Teoriškai turėjo būti gerai

Tik įvedus kilpinį eismą, savivaldybė pateikė daugybę teorinių jo privalumų. Esą jis sumažins į senamiestį važiuojančių automobilių skaičių, kas turėtų džiuginti vietos gyventojus ir verslininkus.

„Gyventojai galės džiaugtis mažesniu automobilių srautu, triukšmu ir švaresniu oru. Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų - daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų“, - skelbė savivaldybė.

Valdininkų teigimu, pokyčiai suteikė naujų galimybių dviratininkams bei paspirtukininkams: „Jiems vienpusio eismo Senamiesčio gatvėse nuo šiol galima judėti ne tik su automobilių eismu, bet ir priešinga kryptimi - prieš automobilių eismą“. Tiesa, kiek tai yra saugu, nepatikslinama.

Naujos eismo tvarkos įvedimas senamiestyje sostinei jau atsiėjo 112 tūkst. eurų, bet dar papildomai pažeidimų kontrolei rengiamasi montuoti ir vaizdo stebėjimo kameras. Visgi savivaldybės atstovai patikino, kad apmokestinti įvažiavimo, bent kol kas, neplanuojama.

„Bus vertinamas kilpinio eismo organizavimo efektas tranzitinio eismo, triukšmo, taršos bei eismo saugumo rodikliams ir tik nustačius, kad norimas efektas nebuvo pasiektas, būtų svarstomos kitos priemonės“, - skelbiama.

Savivaldybė „Vakaro žinioms“ patikslina, kad kilpinis eismas yra ne eksperimentas, o „kryptingas Vilniaus Darnaus judumo strategijos įgyvendinimo laiptelis“, jau duodantis teigiamą efektą ir formuojantis naujus vilniečių bei sostinės svečių įpročius.

Skamba labai gražiai, tačiau apsilankius senamiestyje susidarė įspūdis, kad teorija ir praktika vėl išsiskyrė.

Painiava ir pikti vairuotojai

Kilpinio eismo idėja buvo graži - apsaugoti senamiestį nuo taršos ir triukšmo. Deja, tai tapo ir chaoso priežastimi. Tuo nesunkiai buvo galima įsitikinti kelias minutes pastovėjus Liejyklos ir Totorių gatvių sankryžoje.

Liejyklos gatve pasiekti Katedros aikštės nebepavyks, nes gatvė ties Krašto apsaugos ministerija užtverta akmeniniais pilonais. Šie, kiek teko pastebėti, tapo netikėta kliūtimi kelią nusprendusiems sutrumpinti vairuotojams. Taip pat tai tapo spūsčių priežastimi - kam nors prie šalimais veikiančio viešbučio sustojus išleisti žmonių, už jo iškart nusidriekdavo automobilių eilė, nes apvažiuoti stovinčiojo neįmanoma.

Ne ką geriau situacija atrodė ir anapus pilonų, kur įrengta mažytė žiedinė sankryža. Net keli vairuotojai, nesusigaudę naujoje tvarkoje, žiedą kirto tiesiog per vidurį arba važiavo prieš eismą, taip keldami dar didesnį chaosą gerokai susiaurėjusiose gatvelėse.

Pokyčiai laukė ir Vokiečių gatvėje. Rotušės prieigas ja pasiekti pavyko, tačiau, tarkim, išvažiuoti iš čia į Užupį - neįmanoma. Tiesa, norint tuo įsitikinti, tenka sukti didžiulį ratą Rūdninkų ir Karmelitų gatvėmis, kad pasiekus Didžiąją gatvę... atsiremtum į akligatvį. Nors schemoje parodyta, kad eismas Savičiaus gatve yra dvipusis, faktiškai čia pravažiuoti gali tik dviratininkai ar paspirtukų vairuotojai.

Tad pakeliui sutiktos angliškai kalbančios ir į reikiamą vietą negalinčios nuvažiuoti vairuotojos pyktis buvo visai suprantamas. Iškoneveikusi visus, sugalvojusius ir įgyvendinusius šiuos pakeitimus, moteris išreiškė viltį, kad visgi jai pavyks nuvykti į norimą vietą.

Tiesa, vienas tikslų - sumažinti automobilių kiekį senamiestyje, tikrai buvo pasiektas; pravažiuojant matėsi daug laisvų automobilių stovėjimo vietų. Tik dabar neramu, kad nebegaudama pajamų už automobilių parkavimą, savivaldybė, kaip visada, „gyventojų prašymu“, gali nuspręsti vėl plėsti mokamas parkavimo zonas Vilniaus mieste ir didinti kainas.

Ir, gal tai tik sutapimas, tačiau pakeliui matėsi ir daug laisvų vietų senamiesčio lauko kavinėse...

Komentaras

Saugaus eismo specialisto, profesoriaus Stasio Brundzos nuomone, siekiant sumažinti senamiesčio apkrovimą, buvo galima rasti ir kitokių sprendimų.

„Pati idėja yra nebloga, tačiau jos realizavimas vietomis atrodo keistokai. Taip, automobilių, tikėtina, senamiestyje sumažės, tačiau su naujais iššūkiais susidurs čia gyvenantys žmonės ir aptarnaujantis transportas. Jiems dabar, norint patekti į konkrečią vietą, gali tekti sukti papildomus ratus tiek atvažiuojant, tiek išvažiuojant, tad sunku prognozuoti, kiek realiai sumažės tarša ir triukšmo lygis.

Be to, senamiestį atiduodant pėstiesiems buvo galima iškabinti ženklus „Gyvenamoji zona“. Tai suteiktų jiems pirmenybę ir ribotų automobilių greitį, kas po šių pokyčių yra būtina“, - sakė ekspertas.

Pasak jo, šiuolaikiniam žmogui rūpi ir praktiški dalykai, kurie nebuvo įvertinti.

„Vokiečiai jau prieš 20 metų pabandė žmones įpratinti palikti automobilius už miestų. Idėja nepasiteisino, nes, tarkim, atvažiavus apsipirkti būtina, kad automobilis būtų netoliese ir lengvai pasiekiamas. Jeigu jį teks palikti kitame miesto gale, tikrai niekas nesikratys viešuoju transportu su pirkinių krepšiais. Žmonės tiesiog ims vengti neprivažiuojamų senamiesčio parduotuvėlių ir rinksis prekybos centrus su didelėmis parkavimo aikštelėmis“, - prognozavo pašnekovas.

Kaip galimą sprendimo variantą jis pasiūlė požemines arba daugiaaukštes parkavimo aikšteles.

„Jei kliuvo automobilių kiekis senamiesčio gatvėse, juos buvo galima sukišti po žeme. Frankfurte tokia aikštelė yra po Operos teatru, Paryžiuje - prie pat Noterdamo katedros. Vilniuje vieną turime po V.Kudirkos aikšte, o antrą buvo galima įrengti po Lukiškių aikšte arba rekonstruojamoje Vokiečių gatvėje. Būtų ir praktiška, visiems patogu ir nereikėtų sukti galvos, kur palikti automobilį atvykus į centrą“, - aiškino S.Brundza.