Labai žemas VU lygis. Vilniaus universitetui priminta, kad žmogus turi teisę turėti nuomonę

„Vakaro žinios“ jau praėjusią savaitę pranešė, kad TSPMI Europos studijų magistro programos pirmojo kurso studentų grupė pateikė TSPMI administracijai prašymą pakeisti prof. V.Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos“ statusą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Esą „dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie ES“, „išsakomas subjektyvus požiūris į ES“. TSPMI administracija šį studentų prašymą patenkino, net išsamiau jo neapsvarsčiusi, nors vėliau buvo gautas ir alternatyvus TSPMI studentų ir alumnų prašymas - palikti kursą privalomą.

„Toks TSPMI administracijos sprendimas smarkiai pablogina prof. V.Radžvilo padėtį institute ir netgi sudaro sąlygas jį, kaip neturintį pakankamo darbo krūvio (nes kursas - neprivalomas), atleisti iš darbo“, - tvirtina žmogaus teisių gynėjai.

Pasak jų, situacija primena sufabrikuotus „darbo žmonių“ laiškus sovietų komunistų partijai, kuriuose būdavo smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai. Būtent analogiškų laiškų pagrindu sovietų valdžia atleisdavo iš darbo jai neįtikusius kultūros ir mokslo darbuotojus, pašalindavo iš kūrybinių organizacijų rašytojus bei kitus kūrėjus, o kai kuriuos jų tokių prašymų pagrindu („pritariant darbo kolektyvams“) įkalindavo arba ištremdavo į Sibiro lagerius.

Primenama, kad TSPMI administracijos sprendimas prieštarauja Konstitucijos straipsniui, laiduojančiam asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat straipsniui, kuriame sakoma, jog „kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“.

Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas:

- Ar Lietuvoje dažni atvejai, kai už pažiūras persekiojami akademinio sluoksnio atstovai, nes prof. V.Radžvilo atvejį neabejotinai reikia vertinti kaip persekiojimą?

- Mums tenka girdėti daug nusiskundimų. Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų, tas vyksta nuolat. Ir dabar girdime, kas vyksta Kauno technologijos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, dabar - V.Radžvilo atvejis. Mes nuolat girdime tuos dalykus, kai kurie akademinio sluoksnio atstovai net teismuose bylinėjasi, teko girdėti, kad ir taikos sutartimis ginčai baigiasi. Prasidėjęs negatyvus procesas vyksta toliau.

- Ar jis susijęs su būsima aukštojo mokslo reforma?

- Jis susijęs ir su universitetų reforma, nes vyksta kova dėl vietos po saule. Kita vertus, kaip rodo su V.Radžvilu susijęs atvejis, skundo prieš jį iniciatorė buvo studentė, dirbanti Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje. Akivaizdu, kad ji su V.Radžvilu nekonkuruoja dėl vietos po saule, todėl tai yra jau kiti dalykai. Vieni dėstytojai, kalbantys garsiau už kitus ir nebijantys išsakyti savo nuomonės, neįtinka aukštųjų mokyklų administracijai ir yra atleidžiami, neatestuojami ar kitais būdais su jais nebesudaromos sutartys, o V.Radžvilo atvejis yra unikalesnis, rodantis, kad Europos Komisijos atstovybėje įsivyravo autoritarinis požiūris į žmogaus teises ir laisves. Tačiau jei nebūtų paruošta dirva, ta studentų iniciatyvos sėkla toje dirvoje nebūtų sudygusi.

Vos tik studentai parašė pareiškimą, net jo nesvarsčius priimtas V.Radžvilui nepalankus sprendimas. Tokį subtilų dalyką tikrai reikėjo plačiau apsvarstyti. Pažiūros negali būti liečiamos, tačiau siaura grupelė komitete, net neįsiklausiusi į akademinę bendruomenę, priėmė skandalingą sprendimą. Be to, vėliau grupė studentų pasirašė priešingą pareiškimą - kad V.Radžvilo dėstomas kursas butų paliktas kaip privalomas, o ne kaip pasirenkamasis. Todėl reikėtų ir pastarąjį pareiškimą apsvarstyti. Tačiau akivaizdu, kad tas pirmasis pareiškimas tiesiog buvo laukiamas.

