Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, antradienį Seime pristatęs Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo apžvalgą ir komentuodamas susisiekimo tarp šalies miestų gerinimą, sakė, kad Vyriausybei jau pateiktas sprendimas dėl vandens kelio nuo Klaipėdos iki Kauno.
1 nuotr.
„Vyriausybėje jau yra Susisiekimo ministerijoje priimtas sprendimas dėl vandens kelio nuo Klaipėdos iki Kauno. Ne tiek žmonėms, kiek kroviniams, kas leistų sumažinti automobilių srautus ir nuo magistralių nuimti nemažą krūvį“, - teigė aplinkos ministras.
Komentuodamas galimybę Vilniaus mieste turėti metro, K. Mažeika sakė, kad Seimas šiam siūlymui yra pritaręs, galimybės turės būti apsvarstytos ir „iki rudens tam tikros įžvalgos bus padarytos“.
Ministro teigimu, prie susisiekimo gerinimo ženkliai prisidės ir šiuo metu vykdomas svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione - „Rail Baltica“.
Kaip ELTA jau rašė, Aplinkos ministerija sausio pabaigoje baigė pirmąjį Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengimo etapą.
Kaip skelbiama Aplinkos ministerijos parengto Bendrojo plano analizėje, Europos kontekste Lietuvos tiek užstatytų teritorijų, tiek gyventojų tankio rodikliai yra vieni mažiausių, nėra žymių, globaliai pastebimų plėtros procesų. Pagal urbanizacijos laipsnio ES klasifikaciją, Lietuva tarp ES šalių turi daugiausiai kaimiškųjų teritorijų.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda yra matomi Europos miestų tinkle, tačiau tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal reikšmingumą ar įtaką šiuo metu yra regioninės reikšmės. Vilnius išskirtinis tuo, kad yra valstybės sostinė (numatoma prijungti prie „Rail Baltica“), Kaunas - tranzito („Via/Rail Baltica“) ir logistikos centras, Klaipėda - jūrų uostas, orientuotas į veiklas, susijusias su jūra.
Lietuvos oro uostai, pagal atliekamų skrydžių kryptis ir apimtis, yra integruoti į pasaulinį susisiekimo tinklą, pasiekiamumas nėra patenkinamas, nes stinga tiesioginių skrydžių net į kai kurias ES šalių sostines. Vilniaus oro uostas pagal aptarnaujamus keleivių srautus Baltijos jūros regione yra 5-oje vietoje ir nusileidžia Varšuvos, Rygos, Krokuvos ir Gdansko oro uostams.
Bendrajame plane taip pat išskiriamas kraštovaizdis, kuris patiria ir nuolatinį visuomenės ūkinės veiklos poveikį. Jautriausios kraštovaizdžio kaitai yra gyvųjų organizmų ekosistemos, o labiausiai pastebima besikeičianti kraštovaizdžio dalis - žemėnaudų struktūra.
Bendrasis teritorijos planas yra įrankis kokybiškai suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas - verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio Bendrojo plano (BP) galiojimas baigsis 2020 m., tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.
Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija - iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat jiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.
Naują planą, kuris galios iki 2030 m., Seimui planuojama pateikti rudenį, kitų metų vasarą - Vyriausybei.
