respublika.lt

Ko galima laukti iš naujai išrinkto Seimo ir būsimos Vyriausybėsnuotraukos (45)

2020 gruodžio mėn. 01 d. 07:43:16
Gediminas JAKAVONIS

Ingridą Šimonytę paskyrus premjere, kuri jau prieš savaitę buvo paskelbusi kandidatus į ministrus, imta kalbėti apie galimos Vyriausybės pliusus ir minusus. Vienu iš pliusų įvardintas jaunas kandidatų amžius, minusu - patirties stoka.

×
nuotr. 16 nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė ir kandidatas į užsienio reikalų ministrus Gabrielius Landsbergis bei kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministrus Aušrinė Armonaitė. Eltos nuotr.


Apie tai „Respublika" prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutuoti pakvietė sociologę Rasą ALIŠAUSKIENĘ, filosofą Vytautą RUBAVIČIŲ, teisininką, buvusį Seimo pirmininką Artūrą PAULAUSKĄ bei Kovo 11-osios akto signatarą Algimantą NORVILĄ. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Gerbiama Rasa, pradėkime nuo jūsų, nes jūs „Respublikos" apskritojo stalo diskusijose stebėtinai tiksliai išpranašavote šių metų Seimo rinkimų rezultatus. Lietuvos žmonėms būtų įdomu išgirsti formuojamos Vyriausybės galimybių prognozes.

R.ALIŠAUSKIENĖ: Negaliu prognozuoti darbų arba jų rezultatų, tačiau galiu pasakyti, ką galvoja žmonės. Iš gyventojų apklausų rezultatų matome, kad Lietuvos žmonėms dabar aktualiausi yra sveikatos apsaugos klausimai - ne tik situacija su COVID-19, bet ir kitų paslaugų teikimas, normalus sveikatos apsaugos įstaigų darbas. Viešojoje erdvėje dažnai girdima retorika, jog karantinas ar kiti ribojimai reikalingi, „kad būtų lengviau sveikatos apsaugos sistemai ir ji nesugriūtų", mano nuomone yra ydinga. Susidaro įspūdis, kad sveikatos apsaugos sistema yra savitikslė ir skirta medikams. Tuo metu žmonės mano, kad jos priedermė yra rūpintis gyventojų sveikata. Kyla klausimai - visi moka PSD, mokesčius, bet sistema šlubuoja visus 30 metų. Tad dėl jos ydų dabartinėje situacijoje vėl kenčia mokesčių mokėtojai. Iš naujos valdžios žmonės tikisi aiškaus plano, kaip bus sprendžiamos šios problemos. Ir ne tik plano, bet ir konkrečių darbų.

Antras prioritetas - ekonomika. Dėl karantino ir pandemijos ribojant daugelį veiklų, žmonės netenka pajamų, susiduria ne tik su finansinėmis, bet ir psichologinėmis problemomis. Ir tai nėra įprasta ekonominė krizė, nes veiklos ribojimai nepriklauso nuo verslo subjektų, o yra patvirtinti įsakymais. Šiuo atveju žmonėms kyla klausimai, ko tikėtis, kaip ši situacija bus sprendžiama ir kodėl algas gaunantys iš biudžeto ir toliau jas gauna (kai kada su priedais), nors mokantys į biudžetą privataus sektoriaus atstovai kenčia. Kodėl iš „bendro katilo" vieni semia samčiu, o pildantys tą katilą kenčia? Iš naujos valdžios laukiama atsakymų ir sprendimų, kaip bus kompensuojami ne dėl žmonių kaltės atsiradę nuostoliai. Taigi, naujai valdžiai keliami klausimai išlieka tie patys, kurie buvo skirti ir buvusiai: ekonomika, socialiniai klausimai ir sveikatos apsauga.

