Kiek bus, tiek gerai, bet geriau kuo daugiau. Tokia auksinė logika galioja kalbant apie šiųmečius Lietuvos pasididžiavimus - “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) ir Lietuvos tūkstantmečio programas, be soties ryjančius mokesčių mokėtojų milijonus neturint aiškaus išankstinio plano.
Savo vardo tūkstantmetį šiais metais mininti Lietuva, pasirodo, nežino, kiek jai reikia pinigų šiam jubiliejui tinkamai pasirengti ir deramai atšvęsti. Ir to mūsų ašarų pakalnėj nežino niekas. Mat iš pradžių Vyriausybė tam tikriems pasirengimo darbams nusprendžia skirti vieną sumą, vėliau už atliktus darbus skiriama kita, galiausiai visi lieka patenkinti tuo, kas padaryta ir kiek už tai sumokėta.
Ir visiškai nesvarbu, kas, ką ir kiek planavo ar žadėjo dar praėjusiais ar kuriais ten metais. Pasikeitė valdžios Lietuvoje ir Vilniuje, pakito ir planai, poreikiai bei galimybės. Nebesvarbu ir tai, kad kai kurie šventės organizatoriai vos prieš porą mėnesių apgailestavo dėl per mažai skiriamų lėšų parengiamiesiems darbams, kad Nacionalinis transliuotojas griausmingai perspėjo apie nesutvarkytas viešąsias sostinės erdves, esą nebus net kur švenčiantiems lietuvaičiams susirinkti pašokti ir padainuoti. Staiga visi porina, kad šventė bet kuriuo atveju įvyks, jai bus pasirengta laiku ir pakaks turimų lėšų.
Kyla klausimas, ko tuomet verti Vyriausybės nutarimai, visokiausi planai ir strategijos, įvairios komisijos bei darbo grupės, jeigu jų darbų nepaisoma, jie lieka neįgyvendinami, nesilaikoma nustatyto kurso? Kodėl kuriamos painios viena kitą dubliuojančios renginių finansavimo schemos, be saiko kaulijami mokesčių mokėtojų milijonai, vėliau nesuskaičiuojamai tratinami, bet galiausiai paaiškėja, kad šventė įvyks ir su mažesniu biudžetu, o darbas įskaitomas kaip atliktas.
Kur prapuolė 200 milijonų?
Bene puikiausiai tokią paradoksalią situaciją iliustruojantis pavyzdys - 2008 m. vasario 6 d. Vyriausybės nutarimas, kuriuo vien Tūkstantmečio programos vienai iš dalių - jau legendine tapusiai miesto šventės programai VEKS - iš valstybės biudžeto Vilniaus miesto infrastruktūrai skirta gerokai daugiau negu 200 mln. litų. Tiesa, tikslios sumos, skirtos VEKS programos infrastruktūriniams reikalams, kol kas nežino niekas.
VEKS programoje didesnę infrastruktūrinių objektų ir erdvių dalį buvo numatyta sutvarkyti dar 2008 m., tam ir buvo skirtas ne vienas milijonas.
Minėtojo Vyriausybės nutarimo uždaviniai skelbė: skatinti kultūros infrastruktūros objektų plėtrą, juos renovuoti, pritaikyti prie neįgaliųjų poreikių, organizuoti ir įgyvendinti Vingio parko prieigų sutvarkymą, pėsčiųjų ir dviračių takų remontą, organizuoti ir įgyvendinti Vingio parko estrados stogo remontą, organizuoti ir įgyvendinti Sereikiškių parko sutvarkymą, sutvarkyti Dainų slėnį (Kalnų parką) - įrengti estradas ir sėdimąsias žiūrovų vietas.
Nutarime išdėstyti ir siekiami VEKS programos rezultatai: ne mažiau kaip 15 proc. išaugs turizmas, taip pat paslaugų sektoriaus apyvarta Lietuvoje ir Vilniaus mieste, Lietuva ir Vilniaus vardas ne mažiau kaip 3 proc. taps žinomesni užsienyje ir palankiau vertinami, atsiras ne mažiau kaip 18 naujų, renovuotų ir pritaikytų neįgaliesiems kultūros infrastruktūros objektų, atsiras ne mažiau kaip 11 naujų ir renovuotų viešosios infrastruktūros objektų.
