„Respublikos“ savaitės žmogus - Vyriausybės vicekancleris Giedrius Kazakevičius, pranešęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimui, kad emigracija yra nauja galimybė, ir ta proga už ne savo 40 tūkst. litų laikinai „emigravęs“ į naują galimybę, vardu Naujoji Zelandija.
Savaime suprantama. Naujoji Zelandija yra didesnė galimybė, nei sėdėti savo kabinete Vyriausybės kanceliarijoje. Na, ką čia pamatysi? Kompiuterį, kėdę, stalą. Na, kancleris pasikvies. Vis tas pats ir tas pats. Galimybė - įjungti kompiuterį ir galimybė atsiliepti į telefono skambutį. Arba neatsiliepti. Jei nesinori. O Naujoji Zelandija - tai galimybė paatostogauti už Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus. Tarkime, už Vokietijoje gyvenančios nepažįstamos Bertos ar Hanso pinigus. Ačiū, Berta, Hansai, kad finansavai mano laikiną emigraciją maršrutu „kėdė - Velingtonas“. Juk emigracija - tai nauja galimybė! Pamatyti, kaip maoriai šoka savo ritualinį karo šokį-haką. Vaje, kokia galimybė. Gali apžiūrėti visas karių tatuiruotes. Ir prisisemtą patirtį perduoti Vyriausybei bei jos kanceliarijai. Tarkime, kodėl tu be „tatoo“?
Pasisemtoji patirtis
Jei kas nors Lietuvos Vyriausybę peikia, sėskime ne ant dviračių. Išsipaišykime veidus ir sušokime visiems virkaujantiems, nepatenkintiems maorių karo šokį. Tegul visi pamato, kad ir Vyriausybės narių bambos plikos. Ir kojos plikos. Ir strėnjuostės pigios. Nė kiek biurokratai nepraturtėjo per kadenciją. O jūs, netikėliai, dar burnojate, kad vargsta pensininkai. Pasižiūrėkite į mus ir karius maorius. Mes su strėnjuostėmis jau lakstome, o jūs, nors vasariškai, bet vis vien daugiau apsirengę.
Štai pirmoji naudinga patirtis, kurios Vyriausybės vicekancleris, matyt, jau prisisamstė su samčiu. Ką ir kalbėti apie naujazelandišką virtuvę bei gėrimus. Apie kraštovaizdį, aptarnavimą viešbutyje ir t.t. Gal kilo išganinga mintis? Pasiūlyti Lietuvoje dar užsilikusiems lietuviams emigruoti į Naująją Zelandiją. Sutvirtinti čia esančią diasporą. Kad, remiantis „Globalios Lietuvos“ programa, dar labiau sustiprintų po pasaulį pasklidusią Lietuvos diasporą. Mat jau imame kalbėti ne apie demokratinę Lietuvą, esančią prie Baltijos jūros, bet apie diasporinę Lietuvą. Viena spora - šen, kita - ten. Nors gamtoje sporomis besidauginantys augalai vis dažniau įtraukiami į Raudonąją knygą. Tarkime, kaip lietuviški kiminai. O sporomis besidauginantys paparčiai, kadaise siekę medžių aukštį, dabar jau sumažėjo iki nedidelių krūmų. Jei G.Kazakevičius nematė per buvusias Jonines, galės įsitikinti per būsimas Jonines. Augalo spora yra mažiau gyvybinga nei augalo šaknys. Sporą pagauna vėjas ir ji gali nupleventi ant visiškai nederlingo dirvožemio. Ar derlingo kitaip. Iš lietuvio sporos sukuriančio naująjį anglą. O šaknys įsikibusios į žemę stipriau.
Galimybė - valstybės ryšininkams pasilakstyti
G.Kazakevičius, kalbėdamas Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavime, vertino emigraciją kaip galimybę. Tačiau nepaminėjo, kad toliau kapojamos Lietuvos augalo šaknys. Viskas daroma, kad visa tauta virstų lakiomis sporomis. Išsilakstytų po pasaulį ir taptų diaspora. Kaip tas uodų spiečius prieš lietų. Už Lietuvos ribų jau gyvena 1,3 milijono lietuvių. Iš jų - 300 tūkst. Lietuvos piliečių.
