Parlamentarės Monika Navickienė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo įteisinti po vieną papildomą dieną per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką po 2 val. per savaitę) turintiems tėvus, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis arba kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, kurie serga sunkiomis ligomis ir yra nuolat reikalinga hemodializė, arba kuriems yra 70 metų ir daugiau. Seimūnės argumentuoja, kad papildomas poilsio laikas, pavyzdžiui, suteikiamas tėvams, auginantiems neįgalius vaikus.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės teisininkų tai neįtikina.

Vienas kontrargumentas - Lietuvoje yra apie 397,5 tūkst. asmenų, kurių amžius - per 70 metų, turinčių po 1 ar daugiau vaikų, kuriems priklausytų po 12 papildomų poilsio dienų per metus. Esą todėl padidėję darbo vietos kaštai neigiamai paveiktų šalies ekonomiką.

Kiti kontrargumentai kelia šypseną. Neva Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą, pagal kurį jis privalo imtis priemonių darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus: tam numatyta galimybė imti nemokamų atostogų, dirbti nuotoliniu būdu ir t.t.

Šiuo klausimu skiriasi ne tik Seimo narių bei Vyriausybės, bet ir visuomenės atstovų nuomonė. Štai „Vilniaus bočių“ bendrijos pirmininkė Vilija Turienė sako, kad bet koks senjorams parodytas dėmesys būtų labai gražus.

„Tikrai būtų gražu, jei Vyriausybė parodytų rūpestį savo žmonėmis, visą gyvenimą mokėjusiais mokesčius valstybei, ir suteiktų jiems galimybę ilgiau pabūti su dirbančiais vaikais“, - sakė V.Turienė.

O psichologas prof. Gediminas Navaitis sako, kad negalima gretinti dviejų dalykų: esą jei mažų vaikų tėvams suteikiami tėvadieniai, vien dėl to neturėtų būti suteikiamos poilsio dienos turintiems garbingo amžiaus tėvus.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai panašūs dalykai. Tačiau vaikų priežiūros situacija yra kitokia, nes tėvų bendravimas su mažais vaikais yra reikšmingas ugdant vaiko asmenybę ir sukuriant ryšį.

Jei kalbėsime apie garbaus amžiaus žmones, reikia pripažinti, kad ir tai yra svarbu, tačiau tai jau nėra labai svarbus asmenybės ugdymas. Ryšys arba jau yra sukurtas, arba, jei jo nebuvo, sulaukus 70 metų, jis neatsiras. O ir ta viena papildoma diena per mėnesį nieko neišspręstų.

Todėl turėtume prisiminti posakį, kad laikas yra pinigai, ir pagalvoti, kuriuo keliu turėtume eiti: ar kad vaikai imtųsi tėvų aptarnavimo užduoties, ar kad imtųsi apmokėti šią užduotį. Neturėtume painioti bendravimo ir pagalbos, kurią atlieka slaugytojos, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Todėl siūlymas yra daugiau nei abejotinas“, - kalbėjo profesorius.

Pasak jo, geresnė pagalba būtų ne viena papildoma diena per mėnesį, o tam tikra mokestinių lengvatų sistema.

„Jei vaikas gali dokumentais patvirtinti, kad išleido papildomai pinigų tėvų priežiūrai, jų komfortui, gydymui, galbūt galima būtų dalį šių pinigų kompensuoti neimant kai kurių mokesčių. Šia tema norėčiau pastebėti, kad mūsų mokesčių sistema labai grubiai sukurta, padaryta pagal XX a. vidurio schemas, kai neegzistavo nei kompiuteriai, nei pavedimai internetu, nei panašūs dalykai, ir kiekvienas veiksmas turėjo būti pagrindžiamas popierėliais. Jei dažniau prisimintume, kad gyvename XXI amžiuje, tokias problemas būtų galima lengviau spręsti“, - pastebėjo psichologas.

G.Navaitis ypač akcentavo, kad nekalba apie psichologinį bendravimą su tėvais, buvimą su jais.

„Kalbu tik apie pagalbą jiems, kurią gali suteikti nebūtinai vaikai. O bendravimas kiekvienam protaujančiam žmogui turi būti svarbus. Kiekvienas, turintis garbaus amžiaus tėvus, turi suprasti, kad jie nebeilgai bus šiame pasaulyje. Jei šiandien bukai spoksos į televizorių, ateityje to laiko nebegalės atsiimti. Deja, vieni žmonės tai suvokia, kiti - ne. Tiems, kurie nesuvokia, viena papildoma diena proto neįdės“, - įsitikinęs psichologas.