A.PAULAUSKAS: Dabar jau suformuota centro dešiniųjų koalicija ir joje akivaizdžiai dominuoja Tėvynės sąjunga. Bet vertinant koalicijos stiprumą, atkreipčiau dėmesį, kad ji nėra stipri. Buvo 74, išėjus K.Glaveckui liko 73 balsai. Todėl jau pirmame Seimo posėdyje šita koalicija bandė užangažuoti Darbo partiją. Ir, kaip prisimename, jos atstovą A.Mazuronį patį pirmą skyrė į Seimo pirmininko pavaduotojo poziciją.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į koalicijos paskelbtą deklaraciją. Ten daug kalbama apie skaidrumą, pagarbą žmogaus teisėms, nulinę toleranciją korupcijai ir daug jau mums girdėtų tokių iškilių žodžių. Tačiau jau pirmieji veiksmai parodė, kad žodžiai nuo veiksmų skiriasi ir skiriasi smarkiai. Kerštavimas opozicijoje likusiems „valstiečiams" pastarąją savaitę turbūt buvo pats svarbiausias koalicijos akcentas. Nes pakeisti buvo pateiktas įstatymas, kad „valstiečiai" negalėtų užimti opozicijai priklausančio komiteto vadovo posto. Ir buvo nenoras ieškoti kompromiso, didžiausios opozicinės frakcijos teisėms užtikrinti. Manau, visų pirma ta deklaracija parodė, jog ji daugiau skirta viešiesiems ryšiams. Be to, pamatėme, kad ta koalicija nėra pribrendusi pagarbiems valdančiosios daugumos ir opozicijos santykiams. Ir pirmasis tos savaitės rezultatas - akivaizdus didmeistrės V.Čmilytės-Nielsen pralaimėjimas. Aišku, galima užduot klausimą, kiek ji pati yra visų tų veiksmų autorė, bet visi tie veiksmai, tiesioginiai pristatymai, buvo vykdomi su jos vardu.

G.JAKAVONIS: Kai valstybėje egzistuoja kadrų atrankos kriterijai, visada galima padaryti išimtį, bet man susidaro įspūdis, kad mūsų valstybėje visi įstatymai padaryti remiantis išimtimis, kurias visada gali pritaikyti savo naudai. Ką jūs, gerbiamas Vytautai, manote, matydamas siūlomas ministrų kandidatūras?

V.RUBAVIČIUS: Komandos sudėtis nenuteikia optimistiškai. Tie vardai nelabai girdėti, išskyrus vieną kitą. Labiausiai stebina, kad formuojant komandą ir kalbant apie Vyriausybės darbus, visiškai nekalbama apie valstybę, valstybingumą, ką jau kalbėti apie suverenitetą. Bijomasi žodžių „valstybė", „Tauta". Nekalbama ir apie socialinės atskirties didėjimą. Ypač pandemijos sąlygomis. O socialinė atskirtis turėtų būti bene svarbiausias naujųjų valdančiųjų darbo baras. Juk ta atskirtis tiesiogiai menkina mūsų saugumą. Net apie iškeltą valstybės gerovės idėją nei premjerė, nei būsimi ministrai beveik nė žodžiu neužsimena. Negirdėti kalbų apie tai, kaip jie apskritai Lietuvą įsivaizduoja Europos Sąjungos raidos plotmėje, kokia Lietuva bus santykiuose su kaimynais, ar numatomos Lietuvos valstybingumo tvirtinimo programos. Šiaip jau reikėtų vienaip ar kitaip bent keliais žodžiais nusakyti dabartinį Lietuvos būvį. Kokią matome Lietuvą kaip valstybę regione, pasaulyje, globalizacijos bei dezintegracijos tendencijų ir įvairių iššūkių akivaizdoje. Jokio ryškesnio Lietuvos vaizdo nebuvo pateikta. O juk Vyriausybėn surinkti politikai. Atrodo, kad politikos jų galvose jau senokai nelikę. Vien administraciniai vadybiniai ir „lėšų įsisavinimo" išmanūs įgūdžiai.