Keista, kad buvo taip sureaguota į studentų kreipimąsi. Juk iniciatyvų gali būti įvairių, tačiau ne visas jas reikia palaiminti.

- Dėl kokių pažiūrų dažniausiai būna bandoma susidoroti su akademinio sluoksnio atstovais?

- Svarbiausia, kad V.Radžvilas nekalba prieš pačią ES, jo euroskepticizmas yra kritiškas vertinimas dabartinių ES politikų ir biurokratų veiksmų. Pažiūrėkime, kas vyksta Lenkijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, kur daugybė profesorių kritikuoja dabartinius ES biurokratus. Negi vien dėl to jie neturi teisės dėstyti paskaitų?

Dažnai akademinio sluoksnio atstovai persekiojami ir dėl tradicinių vertybių puoselėjimo, universiteto ūkinės veiklos. Štai Kauno technologijos universitete profesorius Gediminas Merkys nušalinamas, neatestuojamas ir t.t., todėl procesai pasiekia teismus, nes pažeidžiamas statutas, atestavimo procedūros ir t.t.

- Vadinasi, studentai gali bet kokį nepatinkantį dėstytoją apskųsti dėl jiems nepatinkančių pažiūrų?

- Apskųsti kiekvienas turi teisę, įstatymas studentams suteikia tokią teisę. Tačiau ta teisė nėra absoliuti. Administracija turi teisę neatsižvelgti, tačiau jei ji suinteresuota tam tikru dėstytoju atsikratyti, aišku, atsižvelgs į tai, kas jai patogu. Tereikia preteksto, kad atsirastų toks laiškas, ir į jį skubiai atsižvelgiama. Kita vertus, studentų krepšeliai, nuo kurių priklausomi patys universitetai, verčia pataikauti studentams.

- Kalbant ne vien apie akademinę bendruomenę, ar žmonės persekiojami dėl pažiūrų, tarkime, valstybės tarnyboje ar privačiose bendrovėse?

- Tokių atvejų irgi būna. Kad ir kaip būtų keista, žmogaus teisių problemomis pradėta smarkiai spekuliuoti. Kai labai naudinga, tai žmogaus teisės išpučiamos kone iki kriminalinio nusikaltimo, nors iš tikrųjų nieko nebūna. Žmogaus teisės naudojamos net kaip politinis instrumentas įgyvendinti tikslus. Išpučiama, pateikiama visuomenei kone kaip katastrofa. Matėme, kas buvo su Telšių mokytoja, kuri vos iš darbo nebuvo atleista už tai, kad pamokose nepritarė homoseksualizmui, nors nei prokuratūra, nei policija nieko draudžiamo nenustatė. Dažnai būna sukeliamas triukšmas, kad atsirastų pretekstas žmogumi atsikratyti. Tačiau, kaip ir V.Radžvilo atveju, žmogui negalima uždrausti turėti savo nuomonę ir ją reikšti.

- Kas turi teisę spręsti, kad V.Radžvilo nuomonė neteisinga, o tų, kurie ES biurokratams neturi priekaištų, - teisinga?

- Niekas. Tačiau čia reikia ieškoti tam tikrų įtakų. Mes juk žinome, kad įvairiais klausimais susiduria dvi priešingos idėjos - dėl ES, dėl šeimos instituto, koks jis įrašytas į Konstituciją. Vieni gina Konstituciją, kiti jai prieštarauja. Tačiau jei nori keisti vertybes, prašome pirmiau pakeisti Konstituciją. Taip ir šiuo požiūriu. Jei Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų laisvė, ją ir turime ginti.

Tačiau Lietuvoje persekiojami tie, kurie turi priešingą nuomonę nei vadinamojo elito atstovai. O elito atstovų nuomonę formuoja lobistinės jėgos, remiamos milžiniškų finansinių išteklių. Pinigų pagalba jos pradeda dominuoti, o silpnesnioji pusė blokuojama. Lobistų daugybė yra ir tame pačiame Seime, leidžiančiame įstatymus. Jie stengiasi kuo greičiau prastumti vertybes, kurios kertasi su mūsų konstitucinėmis nuostatomis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“