Kiek pavogti (iššvaistyti), kad pasodintų

Vilniaus universiteto profesorius Vytautas DAUJOTIS, paklaustas, ar galima tikėtis, kad dėl VRK pateikto pusgaminio už 5 milijonus bus pradėtas koks nors tyrimas, atsakė neigiamai.

- Kaltų nebus, nes visuomet atsiras paaiškinimas, kad tiek kainavo, - neabejoja profesorius. - Galima ekspertų surasti, kurie sakys, kad tą galima vertinti įvairiai, kad tai paslauga, programinis kūrimas. Tas dalykas taip ir liks, užges tykiai ramiai. Kaip daugelis kitų. Toks pinigų taškymas vyksta totaliai visur. Ypač struktūrinių fondų lėšų. Kai reikia kažką įkurti, pastatyti, prasideda visokie vertinimai, galimybių studijos ir pan. Kuriamos ekspertų grupės, kuri geriau parengs, mažesnę kainą pasiūlys. Tam rašomi ištisi talmudai, kopijuojami, kilnojami tekstai, sudėliojami, kad atrodytų įspūdingai. Laimi tie žmonės, kurie reikalingi. Ir visa tai gula į stalčius. Tam taškomi didžiuliai pinigai ir tą išdarinėja visos institucijos. Prisiminkime, kas darėsi, kiek pinigų buvo ištaškyta tokiems dalykams ruošiantis atominės elektrinės statybai. Čia tai dar programinė įranga sukurta, o ten - tiesiog niekam, nereikalinga rašliava.

- Kas pas mus valstybėje turėtų atsitikti, kad už lėšų švaistymą būtų keliamos baudžiamosios bylos? Kada tai baigsis?

- Kiekvienas turi atsakyti savo kišene. Gal visko nepavyktų atgauti, bet bent dalį. Šito nebus daroma, nes mūsų atsakomybė tapusi pseudoatsakomybe, kolektyvine. Dabar, jeigu kalta kuri nors ministerija, tai išlaidas padengia biudžeto pinigais. Ne valstybė, o mes, mokesčių mokėtojai. Net apie struktūrinių fondų pinigus buvo sakoma, kad čia Europos pinigai ir galima taškytis. Kai buvo uždaroma atominė elektrinė, laikinieji direktoriai vienas po kito keitėsi, jiems būdavo mokama po keliasdešimt tūkstančių litų. Kubilius tada naiviai prasitarė, kad jiems algos ne iš biudžeto, iš ES struktūrinių fondų. Jeigu premjeras taip pasako...

- Atrodo, kol prezidentė pirštu nebakstelės, ką reikia ištirti, tai niekas kitas iniciatyvos neparodys. Prisiminkime VEKS-o programą, kai per valandą į dangų išlėkė milijonai litų, prisiminkime Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos remonto istoriją, kurioje teisėsauga nieko nenustatė...

- Bet bėda ta, kad prezidentė baksteli selektyviai. Dažnai baksteli į jai nepatinkančių asmenų grupes. O informacijos yra, bakstelėti galima visur. Pavyzdžiui, į neteisėtas statybas, tuos, kurie duoda leidimus. Tai ištisa mafija. Pastato, o galiausiai griauti neapsimoka, nes valstybė daugiau nuostolių turės. Atsakingų nėra, nors akivaizdu, kad davė leidimą tas, kas dėjo parašą. Baksnoti galima visur ir ištisai rodyti tokius dalykus, bet tai nepadės. Kai nėra sistemos, tyrimai baigiasi niekuo. Į Vijūnėlės dvarą baksnojo prezidentė, na, ir kuo viskas baigėsi?

Pas mus yra Baudžiamojo kodekso straipsnių prikurta ir juos reikia taikyti tinkamai. Ir kitas dalykas - asmeninė atsakomybė. Jeigu žmogus atsakys savo turtu, jam bus gaila savo pinigų. Jeigu jis deda parašą, jis tikisi atlyginimo. O jeigu jis gautų baudą, prilygstančią padarytai žalai, ir jeigu to būtų griežtai laikomasi, daug kas susitvarkytų.