Kokia bus konkreti programa, vėlgi nieko nesakoma. Kokios pagrindinės Lietuvos raidos tendencijos numatomos, kaip konkrečiai ruošiamasi kažką keisti ar, kaip įprasta, „gerinti" - ir apie tai nieko nekalbama. Konservatoriai, o faktiškai įvairių atspalvių liberalai, jau senokai ruošėsi laimėti rinkimus, tad galima buvo manyti, kad jie jau turi kažkokių naujų idėjų apie valstybės raidos keitimą. Tačiau laimėję jie pasirodė visiškai, mano galva, neįgalūs. Laukti ryškesnių rezultatų tikrai labai sunku, bet gal Vyriausybė ir Seimas įsibėgės. Tačiau abejotina.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Artūrai, puikiai išmanote visus valdžios užkulisius. Man visada buvo aišku, kad, baigęs ekonomiką aukštojoje mokykloje, dirbsiu ekonomistu su šia veikla susijusioje įmonėje. Net neabejoju, kad jūs, studijavęs teisę, buvote įsitikinęs, jog dirbsite su įgytu išsilavinimu susijusioje srityje. „Tamsiais" sovietiniais laikais mes buvome mokomi, kad kvalifikacija - tai išsimokslinimas plius darbo stažas. Dabar matau, kad buvimą valdžioje nulemia partinė priklausomybė, o ne kvalifikacija. Atėjo „universalių" vadybininkų, o ne savo srities specialistų, laikai. Kaip reikėtų vertinti tai, kad įtaką pradeda daryti Laisvės partijos ideologija ir jos į šalies Vyriausybę deleguoti nariai?

A.PAULAUSKAS: Mes kalbame apie Vyriausybės narių sąrašą, kuris yra paskelbtas, nors turbūt niekas neabejoja, kad jis dar gali keistis, ir kai kurios pavardės, matyt, bus išbrauktos. Tačiau, bendrai vertinant tendencijas, galima jau kai ką pamatyti ir apžvelgti. Mums pateiktuose klausimuose yra teiginys - kas gi turi būti ministru. Amžinas klausimas. Ta diskusija jau vyksta turbūt 30 metų. Mano nuomone, būtų idealu, kad ministras būtų tos srities profesionalas - pripažintas, žinomas visuomenėje, geras vadybininkas, turintis vadovavimo patirties, išmanantis politikos procesus, žinantis, ką turi nuveikti šiame poste, turintis visuomenės pasitikėjimą politikas. Toks būtų idealus variantas, kai niekam nekyla abejonių, kad jis žino, kaip ir ką daryti, kai jo kompetencija niekam nekelia abejonių. Bet gyvenime mes matome visai kitus dalykus. Ir dabar paskelbtame sąraše matome žmonių, kurių niekas iki tol nežinojo arba labai menkai pažinojo. Kai kuriems trūksta išsilavinimo, patirties. Ir svarbiausia, kad paskelbtieji kandidatai į ministrus, iki tol tose srityse, kurioms siūlomi vadovauti, nieko reikšmingo nėra pasiekę. Tiesiog nežinome jų nuostatų. Aišku, ten yra išimčių - Kreivys, Anušauskas. Bet nemažai ir tokių kandidatų pavardžių, kurių tik šiandien pradedame klausti, ką jie darys ir ką tose srityse reikia keisti. Na ir dabar išgirstame tokius įdomius pasisakymus, kad reikia apmokestinti dideles pensijas, galbūt pradėti mokėti už teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, įvesti naujus mokesčius. Būtų gerai, kad visa šita mes būtume anksčiau girdėję. Kaip ir argumentaciją, kodėl kritikuojama dabartinė ministerijos veikla. Dažnai ateina žmonės, kurie dar tik pradeda mokytis. Apskritai, ministrui „įsivažiuoti" reikia maždaug poros metų. Mes iš esmės neturime laiko, kad galima būtų ministrams suteikti galimybę mokytis. Idealu būtų, kad ateitų žmonės jau pažįstantys šitą sistemą, žinantys, kaip ją keisti, ką daryti.

