jūs padarėte savo darbą ir daugiau nebereikalingi, dabar leiskit mums tvarkyti reikalus. Taigi, visuomenė vieninga būna tik visokių kataklizmų akivaizdoje. Paprastai, ji pjaunasi, juoba kad ir pjudytojų netrūksta.

- Yra taiklus sociologo apibūdinimas: tai žmogus, kuris striptizo klube stebi ne sceną, bet žiūrovų salę. Galbūt nesenas įvykis, kai keliasdešimt tūkstančių žmonių supuolė Baltarusijos kelin, leistų sociologui daryti prielaidą, kad lietuvių tauta vėl, kaip anais Baltijos kelio laikais, geba susitelkti?


- Aš esu labai geros nuomonės apie savo Tautą, nes jai priklausau, nesu iš sadomazochistų, kurie save kankina būtomis ir nebūtomis tautos nuodėmėmis. Tiesa, mes turime vieną bėdą: amžiną nuskriaustos, neįvertintos tautos sindromą. Tai labai stipriai veikia tautos savastį. O dėl vadinamojo „Laisvės kelio“ turiu kitą nuomonę. Jis radosi iš neadekvačios reakcijos, - mano galva, buvo visiškai nereikalingas. Juk ir sugalvotas buvo nuo Vilniaus iki Minsko ir net iki Kijevo, bet, sakykite, ar bent viena ranka prie Medininkų iš Baltarusijos pusės buvo ištiesta? Nei ukrainiečiai rujojo, nei latviai, nors kažkokie susitarimai buvo. Deja, mes rovėmės ant ambrazūros, žinodami, kad kulkosvaidis dar nepastatytas. Užuot sušaukus mitingą kur nors Vingio parke, kurio būtų visiškai pakakę diktatoriaus smurtui kaimyninėje valstybėje pasmerkti ir solidarumui su protestuojančiais išreikšti, įvyko beprasmis susikabinimas rankomis, neaišku dėl ko.

- Lyg ir aišku: dėl „mūsų ir jūsų laisvės”!

- Tas, kas susipažinęs su įvairiais informacijos šaltiniais, o ne vien tik tiesos monopolį besisavinančia LRT, negalvoja, jog Baltarusiją ištiko geopolitinė revoliucija ir kad gudai dabar jau brausis į Vakarus. Tiesiog baltarusiai po 30 metų labai kieto įmygio nusprendė, kad tiek diktatorius Aliaksandras Lukašenka, tiek jų laisves varžanti politika jiems nusibodusi, bet jie nenori kažkur į Vakarus, nes, ko gero, supranta, kad tai faktiškai neįmanoma, kad per didelis ryšys ir emocinė priklausomybė nuo Rusijos; jų savimonė, genetinė savastis - grynai rusiška. Juk net gudų kalbos ten negirdėjome. Žinoma, Lukašenkos smurtas prieš jo tautą neabejotinai yra nusikaltimas ir juo jis ilgiau savo poste išbus, juo bus trumpesnis jo kelias iki Hagos tribunolo.

- O ką sociologas pasakytų akis nukreipęs į „žiūrovų salę”?