- O SGD terminalo-laivo, už kurį mes sutikome mokėti kasdien po pusę milijono litų, kaina jums nekelia abejonių?

- Tai daugiapusis klausimas. Pirkimo metu Rusijos dujų kranelis buvo probleminis dalykas. Kai yra šantažas iš vienos pusės, kai Rusija nenuspėjama, kažkokio nepriklausomo kanalo reikėjo. Bet gal buvo galima padaryti pigiau, kartu su latviais, su visomis Baltijos šalimis. Viskas daryta atskirai, atsiribojant nuo kaimynų. Norėjosi pas save turėti, o dėl to noro turiu nemalonių įtarimų. Jeigu statys pas mus, tai kažkas galės pasišildyti.

- Per rinkimus visos partijos kartoja, kad atėjo pokyčių metas. Ar matote ženklų, kad jų bus?

- Aš esu peržiūrėjęs visų partijų programas, bet pagrindo pokyčiams nematau. Viena partija siūlo steigti dar vieną banką, vaistines, taikyti apribojimus alkoholiui, bet ar tie dalykai yra esminiai? Apie socialinę atskirtį nė vieni nekalba. Turime regresinius mokesčius - kuo didesnės pajamos, tuo mokesčiai mažesni. Dėl to yra milžiniška atskirtis.

Nors pas mus BVP vienam žmogui didesnis negu Estijoje, ten socialinė atskirtis kur kas mažesnė. Ir žmonės iš ten nebėga. Pagrindinė sąlyga prislopinti Lietuvos išsivaikščiojimui - socialinės atskirties mažinimas įvedant progresinius mokesčius. Bet nei Karbauskis, nei kitų partijų lyderiai apie tai nekalba. Šneka apie antraeilius dalykus. Mes dabar turime faktiškai vienpartinę sistemą, kaip rusų valdymo metais. Nes jeigu pasižiūrėsi programas, jos vienodos, esminės problemos neliečiamos, nes tai nenaudinga. Mes valdžioje turime vieną partiją, o mūsiškės yra tos vieningos partijos frakcijos. Jos galėtų vykdyti realiai vieną programą. Todėl aš nieko naujo nesitikiu.

- O ko tikėtis paprastam žmogui, sakančiam, kad rinkimuose balsuoja už pasikeitimus? Viltis, kad PVM sumažins? Bet ar tai ką nors iš esmės pakeis?

- Per PVM surenkami didžiausi mokesčiai. O kadangi skurstančių žmonių Lietuvoje dauguma, jie tuos mokesčius ir sumoka. Ta situacija turi būti keičiama. Visa valstybės našta tenka vargingesniam Lietuvos sluoksniui. Tai įtvirtinta įstatymu, regresiniais mokesčiais. O PVM sumoka vienodai ir turtingas, ir vargšas. Bet apie didesnius mokesčius turtingiesiems nė vienas neužsimena.

- Vadinasi, taip bus ir toliau: vargšą už pavogtą vištą sodins į kalėjimą, o milijoną nugvelbęs turtuolis šaipysis. Įtariu, kodėl taip yra. Todėl, kad višta paprastai turi šeimininką, o milijonai - valdiški. Visų. Taigi kartu ir niekieno. O jeigu kalbėtume rimtai, kiek milijonų reikia pavogti, kad tau iškeltų baudžiamąją bylą?

- Jeigu netyčia išsineši saulėgrąžų pakelį, skalambys plačiai. O jeigu dirbi ir tavo pasisavinamos sumos eina milijonais, vadinasi, tu - įtakingas žmogus ir dar gali pasidalinti. Tu darai gudriau ir yra maža tikimybė, kad įkliūsi. Mes žinome tik vieną politiką, kuris už kyšį sėdo į kalėjimą. Bet ta suma nebuvo baisiai didelė. Be to, pakliuvo todėl, kad buvo jo konfliktas su valdžia.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“