Koks Šveikas pakišo kiaulę I.Šimonytei

Aišku, kai pasaulyje yra daugiau nei 200 valstybių, sunku išvengti jų prezidentų, valdovų, karalių ir t.t. panašių šūkių. Tačiau visiškai pakišta kiaulė, kai tau, pretenduojančiai į Lietuvos prezidentes, pakiša ne kokios nors Namibijos, Vanuatu, ne Mergelių salų, bet Rusijos prezidento šūkį. Kiaulės sumanytojai aiškiai tikėjosi, kad už šitą šūkį I.Šimonytė tikrai bus oponentų jei ne suvalgyta, tai bent apkramtyta. Tad ta proga pacituosiu Antikos istoriką Tacitą - „Blogiausia priešų rūšis yra pataikūnai".

Oponentai socialiniuose tinkluose jau piktinasi sakydami, kas turi būti kraujyje įaugę, kad Šimonytė pasirinko kraugerio šūkį. Esą kaip po to galima drįsti pažiūrėti Lietuvos žmonėms į akis. Kitas rėksmingumu pasižymintis oponentas apšaukė I.Šimonytės komandą „glušais". I.Šimonytės rinkimų štabo vadovas, Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė jau viešai teisinasi, kad įvyko „apmaudus neapsižiūrėjimas", „tiesiog paprastas, elementarus, žmogiškas neapsižiūrėjimas".

Esą skubiai bus galvojamas naujas rinkimų šūkis. Tik, įdomu, koks. Tikėkimės, nepasiskolintas iš talibų. O komunikacijos specialistai taip pat sutiko, kad naudoti šūkį, kurį jau naudojo V.Putinas, yra klaida. Blogai, kai komandai trūksta vaizduotės. Dar blogiau, jei šūkių ieškoma panaudotų devizų komisuose.

Pati I.Šimonytė taipogi gynėsi: „Išspręsiu šį klausimą. Tai yra tikrai labai menkas klausimas visų klausimų sąraše, mano supratimu. Ne šūkiai laimi rinkimus, o kandidatai laimi rinkimus. Daug labiau bijočiau tų kandidatų, kurie nori būti panašūs į poną Putiną, nes ponas Putinas naudoja kartais tam tikrus žodžius, nors visą laiką juos naudodamas meluoja - tai nėra nei stiprus prezidentas, nei stipri šalis. Ar jūs galvojate, kad aš seku Putino žodžius?"

Koks šūkis būtų geriausias?

Aišku, jeigu I.Šimonytė, kaip ir Putinas, pusryčiams vienodai teptų ant duonos sviestą, ar operą ir baletą vadintų tais pačiais vardais, tai nebūtų jokia politinė klaida. Lygiai taip pat kaip viso pasaulio diktatoriai vienodai vaikšto dviem kojomis, kaip ir visi pasaulio karaliai. Ar mosikuoja dviem rankomis, kaip ir visi pasaulio prezidentai. Bet šūkis, asmeninis moto, kredo - tai jau koncentruota žinia. Kablys, gaudantis rinkėjus.

Sprendžiant iš lietuviškų aktualijų, geriausias kablys būtų „Pažadu trigubą pensiją ir trigubą atlyginimą. Jei nepatiks, galėsite per savaitę grąžinti". Bet oponentai tokį kandidatą apkaltintų, jog per daug užsižaidžia su materija ir ignoruoja žmogaus dvasinį pradą. O jis, tas dvasinis pradas, Lietuvoje - oho koks! Kaip ant kalno mūrai stūkso!

Išmintis tautų lobynuose ir partijų kloduose

Na, ir ką čia tokio labai aktualaus sugalvojus? Kad nesipainiotų su Putinu. Rubikoną peržengti negali, nes jį jau peržengė Julijus Cezaris. Šaukti „Burtai mesti!" irgi negali, nes jau irgi mesti dar Romos imperijoje. Galima pasisemti šūkių išminties iš lietuvių liaudies lobyno. Pavyzdžiui, „Bijai Šimonytės - neik į mišką!". Arba „Bijai Šimonytės - neik už ją balsuoti Labanoro girioje!". „Bijai Šimonytės - neik į mišką, nes grybų sezonas dar neprasidėjęs". Tokie, atsiprašant, šūkiai bent suartins Lietuvos gyventojus su gamta. O ji gegužės 12-ąją bus pačiame žydėjime.