- Labiausiai krinta į akis politinio elito nesirūpinimas savo tauta, čia gyvenančiais žmonėmis. Žiūrėkit, dabar visi: chi chi, cha cha, mes - lyderiai, nieko Lukašenka mums nepadarys - ir Klaipėdos uostas dirbs kaip dirbęs, ir traukiniai važiuos, ir baltarusiškos trąšos niekur nedings. Šitaip gali kalbėti, turėdamas reikalą su demokratine valstybe, kur veikia ekonomikos dėsniai, kur įsitvirtinusi politinė kultūra, betgi dabar tu kalbi su nestabilios psichikos diktatoriumi, kuris yra neprognozuojamas, pilnas kompleksų, kamuojamas paranojos - jam nusispjaut, milijardas ten, milijardas šen, jis nuveš tas trąšas po kiek laiko per Rusijos ir, neduok Dieve, per Latvijos uostus, nors ir nuostolingai. Na, mūsų politinis elitas, kaip gyveno, taip ir gyvens - nei kas jiems algas ar pensijas sumažins, nei darbą ar apartamentus atims, nei jiems teks į užsienį dėl uždarbio važiuoti. Tylės, kaip katinai į miltus pridarę, o vėliau išlindę iš krūmų ieškos kaltų. 1990-aisiais, kai buvau Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas, man buvo baisiausia, kai ateidavo moterys vedinos keliais vaikais ir sakydavo: „Tu, Čepai, čia revoliucijas keli, o mano vyras - pusę metų be darbo, aš daiktus pardavinėju, nes neturiu kuo vaikus maitinti”… Nuvažiuoji į uostą - žvejų minios prie vartų darbo prašo, nuvažiuoji į tralerių laivyno bazę - ten irgi minios… Tokie laikai tada buvo, bet nesuprantu, kokios veislės patriotams dabar šovė į galvą visa tai pakartoti. Ar mažai žmonės prisikentėjo? Kiekvienas politinis veiksmas, kiekvienas politinis aktas negali būti atskirtas nuo ekonominės realybės. O kaip elgiasi mūsų politinis elitas? Latviai, estai, ukrainiečiai pirmiausia rūpinasi savo tauta, savo valstybe ir tuo pat metu protingai, be isterijos, be aplombo palaiko gudus.

- Rasi, šiandien niekas nevienija žmonių, kaip pyktis dėl pandemijos suvaldymo, kaip tos nelemtos kaukės, kurios varžo individo laisvę...

- Tiesiog nebegaliu ramiai klausyt, kaip toji laisvė varžoma. Senam žmogui, suprantama, kaukė gali kelti nepatogumų, bet kai jaunimas draskosi, galvoju, kad nėra didesnės vergovės, kaip nesibaigianti kova už laisvę. Laisvės vergams nusispjaut, kad jų laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė. O paklausk tų garsiai rėkiančių, kas yra laisvė, nežinos, ką atsakyti arba tars, tai laisvė daryti, ką nori. Vadinasi, dabar, kai gyvenu kaime, galėčiau vidurnaktį nuėjęs pašūkaut po kaimynų langais, o jų nepritarimą nugesint fraze, kad esu laisvas žmogus laisvoje valstybėje ir darau, ką noriu?

- Pagal jūsų biografiją peršasi mintis, kad į savo laisvę, t.y. rašytojystę, būsite ėjęs per revoliuciją (Sąjūdis), pinigus (bankas), per valdiškus namus (kriminalisto darbas), per valdžios gundymus (Seimas)…


- Galima ir taip sakyti. (Juokiasi.) Mano protas nepritaikytas techniniams reikalams. Nors kadaise ir teko pasidarbuoti autoservise, man labiau patinka knygos, popieriai, diskusijos, patinka klausytis protingų, nepiktų kalbų, - esu humanitarinis žmogus.

- Tad ir klausimas būtent jums: kaip paaiškintumėte, kad, anot jūsų, už užuolaidos daugybė žmonių pyksta, keikiasi, grūmoja valdžiai ir dėl nežabojamos korupcijos, dėl įteisintų vagysčių, valdininkų neatsakomybės ir nebaudžiamumo ir pan., o jeigu organizuojamas bent viena iš šių opių problemų mitingas, susirenka šimtas, du, trys šimtai?..


