Kodėl valdžiai užsieniečiai tinka?

Nereikės grąžinti

Nors viešai kalbama apie tai, kad sienas reikia plačiau atverti aukštos kvalifikacijos darbuotojams, dabartinė tvarka leidžia darbdaviams pritraukti ir, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojus iš Baltarusijos, Ukrainos ar kitų ne ES šalių. Mat savų vairuotojų trūksta. R.Sinkevičius pripažįsta, kad Lietuvos gyventojai nenori dirbti tokio darbo dėl to, kad didžiąją gyvenimo dalį turi praleisti toli nuo šeimos, o atlyginimas yra neadekvatus. Juo labiau kad oficiali alga iki šios savaitės siekė 1,3 minimalaus Lietuvos darbo atlyginimo, o visa kita būdavo išmokama kelionpinigių forma. Tačiau nuo kelionpinigių neskaičiuojama senatvės pensija, laikino nedarbingumo išmokos ir t.t.

„Taip, politikai padarė klaidą, kad tik šią savaitę šis dydis padidintas iki 1,65. To reikėjo jau prieš 10 metų. Jei šį dydį būtume palengva auginę, nebūtų buvę jokių demonstracijų. O dabar, kai Vyriausybė staiga padidino iki 1,65, ir kilo nepasitenkinimas. Tačiau galiu pasakyti, kad Lietuvai turėti darbininkus iš trečiųjų šalių yra gerai. Kodėl? Nes jie sumoka „Sodros“ mokesčius nuo algos, bet jų niekada neatgaus. Kai „Sodros“ mokesčius moka lietuvaitis, po to jis dalį pinigų susigrąžina senatvės pensijos, nedarbo pašalpos, ligos pašalpos ir kitokiomis formomis. O baltarusiui ar ukrainiečiui Lietuvoje niekada nebus mokama pensija ar pensijos dalis, taip, kaip yra, pavyzdžiui, Anglijoje dirbančiam lietuvaičiui, kuris vėliau gauna ir lietuviškos, ir angliškos pensijos dalį. Kitaip tariant, ką baltarusio, ukrainiečio ar kito ne ES piliečio darbdavys nuo jo algos sumoka Lietuvai, tas Lietuvoje ir lieka. Visi politikai mato, kad Lietuvai tai yra naudinga, nes nuo to didėja „Sodros“ fondas, bet viešai to nesako“, - atviravo R.Sinkevičius.

Darbo veteranai

R.Sinkevičius pasakojo, kad Užimtumo tarnyba pateikė Migracijos komisijai informaciją, kokių specialybių atstovų Lietuvoje labiausiai trūksta - stinga.

Trūksta inžinierių, o vadybininkų ir socialinių mokslų atstovų yra didelis perteklius. Todėl planuojama jaunuolių agitacijai kaip sovietmečiu panaudoti „darbo veteranus“ - tam tikrų profesijų atstovai nuolat vyktų į mokyklas agituoti rinktis jų specialybę.

„Kaip buvęs susisiekimo ministras žinau, kad, pavyzdžiui, į kelių statybų studijas niekas nebenori stoti, nes ten reikia tiksliųjų mokslų, kurie daug kam nepatinka. Nėra norinčių, nors darbdaviai siūlo stipendijas visiems penkeriems mokslo metams su galimybe po to įsidarbinti“, - sakė parlamentaras.

Tačiau tuo pat metu yra studentų, kurie gavę diplomą neranda darbo. Gal valstybė turėtų nebefinansuoti tokių studijų, kurių specialistų rinkoje yra perteklius?

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jau irgi ima taip atrodyti. Pavyzdžiui, ji jau mano, kad nereikia tiek daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu, reikia daugiau su profesiniu išsilavinimu. Geras santechnikas uždirba daugiau nei geras profesorius, nes santechnikų trūksta. Nusimato naujovė: tie studentai, kurie yra priimti į aukštąsias mokyklas ir kurie jau pirmąjį semestrą nesugeba „patempti“, būtų su visu finansavimo krepšeliu perkeliami į profesines mokyklas. Racionalu, nes jei motyvacijos neturintis aukštosios mokyklos studentas gautų diplomą, jį vis tiek reikėtų perkvalifikuoti“, - teigė politikas.

Naujovės „pijokams“

„Išsivystė ir diskusija, kad yra daug žmonių, kurie seniai nedirba ir tikriausiai niekada nedirbs dėl savo, švelniai tariant, socialinių įgūdžių arba kitaip sakant, kurie „pijokauja“, gauna pašalpas ir neina į darbą. Minčių, kad tokiems piktybiniams bedarbiams reikėtų nebemokėti pašalpų, niekam nekilo, nes žmogus vis tiek yra žmogus. Jis turi turėti už ką pavalgyti.

Gal duoti ne pašalpas, o korteles, kuriomis atsiskaitant nebūtų galima įsigyti alkoholio? Taip visų dalykų neapribosi. Tačiau iškilo klausimų, ar yra tokių žmonių apskaita, nes tai - darbo jėgos potencialas, ar bandoma juos kažkaip įtraukti į darbo rinką. Bendrą pašalpų gavėjų skaičių žinome, tačiau juk pašalpų gavėjas pašalpų gavėjui nelygus“, - sakė parlamentaras.