Konstitucinio Teismo teigimu, parlamentinį tyrimą atlikusios laikinosios komisijos sudarymas prieštarauja Konstitucijai ir jos išvados yra neteisėtos.

KT pateiktame aiškinime pabrėžė, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos gali būti tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.

„Konstitucijos nuostatos suponuoja galimybę įstatymu nustatyti plačius Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimus, bet kartu įtvirtina tam tikras Seimo laikinųjų tyrimo komisijų tiriamos veiklos ribas, kurių įstatymais ar kitais teisės aktais negalima praplėsti“, – rašoma KT išvadoje.

Kartu pažymima, kad tyrimo komisijos uždaviniai turi būti suformuluoti taip, kad nekiltų galimybių pačiai komisijai pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi juos įgyvendinti.

„Ištirti būtini uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas. Priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti“, – rašoma nutarime.

Į visa tai atsižvelgdamas KT paskelbė, kad laikinoji tyrimo komisija prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams.

„Komisijai buvo nustatyti taip plačiai suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai, kad pagal juos Komisijai buvo pavesta ištirti iš esmės visus 2008–2016 metais vykusius šalies politinius procesus, teisėkūros procesus, visų valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimą ar skyrimą ir (ar) jų veiklą tuo laikotarpiu, visų valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimą ar skyrimą ir (ar) jų veiklą tuo laikotarpiu, visų kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais tuo laikotarpiu. Todėl taip suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai vertintini kaip neįmanomi ištirti; iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai nustatyti atliekamo tyrimo klausimus“, – teigiama Konstitucinio Teismo išvadoje.

Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad Komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl Komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.

Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.

Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.

Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė Gabrielius Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.