- Mažoka! Apskritai, lietuviai - prisiekę masinių renginių dalyviai. Štai kaip po Jūros šventės kalbasi dvi moterys: kiek žmonių, matytum, sakė, minių minios eina, vienas kitam kvėpuoja į pakaušį, glėbesčiuojasi, bučiuojasi, - kaip smagu buvo! Vadinasi, situacija, kuri normaliam žmogui nėra patogi, rodo, koks lietuvis yra vienišas. Ir kaip jam trūksta dėmesio, artimo peties, kad tokie susiėjimai jam atrodo kaip dangaus dovana, kaip angelo brūkštelėjimas sparnu per širdį. Žinoma, jis mėgsta tiktai tuos masinius renginius, kur jam niekas negresia ir kurie daugiau susiję su pramoga, kur galima pasirodyti, pasipuikuoti, kur atrakcija, kaip ir „Laisvės kelio“ atveju. Kai jis niekuo nerizikuoja, dar daugiau, kai politinis elitas ir prie jo pritampantieji esti vieni iš aktyviausių renginio aistruolių. O paerzinti pririštą šunį miniai nebaisu. Mane nustebino, kad gudai, kurių valstybėje yra beveik 10 milijonų, į didžiausius mitingus surenka tik 100 tūkstančių, o du su puse milijono turinti Lietuva per pusdienį pritraukia pusę tiek akcijos dalyvių. Vadinasi, nesunku tautą mobilizuoti žygiams, bet esu tikras, ne visiems, - Baltijos kelią pakartoti dabar vargiai ar pavyktų...

- Vadinasi, dar visuomenė baili, tebepasirengusi tarnauti valdžiai, o ne kontroliuoti ją, reikalaujant atsakomybės?


- Be abejo. Aš jau minėjau sumenkusios savivertės tautos jausmą. Ar ne iš čia kyla tas noras tapti itin matomu, jei ne visos, tai bent Rytų Europos lyderiu, vaizdingai sakant, per sieną Baltarusijos valdžiai subinę parodant… Noras tapti lyderiu, rūpinimasis savo reitingais, pamirštant, kad dėl tavo poviško pasipūtimo gali skaudžiai nukentėti žmonės, mano nuomone, yra pritrenkiančio kvailumo poelgis. Bet juk žinoma, kad protingai elgtis pradedama tik išbandžius kitas galimybes. Politikas tiesiog privalo sociologiniu žvilgsniu iškošti įvairias reakcijas ir numatyti vienokio ar kitokio veiksmo pasekmes. Jei jis to nedaro ar nesupranta, ką daro, tada jis ne politikas, o tautos duobkasys.

- Bet greičiausiai visi, kurie kreiva akimi drįs pažiūrėti į Baltijos kelio kopiją, akimoju bus apkaltinti, kad dirba Kremliui, ir jūs būsite vienas jų.

- Aš jau seniai esu apšauktas ir komunistu, ir KGB agentu, ir dar kažkuo, tad turiu teisę klausti, kurių galų KGB agentai įslaptinti net 75 metams? Visa Europa jau senų seniausiai išsislaptino, tik mes vis kažko bijome, nors visi žinome, ko. Paskelbkite, ir liausimės vieni kitiems klijuoti etiketes, tapsime mažiau kompleksuoti, aiškesni. O dabar vaikštome visi aplink tą paslaptį kaip kokią bombą: sprogs-nesprogs? Ir didžiausi visų laikų „teisuoliai“ konservatoriai, atrodo, bene baikščiausi.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (51)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KARANTINAS: Madrido regione penktadienį įvestas dalinis karantinas; tam tikrose teritorijose nuo pirmadienio bus leidžiama namus palikti tik einant į darbą, gydymo įstaigą, vaistinę arba vedant vaikus į mokyklą.
  • SANKCIJOS: Europos Sąjunga (ES) pirmadienį skelbs sankcijas už Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargo Libijai pažeidimus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar esate davęs medikui kyšį?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar palaikote pilietinius, ekologinius sukilimus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+10 +11C

+18 +11 C

 

+7 +9 C

 +17 +18 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-1 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1797 PLN - 4.4579
RUB - 88.6075 CHF - 1.0742
GBP - 0.9153 NOK - 10.7238

Nuorodos