respublika.lt

Krizės tyrimo estafetė perduotanuotraukos (23)

2020 gegužės mėn. 27 d. 06:45:37
Deimantas KNIŠKA

Seimas vakar po pateikimo pagaliau pritarė „Krizės komisijos“ išvadoms. Jei jos sėkmingai įveiks ir svarstymo bei priėmimo stadijas, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą. Ši turės ištirti komercinių bankų, Lietuvos banko ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybės veiksmus per 2008 m. prasidėjusią ekonomikos krizę. Komisija konstatavo: krizę Lietuvoje sukėlė stambieji komerciniai bankai, o Lietuvos bankai juos nepakankamai prižiūrėjo, už tai atsakinga ir Švedijos finansų inspekcija.

×
nuotr. 8 nuotr.
Komisijos išvados turėtų labai nepatikti Andriui Kubiliui ir Vitui Vasiliauskui. Stasio Žumbio nuotr.

 

Parlamentinį tyrimą prieš maždaug dvejus metus pradėjo ir pernai spalį užbaigė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kuris tuo metu buvo pakrikštytas „Krizės komisija“. Tiesa, vakar Seimui išvadas pristatė ne dabartinis komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, o buvusysis - Stasys Jakeliūnas, komisijai vadovavęs beveik visą jos darbo laiką.

S.Jakeliūnas paneigė oponentų kaltinimus, esą tyrimas tebuvo noras politikuoti ir „įkasti“ A.Kubiliaus Vyriausybei. Pasak eksparlamentaro, 2008-2009 metų krizės priežastis tyrė ir keliolika kitų šalių, kad daugiau nebedarytų tokių pačių klaidų. O išvados „turi išliekamąją vertę dabartiniame kontekste“.

Socialdemokratas Algirdas Sysas S.Jakeliūno klausė, kaip jis vertina dabartinį beatodairišką skolinimąsi ir ar kitą kadenciją nereikės sudaryti komisijos, kuri įvertintų, kaip dabar išleidžiami skolinti pinigai. S.Jakeliūnas atkreipė dėmesį, kad dabar skolinamės keliasdešimt kartų pigiau nei skolinosi A.Kubiliaus Vyriausybė, tačiau įspėjo į skolas pernelyg neįklimpti. Mat kai jas reikės refinansuoti, palūkanos gali būti gerokai padidėjusios.

Kad ir kaip ten būtų, po pateikimo išvadoms pritarta. Krizę tyrę politikai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų 2009-2012 m. Vyriausybės sprendimą skolintis finansų rinkose bei iš komercinių bankų, dėl ko, anot komisijos, padaryta virš 2 mlrd. eurų žala valstybei.

Prokuratūrai taip pat siūloma įvertinti stambiųjų bankų vaidmenį, sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, ir nustatyti, ar Lietuvos bankas tinkamai prižiūrėjo komercinių bankų procedūras, susijusias su VILIBOR palūkanų normų nustatymu.

Išvadose cituojama Valstybės kontrolė, nustačiusi, kad A.Kubiliaus Vyriausybė daugiausia skolinosi neviešu būdu ir vidaus rinkoje. Teigiama, kad Lietuvos bankas sudarė galimybes bankams perkelti daugelį rizikų kitiems, dažniausiai neprofesionaliems rinkos dalyviams, o nevaržydamas pigaus, spekuliatyvaus ir perteklinio finansavimo iš patronuojančių bankų, jis toleravo netolygias vietos bankų konkurencijos sąlygas.

Taip pat teigiama, kad, nepaisydamas besiformuojančių NT burbulų, ekonominių disbalansų ir iškraipomos ūkio struktūros, Lietuvos bankas toleravo agresyvią ir riziką ignoruojančią Skandinavijos bankų konkurencinę kovą ir leido šiems bankams visiškai perimti pinigų politikos kontrolę.

Rekomendacijose „Krizės komisija“ siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, visapusiškai nagrinėti galimybę mažinti leistiną bankų rinkos koncentracijos lygį.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą, nes privatūs komerciniai bankai paslaugų teikia vis mažiau.

Komisija atmetė teiginius, esą Lietuva tuo metu neturėjo galimybės pasiskolinti. Iš pateiktos medžiagos ir liudijimų ji konstatavo, kad galimybė pasiskolinti tuo laikotarpiu buvo ne tik iš brangių rinkų, bet ir iš kitur. Palyginus kitų šalių skolinimosi lygį, permokėjome virš 2 mlrd. eurų palūkanų ir tik dabar baigiame išmokėti paskolas, paimtas tuo metu, nes jos buvo paimtos ilgam laikotarpiui.

Anot komisijos, mitas yra ir tai, kad negalėjome skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, nes esą jis būtų liepęs drastiškai mažinti atlyginimus, pensijas, pašalpas ir t.t. Mat Latvija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą, bet sumažino tik didžiausias pensijas, o Lietuva tuo metu mažino pensijas visiems.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (23)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vyrai turėtų privalomai eiti vaiko priežiūros atostogų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+9 +11 C

 

+8 +10 C

 +16 +18 C

+17 +19 C

 

+17 +19 C

3-4 m/s

3-4 m/s

 

3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1325 PLN - 4.4689
RUB - 81.3769 CHF - 1.0642
GBP - 0.9051 NOK - 10.6218

Nuorodos