Šalia gamtinių šūkių galima sugalvoti ir ką nors kariško. Pavyzdžiui, „Viena Šimonytė lauke - ne karys". „Vienas už visus - visi už Šimonytę". Arba buitiško: „Kur dvi - Ingrida ir Šimonytė stos, daugiau padarys". „Kalk Lietuvą, kol Šimonytė karšta!". „Sėsk, Lietuva, po uosiu, Šimonytę duosiu". „Paimkim arklą, knygą, lyrą ir eikim Šimonytės keliu!". „Kas leidžiama Jupiteriui Šimonytei, neleidžiama jaučiui Nausėdai". „Šimonytė veža!". „Išrinksi Šimonytę, didės pensijos". „Šimonytė tinka, nes jos troba ne iš krašto!".

Atsimenu, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, buvo reklaminis vaizdo klipas, kaip autocisternos veža į Briuselį lietuviškus spirgučius-spirgius, o vakariečiai džiaugiasi, kad labai skanūs. Bet sutapatinti dabartinę premjerę su spirgiais būtų pernelyg kanibališka.

Galima kūrybingai pertvarkyti ir Lietuvos partijų ar visuomeninių judėjimų jau naudotus šūkius. Pavyzdžiui, „Svarbiausia - žmogus Šimonytė". „Šimonytė yra čia". „Pakelk galvą, Šimonyte! Atsiimk valstybę". Arba amerikietišką -„Padarykime Šimonytę vėl didžią!", „Šimonytė pirmiausiai!". „Visų šalių Šimonytės gerbėjai, vienykitės!" Aišku, galima skelbti ir viešą šūkio sugalvojimo konkursą. Už priimtiną kainą.

O ką daryti, jei nieko naujo nesugalvojame?

Konkurentams turbūt apmaudu, kad nevykęs šūkis buvo per anksti demaskuotas. Įsivaizduokite, jei tai būtų paaiškėję gegužę, prieš pat prezidento rinkimus. Tiesa, vienas iš dabartinių kandidatų į Lietuvos prezidentus, nesakysiu kuris, pasirinko šūkį, sutampantį su kandidato į Nižnij Novgorodo (Rusija) gubernatoriaus šūkiu.

O šiaip sunku ką nors visiškai šviežio ir įsimintino sugalvoti. Žmonės kartojasi jau tūkstantmečius. Kartojasi muzika, dainos, išdavystės, meilės ir lūkesčiai. Lygiai taip pat, jog nepaisant tūkstantmečių, šuniukai vis taip pat amsi, o avys - bliauna. Juk žiniasklaida taip pat mirga klišėmis. Vos ne kasdien „skambina pavojaus varpais" ir deda „vyšnią ant torto".

O būsimas JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) kadaise apsiribojo vienu žodžiu „Pokyčiai". Būsimas Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas apsiribojo dviem žodžiais „Tvarka bus!". Tad Gitanas Nausėda galėtų paskelbti „G.Nausėda bus" ir tai turbūt būtų tiksliausias pažadas. Bent vertinant visuomenės apklausas. Daug tikresnis pažadas nei politikų žadamos gerovės, džiaugsmai, socialinės lygybės, vienodas teisingumas visiems ir panašūs Lietuvoje kažkodėl neprilimpantys, nepritampantys gėriai.

Sakai - Lenkija, o mintyse - Šveikas

Kas darosi su I.Šimonytės rinkimų komanda? Negi neturi nė vieno kariškio? Kaip komanda patarinėja, jei premjerė susimovė ir kalbėdama apie Lenkijos karines pajėgas. Esą, remiantis Lenkijos įstatymais, jos kariuomenė gali Lietuvos ir neginti. Tad pleputė sukėlė ant kojų ne tik Lietuvos politikus, bet savo žiniomis turbūt nustebino ir Lenkijos prezidentą Andžejų Dudą (Andrzey Duda) bei ministrą pirmininką Donaldą Tuską (Donald Tusk). Negi Lietuvos ministrė pirmininkė, buvusi finansų ministrė, jau antrą kartą pretenduojanti tapti prezidente, kuri būtų ir Vyriausioji valstybės ginkluotojų pajėgų vadė - tik tiek išmano apie kariuomenę bei NATO gynybinius planus?

O žmonės dabar svarsto - ar mūsų premjerė išpliurpė neskelbtiną tiesą, karinę paslaptį, ar tiesiog supainiojo Lenkiją su Šveiku. Nes šaunusis kareivis Šveikas, kadaise sėdėjęs čekų aludėje, tikrai nebuvo nusprendęs lietuvius ginti.