Koronavirusas kiša koją gerovės valstybei?

„Šiuo metu situacija įgyvendinti gerovės valstybės siekius yra tikrai palanki. Ją galėtų komplikuoti, be jokios abejonės, koronaviruso protrūkis, jeigu jis užsitęstų ir turėtų reikšmingos įtakos pasaulio ekonomikos plėtrai, taigi ir pagrindinių Lietuvos ekonomikos partnerių plėtrai. Žinoma, kad mūsų ekonominė situacija gali nebeleisti tokiais dideliais žingsniais įgyvendinti tų priemonių (gerovės valstybės. – ELTA)“, – interviu „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, kol kas Lietuvos ekonomika, nepaisant pasaulyje plintančio koronaviruso, suteikia optimizmo.

„Šiandien, manau, turime visas galimybes išsaugoti savo ekonomikos kilimo trajektoriją. Lietuvos ekonomika šiuo metu labiau skatinama vidaus veiksnių – vidaus perkamosios galios, atlyginimų kilimo, kitų socialinių išmokų kilimo, ir tai suteikia tam tikrą nepriklausomybę, kiek apskritai jos gali būti tokioje mažoje atviroje ekonomikoje kaip Lietuvoje, nuo išorinių rinkų procesų, nes optimizmo, lūkesčių pozityvumo mūsų šalyje pakanka net ir atsižvelgiant į nelabai palankius epidemijos veiksnius“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda: socialinės atskirties ir skurdo klausimas yra svarbiausias

Prezidentas G. Nausėda sako, kad skurdo ir socialinės atskirties klausimai yra svarbiausi, ir gyventojų lūkesčius dėl šių problemų sprendimo reikia įgyvendinti. 

„(...) Šiuo metu skurdo klausimas, socialinės atskirties, regioninės atskirties klausimas yra svarbiausias ir nuo jo privalome pradėti. Manau, kad šita (Europos Komisijos. – ELTA) ataskaita buvo teisinga. Šiandien tokie lūkesčiai yra daugelio partijų lūpose ir, žinoma, mūsų žmonių galvose. Mes privalome šituos lūkesčius įgyvendinti“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Viena iš priemonių, kuri padėjo šiek tiek sumažinti atotrūkį tarp 20 proc. daugiausiai ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių, – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas. Tai pirmiausia teigiamai atsiliepia mažiau uždirbančių žmonių padėčiai“, – sakė prezidentas.

Europos Komisija (EK) teigia, kad šalyje yra imamasi priemonių dėl skurdo mažinimo, tačiau jos reikšmingai situacijos nekeičia.

Kaip anksčiau sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, kritinė situacija dėl skurdo išlieka trimis aspektais.

„Pirma, gyventojų dalis, kuri patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką. Antra – pajamų nelygybė. Tai yra penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių pajamų nelygybė. Trečia, išmokų vaidmuo mažinant skurdą“, – sakė A. Pranckevičius.

Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka labai aukšta tarp bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, vienišų tėvų.