Ko tikėtis iš naujos Vyriausybės? Aišku, laikas yra labai nelengvas. Aš dažnai sakau, atėjus konservatoriams, ateina ir krizė. Ir šiandien mes matome ne tik pandemiją, bet ir verslą, patiriantį didžiulius nuostolius, ir valstybės augančią skolą. Kitaip sakant, tokiems iššūkiams tikrai reikalinga rimta Vyriausybė, kuri tuoj pat galėtų imtis ryžtingų veiksmų ir turėtų patirties bei kompetencijos krizei įveikti. Manau, kad kiekvienos Vyriausybės tikslas siekti, kad ne tik nemažėtų žmonių pajamos, bet kad jos didėtų, gerinti medicininių paslaugų prieinamumą, švietimo sistemoje daryti pertvarkas. Energetikos sektorius iki šiol neužtikrina žmonėms pigesnių energijos resursų, korupcija teisėsaugoje, teismuose kerta per pasitikėjimą teisingumo sistema. Sugrąžinti pasitikėjimą valstybės vertybėmis - tokios užduotys turi būti keliamos kiekvienai Vyriausybei. Ne išimtis yra ir šita. Tačiau kaip jie susidoros, kaip jiems pavyks išspręsti tuos visus rebusus - sunku pasakyti. Vyriausybėje yra dirbę tik du asmenys - D.Kreivys ir I.Šimonytė. Manau, dar labai anksti skelbti kokias nors prognozes. Ir, kaip minėjau, net ir ministrų pavardės gali dar keistis. Bet matau nemažai užprogramuotų konfliktų tarp konservatorių ir Laisvės partijos, ypač dėl jų tokių radikalių reikalavimų, kaip vienalytės santuokos, vaikų įteisinimas tose šeimose, taip pat silpnų narkotikų legalizavimas ir daug kitų dalykų, kas, matyt, ne visai priimtina didžiajai konservatorių daliai. Be to, nepamirškime, kad visos šitos trys koalicinės partijos yra ir konkurentės. Ir būti šalia didelės frakcijos, kuri faktiškai diktuos madas, visada yra sudėtinga. Nes tu gali neišlįsti iš to šešėlio, gali visą laiką būti pradingęs. Tad nori nenori, gal ne pirmomis dienomis ir ne pirmais metais, bet ta konkurencija vis tiek prasidės. Ir šitie konfliktai yra iš dalies užprogramuoti. Tai irgi, matyt, atsilieps Vyriausybės darbui.

A.NORVILAS: Ateina nauja karta, kuri mokysis vairuoti valstybę. Mes net nežinome, ar jie gabūs mokiniai. Sakykim, genialūs. Bet gal reikėtų mokytis su kokio nors simuliatoriaus pagalba? Bendroji vadybos teorija (o jų yra daug) labai skiriasi nuo praktikos. Kokių aukštesniųjų tikslų vedami šitie jauni žmonės mokysis „vairuoti trijų milijonų talpos transportą į ateitį"? Paprastai konservatorių valdymui būdingas pavarų supainiojimas, dažniausiai įjungiant atbulinį bėgį. Bet jeigu žmonės tikrai dega patriotizmu, meile ir altruistišku tarnavimu Tėvynei bei jos žmonėms, jie laimės, juos prisimins. Norėčiau tikėti, kad kriterijai, pagal kuriuos I.Šimonytė pasirinko šiuos žmones, yra tikrai labai aukšti ir garbingi.

G.JAKAVONIS: „Respublika" skelbė Sorošo fondo pinigų gavusio Lietuvos „elito" narius, kurių tautiškumas, mano manymu, lygus nuliui. Naujoje Vyriausybėje vėl matome susikompromitavusį, tarptautinės slaptos „Opus Dei" organizacijos narį. Klausimas: ar mes patys iš tikrųjų lemiame savo šalies ateitį?

V.RUBAVIČIUS: Būsimoje Vyriausybėje nematyti žmonių, kurie labai aiškiai išsakytų savo valstybines, nacionalinių interesų pirmumo idėjas, teigtų valstybingumo tvirtinimo, mūsų istorinės ir kultūrinės atminties stiprinimo ir plėtojimo nuostatą, kaip valstybės saugumo ir visuomenės raidos pagrindą. Tokių žmonių nematyti. O kai pamatai, kam ir kokioms idėjoms ruošiamasi atiduoti „likutinę" ar „apendiksinę" Kultūros ministeriją... Galima nujausti, kaip energingai bus skatinama „Lukiškių fontano ir smėlynų" tolimesnė sklaida Lietuvoje.

A.NORVILAS: Jei naujoji Vyriausybė nedirbs Lietuvai, o bus tik biznio aikštelių bei „vystytojų" užsakymų stalas, pamatysime labai greit. „Opusininkai" kol kas, be aferų, niekuo nepasižymėjo. Bet tai krikščioniška organizacija ir dvasia, o ne materija, jų nariams turi turėti prioritetą. Dvasia - svarbiausia. Jei šioje valdžioje vyraus dvasingos nuostatos į tautiškumą, į patriotizmą, į religiją, į žmogų - viskas bus gerai. Bet konformistinis globalizmas, su atsainia ironija tautiškumui, tuoj pat virsta laukine rinka su visais aferų atributais. Dieve, apsaugok nuo to.

