Konservatoriai paglostė LRT už darbą

Tiesa, komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pasiteiravo, kodėl pristatydama veiklos ataskaitą LRT skaidrėse Baltijos šalis vadina Baltikos šalimis. Pasak jo, lietuviškam transliuotojui nedera taip elgtis, nes mus „Baltika" vadina Rytų kaimynai. M.Garbačiauskaitė-Budrienė pasiteisino, kad tai - „žioplaklaidė", atsiradusi todėl, kad informacija buvo ruošiama itin greitai. Nors kartu išreiškė nusistebėjimą, kad jau baigiasi 2021-ieji, o reikia atsiskaityti už 2020-uosius. O tai reiškia, kad informaciją buvo galima parengti ir ne taip greitai.

Pernai LRT iš šalies biudžeto gavo net 46,3 mln. eurų, tačiau ataskaitoje vis tiek skundžiamasi, kad tai - daugiau nei dukart mažiau už Europos transliuotojų sąjungos vidurkį. LRT vienam Lietuvos gyventojui kainuoja po 1,38 euro per mėnesį. Daugiausiai LRT biudžeto - 61,1 proc. - esą išleidžiama turiniui, ir 31,6 proc. - personalui. O nuo 2022 m. nemažai mokesčių mokėtojų pinigų „suvalgys" ir naujas LRT pastatas (anksčiau skelbta - 48 mln. eurų, vakar suma nebuvo įvardinta). Apie statybas pasiteiravo komiteto narys „valstietis" Robertas Šarknickas, anot kurio, atsinaujinti būtina, nes dalis naudojamo turto jau tapo pavojingų sveikatai ar net gyvybei, dėl nudrengto pastato gėda prieš į LRT atvykstančius užsienio svečius.

Neprisistatęs LRT administracijos atstovas pareiškė, kad nacionalinis transliuotojas liks S.Konarskio gatvėje, tačiau naujame pastate. Dabar vyksta architektūrinis konkursas, jo dalyvių vokai bus atplėšti šią savaitę, o spalio 5 d. iš LRT darbuotojų ir architektų sudaryta komisija išrinks tris laimėtojus. Radijo pastatas nebus griaunamas, nes tai - kultūros vertybė, tačiau bus renovuojamas, ten bus darbuotojų kabinetai ir muziejus. Iš 6 ha sklypo bus pasilikta 3,5 ha. Kiti metai bus skirti techniniam projektui, o realios statybos prasidės 2023 m. ir, pagal optimistinį scenarijų, baigsis 2026 m.

Į „valstiečio" Stasio Tumėno klausimą, kokia LRT laida praėjusiais metais buvo labiausiai nepasisekusi, generalinė direktorė kaip „išsisėmusią" įvardijo „Klauskite daktaro", todėl ji veikiausiai taps istorija.

S.Tumėnui nepatiko ir tai, kad rinkiminių laidų per LRT formatas yra visiškas nesusipratimas, kalbėtojai vidury sakinio pertraukinėjami ir t.t.

Dar politikui užkliuvo, kad bus transliuojama Eurolyga, tačiau niekur nemokamai nebeišvysime lietuviško krepšinio čempionato. Į pastarąjį priekaištą M.Garbačiauskaitė-Budrienė atsikirto, esą „pirmoje vietoje yra pinigai", transliacijų teisės nuolat brangsta. O dėl rinkiminių laidų - esą mielai būtų pasirinktas kitas formatas, tačiau privaloma visoms partijoms užtikrinti vienodą eterio laiką: kai vedėjas privalo žiūrėti į chronometrą, tai ir atsiranda pašnekovų pertraukinėjimų.

O štai čia blykstelėjo komiteto atstovė, konservatorių frakcijos narė Liuda Pociūnienė. Anot jos, kadangi parlamentinės partijos gauna valstybės finansavimą, o „marginalinės jėgos" - ne, tai atitinkamai reikėtų pasielgti ir su nacionalinio transliuotojo eterio laiku. Savo ruožtu LRT atstovai sakė, kad dėl to apsispręsti turi įstatymų leidėjai, tačiau LRT ir jiems yra pateikusi savų siūlymų. Pavyzdžiui, atsisakyti burtų, kurie suskirsto, kurioms partijoms su kuriomis polemizuoti. Esą nenormalu ir neįdomu, kai tarpusavyje pasiginčyti negali įtakingesnės, lygiavertės partijos. Tačiau nepakeitus įstatymų burtų atsisakyti negalima. Anot vieno LRT teisininko, net į agitacines laidas, kurias finansavo ir inicijavo pati LRT, partijas reikia kviesti burtų keliu - taip nurodė teismas. Tačiau LRT atstovas kažkodėl tuo pasipiktino, nors teismo sprendimas visiškai logiškas. Kodėl už mokesčių mokėtojų pinigus turėtų būti reklamuojamos tik nacionalinio transliuotojo pasirinktos partijos?

Įdomi buvo ir komiteto posėdžio pabaiga. Kultūros komitetas bendru sutarimu nusprendė Seimui teikti įstatymo pataisą dėl LRT skiriamo finansavimo. Pasirodo, praėjusioje kadencijoje Seimas per žioplumą įteisino nuostatą, kad „LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro UŽ PRAEITŲ metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų".
V.Juozapaitis paaiškino, priešdėlis „UŽ" kažkodėl atsiskyrė nuo žodelio „PRAEITŲ", o turėjo būti vienas žodis „UŽPRAEITŲ".

„Tai iš esmės keičia prasmę, turi būti „užpraeitų". Nes formuojant biudžetą negalima pateikti informacijos, kuri bus tik kitais metais", - paaiškino V.Juozapaitis.