„Globalios Lietuvos“ programa, ta naujoji emigracijos galimybė, akcentuoja, kad iki 2019 metų tarp valstybės ir emigrantų bus stiprinami ryšiai. Grindžiami abipuse pagarba ir partneryste. Iš kur ta pagarba ir partnerystė rasis, jei Lietuvoje ryšiai su dar išlikusiais piliečiais nėra grindžiami abipuse pagarba ir partneryste. Koks nors bedarbis ekssantechnikas, šiuo metu išvykstantis dirbti į Londoną, net nepajuto nei pagarbos, nei ryšio. Tai kodėl jis turėtų užsimegzti, kai santechnikas jau dirbs Londone? Nusaldintas G.Kazakevičiaus galimybės.
Tie ryšiai - veikiau būsima vicekanclerio ir kitų valdininkų galimybė dar dažniau visokiais pretekstais lakstyti po užsienius. Už mokesčių mokėtojų pinigus. Esą mezga ryšius su diaspora. Reikia nudumti į Pietų Afrikos Respubliką ir pareikšti ten iš Kupiškio išskridusiai sporai pagarbą. Ta proga susipažinus ir su PAR gamtovaizdžiu bei pramogomis. Ak, spora Andriau, Lietuvos valstybė tave gerbia. Gal įsteigti lituanistinę mokyklą? Lietuvoje kaimo mokyklėles sugriovėme, tai dabar užsieniuose steigsime.
Atsakymai, verti Brežnevo
Kaip gera bus dirbti ryšininkais. Vos ne kasdien komandiruotėse. Juk toks kilnus tikslas. Cituoju vicekanclerio G.Kazakevičiaus atsakymą apie emigraciją:
„Į šiuos žmones reikia žiūrėti kaip į potencialą ir galvoti, kaip tą potencialą, kuris dabar yra pasklidęs po pasaulį, tinkamai išnaudoti“.*
O dabar pasiūlymas, kaip tinkamai išnaudoti. Paprastuoju būdu. Ryšininkui išsirašyti komandiruotę ir atvykti pas konkretų potencialą į svečius. Tol svečiuotis, vaišintis, pliurpti, kol neišmes. Nes kas konkrečiai daroma, kad tas potencialas sugrįžtų?
Atsako G.Kazakevičius:
„Turime tapti - o tai yra svarbiausias šios Vyriausybės prioritetas - ekonomiškai patrauklia ir konkuruoti globalioje erdvėje gebančia valstybe bei pritraukti savus žmones čia dirbti ir gyventi“. *
Ar tokiu brežnevišku sakiniu pavyktų pritraukti į Lietuvą bent vieną lietuvį? Tokiu sakiniu tik atitrauktum. Įsivaizduokite, sėdi sau sporos namuose ryšininkas ir atbarbena emigrantui šį visiškai beprasmį, neinformatyvų, lozunginį G.Kazakevičiaus sakinį. Emigrantas, tokį sakinį išgirdęs, tik apsiverks arba ims keiktis. Na, gal paklaus. Sakyk, tamsta, ar mano gimtieji Kaniūkai jau globalūs? Jau geba konkuruoti globalioje erdvėje? Jei geba, kraunuosi lagaminą, perku bilietą. Bet, bijau, tada gebės konkuruoti, kai manęs jau nebus šiame pasaulyje. Tiesa, ir Kaniūkų nebus. Anksčiau išsivaikščios. Apsigyvens diasporinėje Lietuvoje.
Atsako G.Kazakevičius:
„Žmonės turi matyti, kad jų rinkta valdžia šiandien galvoja ir kalba apie ilgalaikę Lietuvos perspektyvą, daro žingsnius, reikalingus ateities problemoms spręsti“. *
Tai ir matome. Valdžia šiandien galvoja, kaip greičiau sukurti diasporinę Lietuvą ir, nestabdydama emigracijos, atlieka atitinkamą žingsnį.
Tačiau vis vien neatsakyta. Ko ieškojo G.Kazakevičius Naujojoje Zelandijoje? Gal diasporinei Lietuvai sostinės?
* Kalba, pasakyta 2011 m. rugpjūčio 19 d., Pasaulio Lietuvių bendruomenės valdybų suvažiavime Vilniuje
Parengta pagal dienraštį "Respublika"