G.JAKAVONIS: Turiu namuose Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų biuletenį, kurį pasilikau, kad įrodyčiau anūkams, jog nebalsavau nė už vieną iš pretendentų. Dabar Lietuvos valdžioje, mano manymu, du iš išorės valdomi žmonės. Ar manote, kad valdant šitiems veikėjams Lietuvos žmonių gyvenimas pagerės?

V.RUBAVIČIUS: Labai sunku pasakyti, kas ką valdo ir kaip aukščiausi valdžios pareigūnai valdomi ir paveikiami. Akivaizdu, kad tarptautinių bankų ir finansinių organizacijų valdžia yra didelė. Bet ji yra didelė visose šalyse. Pasižiūrėkime, iš kur ateina ir didžiųjų šalių prezidentai, pavyzdžiui, Emanuelis Makronas, ir kas valdo Graikijos vyriausybių kaitą ir kitus dalykus. Vėlgi klausimas, kaip valdymas pasireiškia konkrečiose šalyse, nes tie politiniai postai, kuriuos užima ir iš bankų išėję žmonės, jiems jau teikia tam tikros laisvės. Aišku, valdoma, atsižvelgiant ir į bankų, ir į finansinio kapitalo interesus, juolab kad mūsų valstybės mechanizmas yra sukurtas stambiajam ir finansiniam kapitalui aptarnauti. Tokiu atveju vienas ar kitas postas nieko daugiau nereiškia, nes visa valstybė taip funkcionuoja. Kitas dalykas, iškelta buvo „gerovės valstybės" idėja, tik, deja, ši idėja nėra paremiama kitomis idėjomis. Juk esminis dalykas, Lietuvoje norint kurti „gerovės valstybę", pirmiausia reikia susitarti dėl nusavinamos sukuriamosios pridedamosios vertės perskirstymo. Tad ir dėl visiškai naujos biudžeto struktūros. Pas mus apie tai nekalbama. Kai pasižiūri į BVP, matai, kad atlyginimų dalis - labai maža. Surenkamas biudžetas taip pat yra mažas. Mūsų finansinė sistema yra socialinės atskirties ir kitokių blogybių didinimo mašina. Norint bent jau laikytis Europos Sąjungos standartų, mums iš karto reikėtų dvigubinti ar trigubinti pensijas. Reikėtų dvigubinti lėšas, skiriamas Sveikatos apsaugai, dvigubinti daugelį dalykų. O kaip? Vadinasi, reikėtų performuoti visą biudžetą. Tam reikalingi didžiuliai sisteminiai pokyčiai. Kaip tik tuos pokyčius turėtų nulemti susitarimas dėl visuomenės sukurtos pridedamosios vertės perskirstymo. Ir perskirstymo į dirbančiųjų pusę, o ne į darbdavių ir finansinės oligarchijos.

A.NORVILAS: Nekaltumo prezumpcija man labai svarbi. Kol Vyriausybė nepradėjo darbo, lieka tikėti gražiais būsimųjų žodžiais. Jei žmonės ateina į valstybės tarnus su savo ar grupiniais merkantiliniais interesais, jie sulauks atpildo. Neteko sutikti laimingo pralobusio per apgaulę. Niekas nieko neapgaus, nepaisant propagandistų, matysis, kas teisus, kas kam dirba, kas meluoja.

G.JAKAVONIS: Nors politologai tvirtina, kad ministras turi būti politikas, manęs tai neįtikina. Ministrą dabar supa krūvos koalicijos partnerių viceministrų, kuriems nusispjaut į visus specialistų, mokslininkų patarimus. Ar jums neatrodo, kad tai mūsų valstybės, neturinčios ilgalaikės vystymosi strategijos ir politikos tęstinumo, tragedija. Kiek teko pastebėti, visų pasaulyje dominuojančių valstybių partijos yra valstybininkai, o pas mus dominuoja liberaliausi arba suliberalėję politikai...