Tačiau jau dabar aišku, kad visa tai didžiąja dalimi ir liks rožine siekiamybe. Nes dalies darbų dėl apkarpyto biudžeto jau atsisakyta, Vingio parko estrada liks nesutvarkyta, bet tai organizatoriams šventinės nuotaikos negadina.
Avarinė būklė nebekliudo
Liepos pradžioje vyksiančią Dainų šventę organizuojančio Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa dar prieš porą mėnesių skundėsi dėl Vingio parko estrados avarinės būklės, apgailestavo, kad šventės dalyviai neturės kur persirengti. Tačiau kalbėdamas su “Respublika” po posėdžio savivaldybėje S.Liausa jau nebeatrodė toks pesimistiškas.
“Ne, nu tai juda, juda. Pabaigs, be abejo, pabaigs. Savivaldybė gavo 3 mln. litų iš Vyriausybės ir garantavo, kad viskas bus padaryta. Viduje, be abejo, nieko nebus rimtai padaryta, bus sutvirtinta kolona, kad būtų saugu, ir tiek. Kitaip ir negalėjo būti. Kaip jūs įsivaizduojate, galėjo būti kitaip?” - kalbėjo S.Liausa.
Pašnekovas neprisiminė ir savo nusiskundimų dėl estrados stogo remonto. “Nežinau tų kalbų, jų buvo daug visokiausių, tai labai sunku pakomentuoti, kas ten kur ir kokiame kontekste buvo kalbėta. Viskas bus parengta šventei, aš jums sakau. Aš nieko (darbų proceso - aut.past.) negaliu komentuoti, aš jums sakau, kaip sutarta ir kas vyksta. Ką man savivaldybė žada, tą aš jums ir sakau”, - kartojo organizatorius.
Pervertintos galimybės
Aiškindamas apie pakitusią darbų eigą, vienas iš pasirengimo šventei komisijos vadovų Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas pripažino, kad pernai užsibrėžti tikslai buvo pernelyg optimistiniai.
“Vilniaus miesto savivaldybė prieš dvejus metus pasirengė techninį projektą, kur buvo didelis poreikis, užmojai buvo labai dideli. Bet prasidėjus tokiam sunkmečiui pamatėme, kad nerealu viską įgyvendinti, bet sutvarkyti pagrindinius dalykus - padaryti lietaus nuleidimo sistemą, sutvarkyti pačią aikštę, suremontuoti estrados konstrukcijas, sutvarkyti elektros įvadus, padaryti normalią laistymo sistemą yra būtina”, - tvirtina V.Dastikas.
Renginiai sau, pinigai sau
Buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas dėl sustojusių darbų kaltę vertė Vyriausybei, neskyrusiai pakankamai pinigų darbams įgyvendinti. “Kai visas finansavimas neužtikrintas, rangovas nepuola darbų dirbti. Čia kompleksiškai yra daug institucijų, kurios savo darbo neatliko. Ir asmeniškai tikrai kaltų nėra”, - kalbėjo G.Paluckas.
G.Palucko manymu, realaus pavojaus, kad nebus padaryti darbai ar nebus spėta pasirengti šventei, niekada ir nebuvo. Mat, nepriklausomai nuo investicijų į pasirengimo darbus ar infrastruktūros objektus, šventė įvyktų bet kuriuo atveju. Suprask, renginiai - vienas dalykas, o įsisavinti kaip įmanoma daugiau milijonų - jau kitas. “Čia yra daugiau politiniai manipuliavimai”, - konstatavo pašnekovas.
Pasak G.Palucko, jeigu palygintume Vyriausybės nutarimą su realiai skirstomomis lėšomis ir įgyvendintais projektais, pamatytume milžiniškus neatitikimus. “Ten yra pasaka. Ten yra deklaruota siekiamybė. Nepaisant to, kad reikia priimti sprendimą ir Vyriausybės nutarimu yra patvirtinta, bet tai pinigų nėra, tai prioritetai pasikeičia”, - aiškino buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