V.RUBAVIČIUS: Šiuo klausimu paliečiama daug aspektų, labai sunku juos aprėpti. Valstybėse įvairiai būna. Tačiau esmė ta, kad neoliberaliosios reformos pakeitė pasaulį. Pakeitė pasaulį iškeldamos labai daug naujų iššūkių. Nuskurdindamos daugelį šalių ir įvairių socialinių sluoksnių, taip pat menkindamos ir mažindamos vidurinio sluoksnio galias ir apimtį. Tai yra faktas. Ir daugelis šalių apskritai savo programose įrašo žodžius „prieš neoliberalizmą", pažymi savo nusiteikimą ir įvertina patirtį. Mes, išsilaisvinę iš sovietinės okupacijos, taip pat perėjome neoliberaliųjų reformų etapą ir įgyvendinome, sakyčiau, vieną iš pačių prasčiausių ir godžiausių kapitalizmo modelių. Tame modelyje valstybės valdymas yra ne politinis valdymas, o tik politine retorika ir viešaisiais ryšiais pridengiamas administravimas. Valstybė yra administruojama, todėl pas mus vyrauja vadybininkai. O šiaip svarbiausia, kad tas „vadybininkas" būtų savas ir išmanus, būtų išmokęs pliaukšti niekuo neįsipareigodamas ir nieko konkretaus nepasakydamas. Stokojame stipraus patyrusių politikų valstybininkų vadybininkų sluoksnio, kuriam būtų svarbu valstybės, Tautos ir visuomenės likimas, jos gyvavimas, jos kūrybinių galių tvirtinimas bei sklaida Europoje ir pasaulyje. Mes tokio politinio sluoksnio neturime. Menkas ir kultūrininkų bei akademikų sluoksnis, kuriame tokios nuostatos bei idėjos gyvuotų.

A.PAULAUSKAS: Pabaigai norėtųsi kažkokio optimistinio akcento. Aš vis tikiuosi ir raginu visuomenę būti budria, reaguoti į Vyriausybės klaidas, siekti, kad jos būtų taisomos, reikalauti atsakomybės už savanaudiškus ar net valstybei priešiškus veiksmus. Jeigu visuomenė bus aktyvi ir jeigu ji ne tik stebės, bet ir reikalaus, manau, tada Vyriausybė ne tik nedarys klaidų, bet, net ir neteisingai suformulavusi uždavinius, galės pataisyti, pakoreguoti. Tačiau visuomenė turi būti aktyvi, o jos nuomonė turėtų skambėti labai garsiai. Jeigu šitaip bus, mes galbūt didelių pavojų neišvysime. Viskas priklauso nuo to, kaip veikia šitie svarbiausi valstybės ir visuomenės institutai.

A.NORVILAS: Didelė tragedija savo politinio elito suniokojimas, pradėtas 1991 metais ir dar nebaigtas. „Truputį pavairuoti" ateina vis nauji žmonės. Koks valstybės tikslas? Kur turėtų nuvežti? Nei adreso, nei maršruto, o kas ketveri metai - atbulinė pavara. Tęstinumo nebuvo ir nebus, kol vieni trauks iš krizės, kiti krizę skelbs. Norėčiau pasakyti, gerbiama ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, nutraukite nesibaigiančią virtinę perversmų užsienio ir vidaus politikoje pasikeitus valdžiai. Jūsų pusėje kamuolys ir tik jūsų valioje nepradėti naujos buvusiųjų neigimo ar durninimo bangos.

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (45)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Vitas TOMKUS: JUOKAI JAU BAIGIASI, arba TEGYVULIUOJA PIDERALDEMOKRATIJA!
6. Globalistai atims mamą ir tėtį
7. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
8. N.Venckienė: Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiu
9. Algimantas Rusteika: Bakalaurų vyriausybė pasiilgo Rusijos
10. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
11. Globaliame pasaulyje nekorektiška vadintis lietuviu
12. Laukėt, kad Dulkys virusą patvarkytų?
13. Didina pensijas, o jos vis nekyla (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
14. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
15. Prieš 30 metų dėl laisvės buvome pasiruošę viskam
16. Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?
17. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
18. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
19. O jeigu karas?
20. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
21. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
23. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
24. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
25. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)

Dienos klausimas

Ar sekate susirgimų, mirčių nuo koronaviruso skaičius?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3   0 C

-1  0 C

 

 0  +1 C

+2 +3 C

+3 +4 C

 

+3 C  

1-6 m/s

1-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2101 PLN - 4.5322
RUB - 89.0850 CHF - 1.0778
GBP - 0.8856 NOK - 10.3230

Nuorodos